- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-112-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- P. G.
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Dalios Višinskienės
atsakovui P. G.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perleisto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas P. G. su atsakovu P. G. 1998-06-03 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovas perdavė atsakovui 1/2 dalį gyvenamojo namo, tvarto, malkinės, ūkinio pastato, garažo, rūsio ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., su sąlyga išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos. Ieškovo teigimu po sutarties sudarymo atsakovas vykdė savo įsipareigojimus, tačiau 2000 m. atsakovo elgesys ir gyvenimo būdas visiškai pasikeitė, atsakovas pradėjo kenkti ieškovui, nustojo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, pradėjo prieš ieškovą naudoti fizinį bei psichologinį smurtą. Ieškovas prašė nutraukti 1998-06-03 šalių sutartį, grąžinti turtą ieškovui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas P. G. - atsakovo tėvas - gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., padalintame į dvi dalis. Vienoje pusėje gyveno tėvas su motina, kitoje namo pusėje tėvų sutikimu po santuokos nutraukimo nuo 1991 m. gyveno atsakovo brolis P. G. , kuris išlaikyti ir prižiūrėti tėvų nesugebėdavo. Kai mirė motina tėvas P. G. prašė atsakovo kartu gyventi ir tvarkytis. Kai atsakovas su žmona persikėlė gyventi į kaimą, pradėjo tvarkyti namą, ieškovas, matydamas, kad namai gražėja, nusprendė padovanoti atsakovui pusę namo. Po sutarties sudarymo atsakovas rūpinosi ieškovo sveikata – buvo atliktos operacijos, suteikiama reabilitacija. Tačiau ieškovas vėl pradėjo lankytis pas jau išsikėlusį sūnų P. G. , kur buvo girtaujama, kuriami planai, kaip atsakovą sužlugdyti, išvesti iš kantrybės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino - nutraukė P. G. (rentos gavėjo) - ir P. G. (rentos davėjo) - 1998-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžino P. G. , nuosavybėn ir naudojimuisi 1/2 dalį gyvenamojo namo su tokia pat dalimi priklausinių bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas iki 2000 metų ne kartą buvo gydomas atsakovo rūpesčiu, tačiau laikotarpiu nuo 2000 m. iki bylos nagrinėjimo ieškovu rūpinasi ir slaugo ne atsakovas, kuriam prievolė rūpintis ieškovu atsirado nuo ginčo sutarties sudarymo ir kuriam buvo perduotas ieškovo turtas, o liudytoja L. G. bei jos dukra. Teismas nurodė, kad būtent atsakovas, prisiėmęs nuolatinės priežiūros prievolę, turėjo užtikrinti šios prievolės tinkamą vykdymą. Teismas nusprendė, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo pažeisti ieškovo teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir ieškovo interesai, taip pat prarastas pasitikėjimas atsakovu, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas. Teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas nuo 2000 m. netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, t.y. neprižiūrėjo ieškovo, neteikė jam jokio išlaikymo, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu.
Šalies argumentai
Atsakovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes atsakovas savo pareigas vykdė pilnai, neatliko jokių prieš ieškovą P. G. nukreiptų neteisėtų veiksmų. Priešingai, nurodoma skunde, ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nuo 2000 metų ne savo valia buvo priverstas išeiti iš namų. Atsakovas pabrėžia, kad jis neiškeldino ieškovo P. G. , tačiau negali jo priversti gyventi kartu. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovui neleidžiama susitikti su ieškovu. Apeliantas pažymi, kad sudarant ginčijamą sutartį jis nesiekė materialios naudos, o turėjo tikslą rūpintis tėvu. Teismas, nurodoma skunde, nepagrįstai akcentavo tik maisto ir drabužių nepirkimą, tačiau neįvertino, kad būtent atsakovo lėšomis ieškovui buvo atlikta operacija ir reabilitacija po jos. Teismas neįvertino, kad šalių konfliktinė situacija susiklostė dėl atsakovo pastangų užkirsti kelią netinkamam ieškovo elgesiui (alkoholio vartojimui).
Atsiliepimas
Ieškovo P. G. (ir vietoje jo įstojusių į bylą ieškovų V. G. bei V. G. ) atstovas adv. L. Judickas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, teigdamas jog tinkamai vykdė savo pareigas, klaidina teismą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas P. G. ir atsakovas P. G. 1998-06-03 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovas perdavė atsakovui dalį nekilnojamojo turto, o atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui iki gyvos galvos pilną išlaikymą maistu, drabužiais, aprūpinti gyvenamuoju plotu, slaugyti ligos atveju ir kt.. Nustatyta, kad nuo 2000 metų šalių santykiai tapo konfliktiški, ieškovas išsikėlė gyventi kitur, realus nuolatinis išlaikymas ieškovui teikiamas nebuvo. Teismas tokias aplinkybes pripažino pagrindu nutraukti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Atsakovas tokį sprendimą laiko neteisėtu. Pažymi, kad išlaikymas kokybiškai nebuvo teikiamas ne dėl jo (rentos davėjo) kaltės, o dėl paties ieškovo (rentos gavėjo) ir jį įtakojančių asmenų netinkamo elgesio.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams. (LR CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006, 2007-11-05 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007). Šie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus. CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkrečios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo taip pat būtina išsiaiškinti šalių ketinimus ir lūkesčius, turėtus sutarties sudarymo metu, bei priežastis, dėl kurių šie lūkesčiai liko neįgyvendinti. Minėta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turi išskirtinę socialinę reikšmę, o jos svarbiausia paskirtis yra užtikrinti rentos gavėjo būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Tuo tarpu turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą. Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalis sieja artimi giminystės ryšys – ieškovas P. G. (rentos gavėjas) yra atsakovo P. G. (rentos mokėtojo) tėvas. Ši aplinkybė svarbi aptariant sutarties sudarymą ir jos nevykdymą. Apeliantas teigia, kad sudarydamas sutartį jis nesiekė materialios naudos, neturėjo savanaudiškų paskatų, o tik norą pasirūpinti tėvu. Šalių giminystės ryšys, jų amžius, materialinės ir fizinės galimybės sutarties sudarymo metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutartimi prisiėmė ne tik materialų ieškovo išlaikymą - aprūpinti maistu, drabužiais, gyvenamąją patalpa, slauga. Atsakovas, žinodamas ieškovo, kitų šeimos narių pomėgius bei gyvenimo būdą, sąmoningai prisiėmė ir kitas su tėvo priežiūra susijusias pareigas – užtikrinti sveiką, tvarkingą ir saugų gyvenimą tam, kad būtų tinkamai suteikiamas materialus išlaikymas. Byloje nustatyta, kad nuo 2000 metų ieškovas P. G. iš atsakovo P. G. materialaus išlaikymo negavo, nes ieškovas pakeitė gyvenamąją vietą, su atsakovu nebendravo, jį prižiūrėjo kiti asmenys. Esant aptartoms aplinkybėms daroma išvada, kad apeliantas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovo galimai ne visiškai tinkamas elgesys nepripažįstamas lemiama sutarties nevykdymo priežastimi. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paminėtą aplinkybę, kad nuo 2000 metų atsakovas ieškovui realiai išlaikymo neteikė. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą – ieškovas negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. O nesuteiktus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis. Tokia teisinė situacija visiškai atitinka LR CK 6.464 str. 2 d. nuostatas ir yra pagrindas rentos gavėjui reikalauti iš rentos mokėtojo grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.