Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-47493-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
e2-47493-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
D. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 298,08 Eur skolą, 27,60 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius AB „Swedbank“ suteikė atsakovei 289,62 Eur (1000 Lt) vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti jį kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis kartu mokant ir sutartimi sulygtas palūkanas. Tačiau atsakovė tinkamai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pradelsė suteikto vartojimo kredito grąžinimo dalimis terminus, todėl sutartis su atsakove buvo nutraukta ir ji liko skolinga pradiniam kreditoriui AB bankui „Swedbank“ 298,08 Eur.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. birželio 1 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius AB „Swedbank“ suteikė atsakovei 289,62 Eur (1000 Lt) vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti jį kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis kartu mokant ir sutartimi sulygtas palūkanas. Tačiau atsakovė tinkamai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pradelsė suteikto vartojimo kredito grąžinimo dalimis terminus, todėl sutartis su atsakove buvo nutraukta ir ji liko skolinga pradiniam kreditoriui AB bankui „Swedbank“ 298,08 Eur.

2011-11-28 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovės teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ieškovui sumokėjusi reikalaujamą sumą (Civilinio proceso kodekso 178 str.), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 298,08 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.38 str., 6.59 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.).

Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Civilinio kodekso 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nustačius, kad Vartojimo kredito sutarties 11,4 punkte numatyta, kad atsakovei netinkamai vykdant mokėjimus pagal sutartį, ji moka 0,05 dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovei priskaičiavo 27,60 Eur dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas pradelstas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 27,60 Eur delspinigių.

Civilini kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (363,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, filialo kodas 111882842, 298,08 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 8 ct) skolos, 27,60 Eur (dvidešimt septynių eurų 60 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (325,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 13 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė