Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Laurynai Kazlauskaitei, Reginai Urvakienei, dalyvaujant ieškovės VšĮ „Kretingos maistas“ atstovui advokatui Andriui Iškauskui, atsakovei J. J., atsakovės atstovei advokatei Rasai Valiukienei, trečiojo asmens UAB „VVARFF“ atstovui advokatui Vidmantui Stonkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Kretingos maistas“ patikslintą ieškinį atsakovei J. J., tretieji asmenys UAB laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redakcija, VšĮ „Kauno leidybos ir poligrafijos centras“, UAB „VVARFF“ dėl dalykinės reputacijos gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-16 laikraštyje „Telšių žinios“ ir interneto tinklalapyje www.tzinios.lt. straipsnyje „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“ paskelbti teiginiai „patiekalams ruošti „Kretingos maistas“ naudoja prastos kokybės produktus“, „mokiniams vežamas labai blogas maistas, išskyrus paukštieną – ją vaikai gali valgyti“, „mėsa labai blogos kokybės – raudoname skystyje konservuotos atraižos. Sumalus išeina kaip skysta košė vaikams“, „parnešiau katei ir ta susirgo nuo šnicelio“, „porcijos mažos“, „į žemaičių blynus dedama jautiena – jaučio kremzlės, sumalus išeina piure“, „blyneliams miltai – kaip pelenai, neįmanoma iškepti, kiaušinis nededamas“, „patiekalai, kurie nesuvalgomi tą pačią dieną, pardavinėjami toliau. Šnicelio esą niekas nepirko, antrą dieną jo kaina pabrango keliasdešimčia centų, neišpardavus trečią dieną, jį liepta sumalti į kitus patiekalus“;

2012-11-17 laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ ir interneto tinklalapyje www.kalvotoji.lt straipsnyje „Mokiniai valgyklose reikalauja skanaus maisto“ paskelbti teiginiai „vienintelė vištiena gera, kiauliena – vien atraižos“, „vieną dieną šnicelio porcija kainavo 3,16 Lt, kitą – ta pati, tik pašildyta – jau 3,56 Lt. Kai jų ir antrą dieną neišpirko, liepė sumalti ir sudėti į virtų bulvių cepelinus“;

2012-11-19 laikraštyje „Penktadienio žemaitis“ ir interneto tinklapyje www.pzemaitis.lt straipsnyje „Džiuge“ įsiplieskė valgytojų maištas“ paskelbti teiginiai „už priekaištus dėl nekokybiškų maisto produktų iš darbo atleista viena virėja“, „iš kokių nekokybiškų maisto produktų dabar jai tekę ruošti valgį moksleiviams“, „kiauliena – atveža atraižas, vakuumuotas, mėsa raudoname skystyje įmirkusi“, „parnešiau katei, tai katė susirgo“, „miltai blynams juodžiausi kaip pelenai“, „porcijos mažos“, „kai ir antrą dieną tų šnicelių neišpirko, liepė juos sumalti, sudėti į virtų bulvių cepelinus“.

