- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1922-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02574-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Atsakovas
- BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, Kauno Tado Ivanausko medžiotojų
- Ieškovas
- Pauliukų žemės ūkio bendrovės
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2678-894/2013 pagal ieškovo Pauliukų žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovams Kauno Tado Ivanausko medžiotojų būreliui ir BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir savo prieštaravimus grindė tuo, kad ieškovas nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos priemonių, pasėlių apžiūra vyko vėlyvą rudenį, kai derlius jau buvo nuimtas, dėl ko Komisija negalėjo įvertinti medžiojamų gyvūnų (šernų) padaryto nuostolio dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui Pauliukų žemės ūkio bendrovei iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje 52 045,10 Lt žalai atlyginti, 3 220 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 294,62 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė ieškovui iš atsakovo Kauno Tado Ivanausko medžiotojų būrelio 600 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 145-151).
Įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Medžiotojų būrelis yra medžioklės plotų, kuriuose padaryta žala pasėliams, naudotojas. Žalos padarymo ir jos dydžio nustatymo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai: 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros aktas Nr. LS-46 ir Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas; 2011 m. lapkričio 24 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros aktas Nr. LS-53 ir Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ daugiametėms ganykloms padarytos žalos apskaičiavimas. Paneigiančių šiuos faktus duomenų teismas nenustatė. Iš 2011 m. spalio 7 d. pasėlių apžiūros akto Nr. LS-46 teismas konstatavo, kad „pasėliai buvo auginami laikantis nustatytų agrotechninių reikalavimų“, o 2011 m. lapkričio 24 d. pasėlių apžiūros aktas Nr. LS-53 patvirtina aplinkybę, kad „daugiametės ganyklos prižiūrėtos laikantis geros ūkininkavimo praktikos taisyklių“. Teismas pažymėjo, kad komisijos priimti sprendimai dėl žalos apskaičiavimo sukuria konkrečias pareigas asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Todėl tik apskundus komisijos sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, teismas galėtų įvertinti ir šių administracinių aktų teisėtumą. Pabrėžė, kad apžiūrint pasėlius dalyvavo abiejų atsakovų atstovai, atsakovams buvo žinoma apie priimtus komisijos sprendimus, tačiau komisijos sprendimų jie neskundė. Nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus Nuostolių skaičiavimo komisijos pasėlių apžiūros aktų ir padarytos žalos apskaičiavimų, šie administraciniai aktai yra galiojantys ir laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieškovas, siekdamas užkirsti kelią žalos atsiradimui, privalėjo naudoti repelentus ir pažymėjo, kad tokia ieškovo pareiga nenumatyta įstatymu, be to, tokią pareigą paneigia Valstybinės augalininkystės tarnybos 2013 m. gegužės 16 d raštas, kuriame nurodyta, kad „Lietuvoje nėra repelentų, registruotų kukurūzų, daugiamečių ganyklų ir kviečių pasėlių apsaugai nuo šernų“. Atsižvelgdamas į tai, kad Medžiotojų būrelio civilinė atsakomybė buvo apdrausta 10 000 Lt suma, ieškovui padarytos žalos faktas buvo konstatuotas dviem skirtingais aktais ir dviems skirtingoms pasėlių rūšims, teismas sprendė, kad žala padaryta dviem atskirais draudžiamaisiais įvykiais, dėl ko, remiantis civilinės atsakomybės sutartimi, Medžiotojų būreliui turėtų būti taikomos dvi besąlyginės išskaitos (franšizės), kurių suma lygi 1 200 Lt. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš šio atsakovo 600 Lt žalos atlyginimo teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Kadangi prašoma priteisti iš draudimo bendrovės 52 045,10 Lt dydžio žala neviršijo draudimo sumos (100 000 Lt), ieškovo reikalavimą šio atsakovo atžvilgiu teismas taip pat pripažino pagrįstu. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo (draudimo bendrovės) įstatymines ir procesines palūkanas už pavėluotą prievolės įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BTA Insurance Company SE prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 156-159). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl 2011 m. spalio 7 d. Pasėlių apžiūros akto Nr. LS-46, 2011 m. lapkričio 24 d. Pasėlių apžiūros akto Nr. LS-53 bei juos lydinčių medžiojamųjų gyvūnų Pauliukų ŽŪB kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktų. Atsakovo nuomone, nors teismas teisingai nustatė, kad draudiko atstovas dalyvavo apžiūrint pasėlius, tačiau komisijos sprendimas neturi prejudicinės galios draudimo bendrovės atžvilgiu, kadangi ši, priimant sprendimą, negalėjo niekaip įtakoti jo priėmimui, teikti savo pastabas bei skųsti šį sprendimą administracine tvarka. Komisijos sprendimai yra administraciniai aktai, todėl jie neturi prejudincinės galios nagrinėjamai bylai ir laikytini rašytiniais įrodymais, kurie turėtų būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant bet neapsiribojant įrodymais, kurie paneigtų žalos faktą arba atleistų nuo žalos atlyginimo.
