Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Š.“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Affinity claims“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad medžiotojų klubas „Š.“ buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tretiesiems asmenims (2015-06-01 iki 2016-03-31 laikotarpiu).

Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone (2016-04-04 protokolas Nr. MG-1, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius raštu Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo 2016-04-06 Nr.(26.7.2) SD-59 ir protokolo priedas Nr. 3) nustatė, kad ieškovo auginamuose 2015 m. žemės ūkio pasėliuose (12,30 ha žieminių kviečių) medžiojamųjų gyvūnų buvo pakenktas 3,30 ha plotas, ir paskaičiavo 1059,39 Eurų žalą. UAB „Affinity claims“ pervedė medžiotojų klubui „Š.“, o pastarasis 2016-05-09 pervedė ieškovui 953,45 Eur nuostolių atlyginimui (Swedbank išrašas iš sąskaitos). Draudikas pripažino nekompensuojama dalį sumos, t.y. 10 proc. (t. y. 105,94 Eur nuo 1059,39 Eur) ir apie tai 2016-05-03 raštu Nr. ID1093 informavo ieškovą, kuris 2016-05-10 raštu išreiškė nesutikimą su tokiu sprendimu. Ieškovas, teigdamas, kad kompensuojamos žalos suma sumažinta nepagrįstai, tikėtina vadovaujasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodika, redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2015­-01-22 įsakymu Nr. D1-69/3D-36, kurios 12 punkte yra numatyta pareiga pasėlių savininkams aptverti miško apsuptyje auginamus pasėlius iki 3 ha ploto. Šiuo atveju trečiasis asmuo priėmė sprendimą sumažinti 10 proc. kompensuojamą žalos sumą vadovaujantis ne Metodikos nuostatomis, o civilinės teisės nuostatomis. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civiliniai santykiai, be kita ko, reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Sisteminė paminėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų pasėliams ir naudmenoms gali būti atsakingi tiek medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai), tiek ir patys žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, jeigu jie nesiėmė tinkamų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių. Žemės sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų neveikimas, dėl ko jiems atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas netaikyti atsakingam už žalos padarymą asmeniui civilinės atsakomybės, arba visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). Negalima sutikti, kad žemės sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas turi pasirūpinti tinkama pasėlių apsauga tik iki 3 ha žemės sklype (Metodikos 10 punktas), kadangi toks aiškinimas prieštarautų ginčo santykio šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principams, neatitiktų gero ūkininkavimo ir rūpestingumo kriterijų, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 2A-1922-413/2013). Šioje nutartyje buvo sprendžiamas Komisijos apskaičiuotos žalos mažinimas vadovaujantis civilinės teisės normomis ir buvo pripažinta, kad pasėlių savininkui nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių ir ganyklų saugumui užtikrinti, toks neveikimas neatitiko sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų. Šioje byloje buvo taikytas CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos ir už žalą atsakingas asmuo buvo atleistas nuo 10 proc. žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas R. M., nei jo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų ėmęsis papildomų, protingų priemonių žieminių kviečių pasėliams apsaugoti, todėl trečiasis asmuo teisėtai priėmė sprendimą dėl 10 proc. žalos nekompensavimo.

Ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, nes senatį taikyti prašo ir atsakovas, ir trečiasis asmuo. Teismų praktikoje kai už žalą atsakingą asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos įgyvendinant nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje Nr. 3K-7-368/2012 suformavo taisyklę, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu, o tokia draudimo sutartis atitinka sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 111 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31). Tokiu atveju nukentėjęs asmuo tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu ir tokiu atveju žalą patyrusio asmens reikalavimui žalą padariusio asmens draudikui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Nr. e3K-3-444-611/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos būtų pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudimo sumas ir draudiko nėra kompensuojamas), tokiu atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015). Ieškovas ieškiniu iš esmės ginčija draudiko sprendimą sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 proc. (o ne reiškia prašymą priteisti žalą, viršijančią komisijos nustatytą 1059,39 Eur sumą), toks reikalavimas nėra grindžiamas tuo, kad žala viršija draudiko polise nurodytą draudimo sumą ir dėl to nekompensuojamas, tai patvirtina, kad tokiam reikalavimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kaip jau minėta, draudikas pripažino nekompensuojama dalį sumos, t.y. 10 proc. (105,94 Eur nuo 1059,39 Eur) ir apie tai 2016-05-03 raštu Nr. ID1093 informavo ieškovą, kuris 2016-05-10 raštu išreiškė nesutikimą su tokiu sprendimu. Taigi su ieškiniu kreiptis į teismą ieškovas galėjo iki 2017-05-10 dienos, tačiau reikalavimą teisme pareiškė beveik 2 metus praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai atmestini.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo R. M. priteistina: 1) atsakovui medžiotojų klubui „Š.“ 947,43 Eur advokato atstovavimo išlaidų; 2) trečiajam asmeniui UAB „Affinity claims“ 266,20 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.); 3) valstybei 5,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., (duomenys neskelbtini) 1) atsakovui medžiotojų klubui „Š.“, 947,43 (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 43 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų; 2) trečiajam asmeniui UAB „Affinity claims“, įmonės kodas 303561924, 266,20 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 20 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.); 3) valstybei (penkis eurus 44 ct) 5,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.) šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.