Įpareigoti atsakovę J. J. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita adekvačia forma nurodytuose leidiniuose bei interneto tinklalapiuose paskelbti VšĮ „Kretingos maistas“ dalykinę reputaciją žeminančių žinių paneigimą bei priteisti iš atsakovės J. J. 1 Lt neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos pažeminimą. Nurodo, kad Telšių rajone leidžiamuose laikraščiuose bei interneto tinklalapiuose buvo viešai paskelbti ir publikuoti 3 straipsniai apie ieškovo teikiamų maitinimo paslaugų kokybę Telšių „Džiugo“ gimnazijoje ir „Germanto“ pagrindinėje mokykloje. Straipsnyje publikuotas interviu su atsakove, kurios kategoriški teiginiai apie ieškovą ir jo teikiamų maitinimo paslaugų kokybę neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją, formuoja neigiamą požiūrį į ieškovą visuomenėje bei versle (1 t., b.l. 127-134). Ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad po atsakovės pasisakymo Alsėdžių vidurinė mokykla atsisakė ieškovės paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ teikia viešo maitinimo paslaugas švietimo ir kitose įstaigose (1 t., b.l. 8-9, 37-38). Ieškovė nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, laimėjusi Telšių rajono savivaldybės administracijos paskelbtą viešąjį konkursą, teikia viešojo maitinimo paslaugas Telšių rajono švietimo įstaigose, tarp jų ir „Džiugo“ gimnazijoje. Atsakovė J. J. pagal 2012-10-31 darbo sutartį buvo priimta į darbą VšĮ „Kretingos maistas“ Telšių skyriuje Telšių „Džiugo“ gimnazijoje virėja nuo 2012-11-02 (1 t., b.l. 52-53). 2012-11-06 parašė prašymą atleisti ją iš darbo tą pačią dieną pačiai prašant (1 t., b.l. 54). „Džiugo“ gimnazijoje dėl visuotinio mokyklos bendruomenės – pedagogų, vaikų ir jų tėvų - nepasitenkinimo ieškovės VšĮ „Kretingos maistas“ teikiamų maitinimo paslaugų kokybe, Telšių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyva 2012-11-13 vyko susirinkimai, kuriuose be bendruomenės narių, dalyvavo ir Telšių rajono savivaldybės – viešąjį pirkimą vykdžiusios įstaigos – atstovai. Viename susirinkime, susirinkimo iniciatoriaus profesinės sąjungos pirmininko kvietimu, dalyvavo atsakovė. 2012-11-16 laikraštyje „Telšių žinios“ (2012-11-15 interneto tinklalapyje www.tzinios.lt.) išspausdintas žurnalistės S. S. parengtas straipsnis „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“ (1 t., b.l. 10-12, 15-16, 39-41, 50-51). 2012-11-17 (pradiniuose ieškiniuose netiksliai nurodyta 2012-11-16) laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ ir interneto tinklalapyje www.kalvotoji.lt išspausdintas žurnalistės D. K. parengtas straipsnis „Mokiniai valgyklose reikalauja skanaus maisto“ (1 t., b.l. 17-19, 55-57). 2012-11-19 laikraštyje „Penktadienio žemaitis“ ir interneto tinklalapyje www.pzemaitis.lt išspausdintas žurnalistės L. D. parengtas straipsnis „Džiuge“ įsiplieskė valgytojų maištas“ (1 t., b.l. 13-14, 47-49, 58-59). Straipsniuose išspausdinti, ieškovės manymu, atsakovės išsakyti, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovę. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl dalykinės reputacijos gynimo pareikšdama tris reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovės teiginiai yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančios žinios, 2) paneigti teiginius adekvačia forma, 3) atlyginti neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Paskleisti duomenys laikomi žeminančiais garbę ir orumą, jei skelbiama informacija yra iškraipoma, pateikiama nevisapusiškai, asmens veiksmai vertinami neadekvačiai ir šis paskelbimas suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Šios nuostatos taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens reputaciją (LR CK 2.24 str.). Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą, todėl pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų. Viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, jo reputacijos gynimo ribos siauresnės, o leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės (LAT nutartis Nr. 3K-3-341/2010). Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-667/2006, Nr. 3K-3-100/2009, Nr. 3K-3-341/2010, Nr. 3K-3-441/2010, Nr. 3K-3-32/2012).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad teiginius pasakė atsakovė, kad jie yra apie ieškovę ir kad dėl jų ieškovė patyrė žalos – t.y., kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo.

Dėl pasakytų teiginių, jų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos

Ieškovė prašo paneigti atsakovės „Džiugo“ gimnazijos bendruomenės susirinkime išsakytus, vėliau vietiniuose laikraščiuose bei jų internetiniuose puslapiuose, straipsniuose išspausdintus teiginius:

1. „patiekalams ruošti „Kretingos maistas“ naudoja prastos kokybės produktus“

2. „mokiniams vežamas labai blogas maistas, išskyrus paukštieną – ją vaikai gali valgyti“

3. „mėsa labai blogos kokybės – raudoname skystyje konservuotos atraižos. Sumalus išeina kaip skysta košė vaikams“

6. „į žemaičių blynus dedama jautiena – jaučio kremzlės, sumalus išeina piure“

7. „blyneliams miltai – kaip pelenai, neįmanoma iškepti, kiaušinis nededamas“

8. „patiekalai, kurie nesuvalgomi tą pačią dieną, pardavinėjami toliau. Šnicelio esą niekas nepirko, antrą dieną jo kaina pabrango keliasdešimčia centų, neišpardavus trečią dieną, jį liepta sumalti į kitus patiekalus“