2. Dėl byloje paaiškėjusių aplinkybių, paneigiančių žalos faktą. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl labai svarbios aplinkybės, kad derlius jau buvo nuimtas tuose plotuose, kuriuose buvo nustatyta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Nuėmęs derlių, ieškovas iš viso negalėjo patirti žalos.
3. Dėl aplinkybių, atleidžiančių Medžiotojų būrelį nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei kilti yra pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių vykdymas. Tik tuo atveju, kai žemės ūkio sklypo savininkas vykdo minėtas priemones, yra prielaidos Medžiotojų civilinei atsakomybei. LR aplinkos apsaugos ministro bei LR žemės ūkio ministro įsakyme dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika) 10 punkte nurodytos apsaugos priemonės – elektrinis piemuo arba aptverta tvora – privalo būti taikomos miško apsuptyje esantiems žemės ūkio paskirties sklypams iki 3 ha. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad žemės savininkas neprivalo imtis kitų apsaugos priemonių. Tokiu būdu, ieškovas savo neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką ir sukėlė sau žalą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, augindamas miško apsuptoje teritorijoje kukurūzus ir nesiimdamas jokių kitų apsaugos priemonių, kas konstatuota ir 2012 m. balandžio 11 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje, rizikavo, nes negalėjo nežinoti apie šernų daromą žalą šios rūšies pasėliams. Reikalauti iš medžiotojų, kad jie besąlygiškai atsakytų už daugiau kaip 7 000 ha medžiotojų teritorijoje esančių visų laukinių gyvūnų padarytą žalą būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga.
4. Dėl Medžiotojų civilinės atsakomybės. Draudiko atsakomybė kyla iš draudimo sutartinių teisinių santykių, tuo tarpu draudėjo (medžiotojų būrelio) civilinė atsakomybė atsiranda iš delikto. Todėl nesant medžiotojų būrelio civilinės atsakomybės, negali kilti ir draudiko civilinė atsakomybė. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo sprendimą, negalėtų būti sprendimas paliktas galioti ir dėl 600 Lt besąlyginės išskaitos (franšizės) pagal draudimo sutartį priteisimo iš antrojo atsakovo – medžiotojų būrelio.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovas Kauno Tado Ivanausko medžiotojų būrelis prašo apeliacinį skundą tenkinti (t. 1, b. l. 160).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Pauliukų žemės ūkio bendrovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 6-11). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl pasėlių apžiūros aktų reikšmės ir galimybės juos skųsti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas pasėlių apžiūros aktuose nurodytas aplinkybes traktavo kaip prejudicinius faktus, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pasėlių apžiūros aktuose nurodytas faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas nelaikė prejudiciniais faktais, o laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie neturi prejudicinės galios ir gali būti nuginčyti kitais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovai šių įrodymų nenuginčijo bei nepateikė jokių įrodymų apie žalos dydį, žalos priežastis ar pagrindą atleisti juos nuo atsakomybės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Be to, apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad civilinės atsakomybės draudikas neturėjo teisės skųsti minėtų individualių viešojo administravimo aktų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aptariami aktai civilinės atsakomybės draudikui sukėlė teisines pasekmes, todėl jis galėjo juos skųsti. Atsakovams neskundus viešojo administravimo aktų, laikytina, kad jie šiuos aktus pripažino atitinkančiais tikrovę, pagrįstais ir teisėtais.