10. „vieną dieną šnicelio porcija kainavo 3,16 Lt, kitą – ta pati, tik pašildyta – jau 3,56 Lt. Kai jų ir antrą dieną neišpirko, liepė sumalti ir sudėti į virtų bulvių cepelinus“

11. „už priekaištus dėl nekokybiškų maisto produktų iš darbo atleista viena virėja“

12. „iš kokių nekokybiškų maisto produktų dabar jai tekę ruošti valgį moksleiviams“

13. „kiauliena – atveža atraižas, vakuumuotas, mėsa raudoname skystyje įmirkusi“

17. „kai ir antrą dieną tų šnicelių neišpirko, liepė juos sumalti, sudėti į virtų bulvių cepelinus“

Nurodo, kad visus teiginius paskleidė atsakovė. 1 – 8 teiginiai išspausdinti laikraštyje „Telšių žinios“, 9-10 laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“, 11-17 laikraštyje „Penktadienio žemaitis“. Iš straipsnių pavadinimų ir turinio matyti, kad teiginiai apie ieškovę – t.y. jos teikiamas viešo maitinimo paslaugas. Ieškovės nuomone, nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jos dalykinę reputaciją. Visuomenės informavimo priemonėms paviešinus teiginius, dėl 1 reikalavimo - pripažinti, kad teiginiai yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančios žinios ir 3 reikalavimo – atlyginti neturtinę žalą, atstovė yra tinkama. Dėl šių reikalavimų, kadangi jie reiškiami ne visuomenės informavimo priemonėms, išankstinė ne teisminė ginčo sprendimo procedūra neprivaloma (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-65/2006, Nr. 3K-3-340/2011).

Atsakovė pripažįsta sakiusi 1-5, 9, 12-14 ir 16 teiginius. Dalis teiginių sutampa ir kartojasi.

Atsakovė neigia sakiusi 6, 7, 8, 10, 11, 15 ir 17 teiginius. 7 ir 15; 8, 10 ir 17 teiginiai yra panašūs, jų esmė ta pati.

Atsakovė paaiškino, kad valgiaraščių nesudarinėjo, apie patiekalų kainas nieko nežinojo ir apie jas nekalbėjo. Faktiškai dirbo dvi dienas, apie tai, kad neparduotas maistas pardavinėjamas toliau, kad neišpirkus šnicelių, juos liepta sumalti į virtų bulvių cepelinus, apie jaučio kremzles nesakė. Išsakė savo nuomonę, kad tokiu maistu, koks buvo gaminamas, vaikų negalima maitinti. Nei vienam žurnalistui interviu nedavė (2 t., b.l. 86-88). Ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2012-11-02 iki 2012-11-06. Pagal 2012 m. kalendorių 2012-11-02 buvo penktadienis - atsižvelgiant į Lietuvos mokyklose moksleivių rudens atostogų laiką, moksleivių atostogų diena, 2012-11-03 ir 2012-11-04 šeštadienis ir sekmadienis – išeiginės dienos. Tai patvirtina, kad atsakovė mokiniams ruošiant maistą dirbo tik 2 dienas – 2012-11-05 ir 2012-11-06. Vadovaujantis logika, negalėjo pasisakyti apie ilgiau nei dvi dienas vykusius įvykius. Tuo tarpu teiginiuose minima trečia diena. Liudytoja apklausta laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ žurnalistė D. K. paaiškino, kad susirinkime dalyvavo ir pasisakė daug žmonių, tarp jų atsakovė. Ji užsirašinėjo pasisakymus į užrašų knygutę, vėliau juos panaudojo straipsniui. Nepamena, kas ką kalbėjo. Be to į susirinkimą pavėlavo ir iš jo išėjo anksčiau, ne viską girdėjo. Negali pasakyti, ką kalbėjo atsakovė (2 t., b.l. 89). Liudytoju apklaustas laikraščio „Penktadienio žemaitis“ korespondentas A. B. paaiškino, kad fotografavo keliuose susirinkimuose „Džiugo“ gimnazijoje, susirinkimai buvo triukšmingi, daug kas kalbėjo. Kas ir ką kalbėjo įsidėmėti buvo neįmanoma, nufotografavęs išėjo (2 t., b.l. 107). Iš straipsnių matyti, kad apie kasdien kintančias kainas kalbėjo ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai. Apie pajuodusius kitus produktus (salotas ir morkas, bet ne miltus) kalbėjo kiti asmenys. 8 ir 10 teiginiai apie patiekalų kainas bei neparduotų šnicelių panaudojimą cepelinams iš esmės yra panašūs, tik viename nurodoma abstrakčiai keliasdešimt centų, kitame tikslios sumos. 17 teiginys yra dalis 8 ir 10 teiginių. 7 ir 15 teiginiai apie miltus yra panašūs, bet netapatūs. 6 teiginys apie jaučio kremzles perteiktas tik viename iš trijų nurodytų straipsnių, kai kiti teiginiai panašūs savo turiniu pasikartoja visuose trijuose. Realiai atsakovė dalyvavo viename susirinkime ir pasisakė vieną kartą, interviu nei vienam žurnalistui nedavė. Jos pasisakymas visuose straipsniuose, sprendžiant iš skyrybos kabutėmis, cituojamas. Citatos yra skirtingos, kas leidžia manyti, kad atsakovės pasisakymas straipsniuose yra perteiktas netiksliai. Trečiojo asmens UAB „VVARF“ atstovas advokatas Vidmantas Stonkus paaiškino, kad žurnalistė parašė tai, ką pasakė atsakovė (2 t., b.l. 89). Šis paaiškinimas pateiktas po teismo posėdžio pertraukos, akivaizdžiai per pertrauką susižinojus su bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžių salėje buvusia ir procesą stebėjusia laikraščio „Telšių žinios“ žurnaliste S. S., kuri dėl šios priežasties negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja, todėl nelaikytinas įrodymu. Atsakovės paaiškinimai nuoseklūs ir logiški, jų nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė pasakė 6, 7, 8, 10, 15 ir 17 teiginius.

Taip pat atsakovė neigia žiniasklaidos atstovams nurodžiusi atleidimo iš darbo priežastį, t.y. 11 teiginį „už priekaištus dėl nekokybiškų maisto produktų iš darbo atleista viena virėja“. Laikraščio „Penktadienio žemaitis“ ir interneto tinklapyje www.pzemaitis.lt straipsnyje „Džiuge“ įsiplieskė valgytojų maištas“ šis faktas tiesiog nurodomas, nenurodant jo šaltinio (1 t., b.l. 13). Atsižvelgiant į paties teiginio konstrukciją ir vietą tekste, jis suformuotas ne atsakovės, bet straipsnio autorės, galimai atsižvelgiant į tame pačiame susirinkime kitų asmenų pasisakymus ir/ ar atsakovės išsakytą nuomonę apie galimas jos atleidimo priežastis. Teismo posėdyje apklausti liudytojais mokyklos darbuotojai paaiškino, kad apie atsakovės atleidimą sužinojo mokyklos bendruomenėje, ne iš pačios atsakovės. Laikraščio „Telšių žinios“ straipsnyje „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“, panašus į šį teiginys įdėtas į mokyklos pedagogo E. J. lūpas. Duomenų, kad šią informaciją žiniasklaidos atstovams pateikė atsakovė, byloje nėra. Todėl neįrodyta, kad šį faktą paviešino atsakovė.

Be to, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje nuosekliai ir logiškai paaiškino priėmimo dirbti į VšĮ „Kretingos maistas“ ir atleidimo iš darbo aplinkybes. Teismas netikėti šiais paaiškinimais neturi pagrindo. Juolab, kad laikraščio „Telšių žinios“ straipsnyje „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“ ir laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ straipsnyje „Mokiniai valgyklose reikalauja skanaus maisto“ šiuo klausimu pateikti ieškovės atstovių komentarai, kurių ieškovė neginčija ir neišsigina. Vykdančioji direktorė A. N. komentare nurodė, kad ieškovė, pradėjusi dirbti naujame rajone, visuomet siūlo virtuvėje dirbusioms darbuotojoms pereiti dirbti į VšĮ „Kretingos maistas“, tačiau jei per pirmąsias dienas darbuotojai nesusitvarko su darbo kokybės reikalavimais ar piktybiškai kenkia įmonei ir nenori dirbti sąžiningai, su jais atsisveikina. Ieškovės atstovė gamybos vadovė D. Š. paaiškino, kad atleido virėją, nes ši negražiai elgėsi, agitavo mokinius nevalgyti. Šie publikuoti pačios ieškovės atstovių komentarai, visų kitų bylos aplinkybių kontekste, iš esmės patvirtina, kad atstovė buvo atleista, nes nesutiko dirbti pagal ieškovės reikalavimus ir išsakė kritiką dėl vaikams tiekiamo maisto kokybės. Aptarti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šis teiginys atitinka tikrovę, nei priešingą.

Toliau nagrinėjami teiginiai - 1. „patiekalams ruošti „Kretingos maistas“ naudoja prastos kokybės produktus“, 2. „mokiniams vežamas labai blogas maistas, išskyrus paukštieną – ją vaikai gali valgyti“, 3. „mėsa labai blogos kokybės – raudoname skystyje konservuotos atraižos. Sumalus išeina kaip skysta košė vaikams“, 4. „parnešiau katei ir ta susirgo nuo šnicelio“, 5. „porcijos mažos“, 9. „vienintelė vištiena gera, kiauliena – vien atraižos“, 12. „iš kokių nekokybiškų maisto produktų dabar jai tekę ruošti valgį moksleiviams“, 13. „kiauliena – atveža atraižas, vakuumuotas, mėsa raudoname skystyje įmirkusi“, 14. „parnešiau katei, tai katė susirgo“, 16. „porcijos mažos“. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol neįrodyta priešingai (LR CK 2.24 str. 1 d.).

Visų trijų straipsnių pavadinimai rodo, kad labiausiai VšĮ „Kretingos maistas“ tiekiamu maistu nepasitenkinimą reiškė tiesioginiai paslaugos gavėjai - valgytojai. Iš minėtų straipsnių turinio matyti, kad susirinkimų metu be teiginių, kuriuos prašoma pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančiais, viešą nepasitenkinimą dėl ieškovės teikiamų paslaugų kokybės – maisto kokybės, porcijų dydžio ir kitų – reiškė mokyklos pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai. Mokiniai teigė, kad tiekiami nekokybiški, neestetiški ir blogo kvapo patiekalai, kad maistas yra nevalgomas, mėsa miltų, o ne mėsos skonio, porcijos mažos, kasdien to paties patiekalo kainos keičiasi. Keli mokiniai skundėsi apsinuodiję maistu. Susirinkimuose dalyvavo ir kitos Telšių švietimo įstaigos – „Germanto“ pagrindinės mokyklos pedagogės, kurios tvirtino, kad šioje švietimo įstaigoje taip pat tiekiamas nekokybiškas maistas, kasdien kinta patiekalų kaina, dėl to vaikai ir jų tėvai reiškia nepasitenkinimą. Tėvai piktinosi, kad socialiai remtinų šeimų vaikai maitinami kaip kiaulės.

Straipsnio „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“ komentarai rodo didelį visuomenės nepasitenkinimą ieškovės tiekto maisto kokybe. Iš jų matyti, kad vaikai šlykštisi maistu, maistas neskanus (1 t., b.l. 42-46).

Žurnalistės D. K. parengtame straipsnyje „Mokiniai valgyklose reikalauja skanaus maisto“ pateikiama ne tik susirinkimų metu išsakyta ir gauta informacija, bet atliktas ir žurnalistinis tyrimas – aprašyti įspūdžiai nuvykus į „Džiugo“ gimnazijos valgyklą, kurie patvirtina susirinkime dalyvavusių asmenų išsakytas bei spaudoje perteiktas nuomones apie maisto kokybę, bei atskleisti į UAB „Kalvotoji Žemaitija“ redakciją atvykusių maitinimą gaunančių vaikų mamų nuogąstavimai dėl VšĮ „Kretingos maisto“ tiekiamo maisto kokybės.

Be paminėtų 2012-11-13 susirinkimų ir be ieškovės nurodytų straipsnių, dar ne kartą šia tema vyko Telšių mokyklų bendruomenių susirinkimai bei buvo publikuojami kiti straipsniai – 2012-11-20 ir 2012-11-22 laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ publikuoti straipsniai „Įranga nauja, o maistas neskanus“ ir „Ar ras kompromisą su „Kretingos maistu“?, 2012-11-23 laikraštyje „Telšių žinios“ publikuotas straipsnis „Kaip „Kretingos maistas“ sekė pasaką telšiškiams“ (1 t., b.l. 73-74, 75-76, 77), kuriuose dar kartą perteikti mokyklos bendruomenių atstovų – pedagogų, vaikų ir jų tėvų - nepasitenkinimai dėl neskanaus ir nekokybiško maisto, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos viršininko pastabos dėl VšĮ „Kretingos maistas“ maisto gaminimo, padarytų pažeidimų, ketinimai taikyti administracinę atsakomybę bei griežtinti kontrolę. Iš pastarųjų straipsnių matyti, kad apie problemą buvo informuotas ir savo nuomonę išsakė ir Seimo narys.

Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2012-11-19, atlikusi patikrinimą Džiugo gimnazijos valgykloje pagal informaciją laikraštyje „Telšių žinios“ maisto tvarkymo subjekto – VšĮ „Kretingos maistas“ patikrinimo aktu nustatė įvairių pažeidimų (1 t., b.l. 114). Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2012-12-06 atlikusi patikrinimą dėl nemokamo maitinimo „Džiugo“ gimnazijoje pagal kontrolieriaus pavedimą bei fizinio asmens skundą taip pat nustatė įvairių pažeidimų (1 t., b.l. 116-117).

Telšių „Džiugo“ gimnazijoje ginčo laikotarpiu buvo gauti 389 gimnazijos bendruomenės narių parašai, kad jie nori atsisakyti VšĮ „Kretingos maistas“ paslaugų (2 t., b.l. 48). Liudytojais apklausti „Džiugo“ gimnazijos darbuotojai A. R., E. J., A. A., D. M. ir D. R. (2 t., b.l. 90-91, 107-109). Liudytojai parodė, kad maistas mokyklos valgykloje nuo tada, kai jį pradėjo tiekti VšĮ „Kretingos maistas“, buvo blogos kokybės, be skonio, negero kvapo, nuo jo sutrikdavo virškinimas, yra buvę apsinuodijimo atvejų, daug vaikų ir pedagogų nebevalgo.

Didelė dalis kitų švietimo įstaigų, kurioms ieškovė teikia viešo maitinimo paslaugą ginčo laikotarpiu buvo ir/ ar yra nepatenkintos ieškovės tiekiamo maisto kokybe (2 t., b.l. 14, 15, 20-22, 28-42, 43).

Atsakovės, kaip ir kitų asmenų tame pačiame ir kituose susirinkimuose bei susitikimuose, išsakyti teiginiai (1-5, 9, 12-14, 16) kiekvieno protingo ir sąžiningo asmens yra vertinami kaip neigiami reiškiniai, formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovę ir jos teikiamas paslaugas ir, suprantama, nepatinka ieškovei. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo ir ieškovės atstovas teismo posėdyje tvirtina, kad ieškovė teikė ir tiekia visus kokybės standartus atitinkantį maistą. Tačiau paslaugos gavėjai praktiškai vienareikšmiškai pateikia kitokią nuomonę apie 2012 m. lapkričio mėnesį tiekto maisto kokybę. Kad ieškovės teikiama viešo maitinimo paslauga buvo opi mokyklos bendruomenės problema rodo tai, kad į susirinkimus buvo kviečiami aukšti savivaldybės ir maitinimo paslaugą kontroliuojančios įstaigos vadovai, šia tema bendraujama su Seimo nariu. Viešo maitinimo paslaugoms ikimokyklinio ugdymo įstaigose (lopšeliuose-darželiuose) ir mokyklose keliami reikalavimai bei vykdoma teikiamų paslaugų kontrolė, dėl objektyvių priežasčių – vaikų amžiaus ir kitų šių įstaigų skirtumus lemiančių ypatumų, nesutampa. Todėl ieškovės pateiktos pažymos iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės. Tai, kad kai kurios mokyklos neturėjo ir neturi pretenzijų ieškovei dėl teikiamų paslaugų kokybės, vertinant ieškovės išsakytus teiginius apie ieškovės teikiamų paslaugų kokybę šios bylos aplinkybių kontekste, reikšmės neturi.

Visi aptarti ir išanalizuoti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės Telšių „Džiugo“ gimnazijoje 2012 m. lapkričio mėnesį tiektos viešo maitinimo paslaugos buvo blogos kokybės, piktino įstaigos bendruomenę, todėl susilaukė didelio atgarsio visuomenėje. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad buvo taip, kaip buvo rašoma spaudoje – kaip sakė atsakovė bei kiti susirinkimuose dalyvavę ir pasisakę asmenys, nei kaip tvirtina ieškovė. Byloje esančiais įrodymais LR CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta prezumcija paneigta.

Ieškovė yra viešas juridinis asmuo. Ieškovės vykdoma veikla – maitinimo paslaugų teikimas šveitimo ir kitose įstaigose. Vaikų maitinimas (maitinimo kokybė) viešose įstaigose yra viešas interesas. Ginčijami teiginiai (1-5, 9, 12-14, 16) savo esme sutampa arba yra panašūs, su kitų susirinkime pasisakiusių asmenų – mokyklos pedagogų, mokinių, jų tėvų teiginiais, paviešintais tuose pačiuose straipsniuose, kurių atsakovė neginčija. Teiginiai išsakyti mokyklos bendruomenės susirinkime, vykstant gyvai diskusijai apie mokykloje tiekiamų maitinimo paslaugų kokybę. Susirinkimą inicijavo ir organizavo ne atsakovė. Ji tik buvo pakviesta dalyvauti sprendžiant opią bendruomenės problemą. Trečiojo asmens atstovo ir liudytoja apklaustos žurnalistės paaiškinimais, žurnalistų dalyvavimas susirinkime nebuvo išviešintas. Atsakovė pasisakė tik viename susirinkime. Kaip jau minėta, visuose straipsniuose atsakovės pasisakymas, sprendžiant pagal skyrybą, cituojamas, nors interviu atsakovė niekam nedavė ir su žurnalistėmis tiesiogiai nebendravo. To paties pasisakymo citatos visuose trijuose straipsniuose yra skirtingos (1 t., b.l. 12, 13, 18), kas leidžia manyti straipsnių autores ne visai tiksliai perteikus ir savaip interpretavus atsakovės susirinkimo metu išsakytus teiginius. Straipsniuose perteikiami ir atsakovės kartu su ginčijamais teiginiais išsakyti retoriniai klausimai. Kai kurie sakiniai baigiasi daugtaškiais kaip nebaigta mintis. Straipsniai didelės apimties, o atsakovės teiginiai juose sudaro tik kelias eilutes. Analizuojant visus atsakovės pasakytus teiginius, kartu ir skyrium, atsižvelgiant į nurodytas pasisakymo bei kitas aplinkybes, išsakytų teiginių konstrukcijas bei kontekstą, naudojamus palyginimus bei metaforas, akivaizdu, kad tai yra ne konstatuojamojo pobūdžio teiginiai ir ne faktinio pobūdžio duomenys (žinios), bet vertinamojo pobūdžio teiginiai ir laikytini atsakovės nuomone - subjektyviu mokyklos bendruomenei tiekiamo maisto kokybės vertinimu. Nuomonei netaikytinas tiesos ir tikrumo kriterijus. Beje, šiuo atveju nuomonė, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, turi realų pagrindą.

Teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės kai kurie teiginiai buvo gana kategoriški, tačiau šiais teiginiais buvo išreikštas atsakovės susirūpinimas mokyklos bendruomenei, taip pat ir mokykloje besimokantiems vaikams, kas lemia viešo intereso buvimą, tiekiamo maisto kokybe. Ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslą – norint išryškinti ieškovės veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, bet ne siekiant pažeminti ar kitaip menkinti ieškovę. Priešingi ieškovės atstovo samprotavimai, kad tokiu būdu atsakovė stengėsi sukurti neigiamą ieškovės įvaizdį ar dalykinę reputaciją, yra visiškai nepagrįsti.

Draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (LR Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d.). Šiuo draudimu ribojama saviraiškos laisvė, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Saviraiškos laisvė apima tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei svarbių vertybių, tokių kaip teisė į sveiką ir saugią aplinką, asmens sveikatą, gynimu, asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės. Šiuo atveju kalbama apie viešą vaikų maitinimą, kas tiesiogiai susiję su jų sveikata. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, saviraiškos laisvė neperžengė leistinų ribų.

Ieškovės atstovai paaiškino, kad dėl atsakovės teiginių, kurie buvo išspausdinti visuomenės informavimo priemonėse, buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai ir ieškovei padaryta žala. Kaip vieną žalą patvirtinančių pavyzdžių nurodo, kad po straipsniuose išspausdintų atsakovės pasisakymų Alsėdžių vidurinė mokykla atsisakė ieškovės paslaugų.

Vertinant atsakovės teiginių realius padarinius ieškovės dalykinei reputacijai pažymėtina tai, kad teiginiai pasakyti vietinės bendruomenės susirinkime, šiuo požiūriu informacijos paplitimo mastas nedidelis. Atsakovės pasisakymas perteiktas vietiniuose laikraščiuose ne jos iniciatyva. Be to, leidiniai yra vietinės reikšmės ir nelabai paplitę. Internetinėje erdvėje gausu neigiamų atsiliepimų apie ieškovės paslaugų kokybę iki atsakovės pasisakymo. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad nepasitenkinimas ieškovės teikiamomis paslaugomis buvo visuotinis ir sukėlęs didelį atgarsį visuomenėje. Tai lėmė mokyklos bendruomenės – pedagogų, mokinių ir jų tėvų - viešas nepasitenkinimas ieškovės teikiamomis viešojo maitinimo paslaugomis ir dėl to viešai išsakyti pareiškimai. Jų kontekste pasakyti atsakovės teiginiai užima labai kuklią vietą straipsniuose. Be to, iš Alsėdžių vidurinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad šios švietimo įstaigos administracija ir bendruomenė nepasitenkinimą dėl ieškovės teikiamų paslaugų kokybės viešai reiškė jau nuo 2009 m. (2 t., b.l. 40, 41). Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB “VVARF” atsiliepimo ir su juo pateiktų dokumentų, ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“, atstovaujama advokato Andriaus Iškausko, 2012-11-26 kreipėsi į UAB „VVARFF“ prašydama paneigti 2012-11-16 laikraštyje „Telšių žinios“ straipsnyje „Sukilimas mokyklose: vaikai atsisako valgyti „Kretingos maisto“ patiekalus“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jos reputaciją žeminančią informaciją. Prašymo 1-9 punktuose nurodyti teiginiai, kuriuos, kaip matyti iš straipsnių, pasakė kiti asmenys ir kurių ieškovė nepriskiria atsakovei bei ieškiniu paneigti neprašo (1 t., b.l. 80-82). Paneigimą paskelbti atsisakyta (1 t., b.l. 83). Šios aplinkybės, sprendžiant pagal gausią motyvaciją dėl ginčo sprendimo iš karto teisme, buvo sąmoningai nutylėtos. Taip pat ieškovės atstovas klaidino dalyvaujančius byloje asmenis ir teismą, paaiškindamas, kad prašyme paneigti paskelbtą informaciją, nurodyti tik atsakovės išsakyti teiginiai. Visuma aptartų aplinkybių paneigia ieškovės atstovų teismo posėdyje išdėstytą ieškovei nepalankių įrodymų interpretaciją, kad paslaugos atsisakymas yra sąlygotas atsakovės išsakytos nuomonės. Taigi ieškovė neįrodė, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta dėl atsakovės teiginių.

Ieškovei neįrodžius, kad dalį teiginių pasakė atsakovė ir atmetus reikalavimą dėl atsakovės išsakytų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją, nepagrįstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimo paneigti teiginius adekvačia forma

Kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidžia visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra ir visuomenės informavimo priemonė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-340/2011). Ieškovė 2012-12-27 kreipėsi į teismą dėl dalykinės reputacijos gynimo. Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-07 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant į bylą įtraukti visuomenės informavimo priemones bei nurodant šią praktiką (1 t., b.l. 24-25). Ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį visuomenės informavimo priemones įtraukdama trečiaisiais asmenimis. Tokią poziciją motyvuodama tuo, kad atsakovės J. J. išsakyti teiginiai apie ieškovę ir jos teikimų paslaugų kokybę viešojo informavimo priemonėse buvo paskelbti neiškraipytai, todėl ieškinys reiškiamas ne visuomenės informavimo priemonėms, bet žinias paskleidusiam asmeniui, nesinaudojant išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes tokia neprivaloma. Visuomenės informavimo priemonėms, perteikusioms atsakovės išsakytas žinias, nereiškia jokių pretenzijų (1 t., b.l. 30-36). Tokią poziciją ieškovė palaikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Ieškovei neįrodžius, kad dalį teiginių pasakė atsakovė ir atmetus reikalavimą dėl atsakovės išsakytų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, reikalavimas dėl teiginių paneigimo taip pat nepagrįstas. Be to, pareikštas netinkamai atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sumokėjo 360 Lt žyminį mokestį ir 4900,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b.l. 7, 111, 112, 113). Atsakovė sumokėjo 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b.l. 77, 78). Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovei iš ieškovės priteistinos visos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Pašto išlaidos byloje sudaro 86,43 Lt. Jos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės VšĮ „Kretingos maistas“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. J.

Priteisti iš ieškovės VšĮ „Kretingos maistas“ 86,43 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.