2. Dėl tariamų aplinkybių, paneigiančių žalos faktą. Apeliantas klaidina teismą aiškindamas, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog derlius buvo nuimtas tuose plotose, kuriuose nustatyta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Aptariamuose plotuose buvo auginami kukurūzai. Kukurūzai auga tankiai ir užauga iki 1,5-2 m aukščio, todėl labai sudėtinga laukuose rasti laukinių žvėrių pėdsakus ir/ar įvertinti jų padarytą žalą, kol pasėliai auga. Nagrinėjamu atveju medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padaryta žala buvo pastebėta nuimant derlių ir nedelsiant apie tai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Laukiniai gyvūnai eina į laukus maitintis, todėl mažai tikėtina, kad nuėmus derlių, kai laukuose nėra maitintis tinkamų kultūrų, laukiniai gyvūnai galėtų daryti žalos.
3. Dėl tariamo pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad atsakovai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl to, kad ieškovas nenaudojo tam tikrų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių (tvora ar elektrinis piemuo), kadangi pagal įstatymą ieškovas neprivalėjo naudoti atsakovo nurodytų priemonių. Be to, aptverti didelius plotus tvora ar elektriniu piemeniu ekonominiu požiūriu netikslinga dėl didelių kaštų, nes potenciali laukinių gyvūnų padaroma žala pasėliams yra mažesnė už tokius kaštus. Dėl to teisės aktai nenumato tvoros ir/ar elektrinio piemens įrengimo didesniuose nei 3 ha sklypuose. Į bylą pateiktas Valstybinės augalininkystės tarnybos raštas įrodo, kad Lietuvoje nėra registruotų repelentų kukurūzams nuo šernų, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuotų neprivalomos, tačiau veiksmingos ir ieškovui prieinamos pasėlių apsaugojimo priemonės.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad neprotinga iš medžiotojų reikalauti atsakyti už visuose jiems priklausančiuose medžioklės plotuose (apie 7000 ha) laukinių gyvūnų padarytą žalą. Atitinkamą atsakomybės apimtį nustato Medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Ši teisės norma yra galiojanti ir įpareigojanti. Apelianto aiškinimas, kad galiojančio įstatymo reikalavimai yra neprotingi, prieštarauja teisinės valstybės principui yra nepagrįsti. Be to, medžioklės plotai medžiotojų būreliams negali būti priskirti prieš jų valią, todėl prisiimdamas atitinkamo dydžio medžioklės plotus už žalą atsakingas asmuo privalėjo įvertinti savo galimybes atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, o civilinės atsakomybės draudikas privalėjo įvertinti prisiimamą riziką. Todėl medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala privalo būti atlyginta taip, kaip tai numato įstatymas.
Medžiotojų būrelis nepateikė įrodymų, kad dėjo visas pastangas ir priemones, nustatytas Medžioklės įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose bei leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kad sumažintų medžiojamųjų žvėrių daromą žalą. Toks neveikimas ir visų efektyvių priemonių medžiojamųjų žvėrių daromai žalai sumažinti nesiėmimas negali būti pateisinamas.
Siekdamas suderinti šių dviejų socialinių grupių priešingus interesus, įstatymų leidėjas nustatė teisinį mechanizmą, pagal kurį medžiotojai privalo atlyginti jų interesais saugomų medžiojamųjų gyvūnų ūkininkams padarytą žalą su sąlyga, kad ūkininkai tinkamai ūkininkauja (laikosi agrotechninių reikalavimų ir protingomis priemonėmis saugo pasėlius nuo laukinių žvėrių). Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus tinkamas ūkininkavimas turi būti aiškinimas kaip visuotinai priimtinų, moksliškai bei ekonomiškai pagrįstų ūkininkavimo praktikų laikymasis. Kitokie reikalavimai ūkininkavimui negali būti keliami, nes tai neproporcingai varžytų ūkininkų teisę į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi reikalavimai ūkininkavimui nėra visuotinai priimti, moksliškai ar ekonomiškai pagrįsti (atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra), todėl dėl jų nesilaikymo negali būti paneigta teisė į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio ir CK 6.253 straipsnio 5 dalies santykio aiškinimo ir taikymo.
CK 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka numatyta Medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau - Metodika). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal šio straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Metodikos 10 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Pasėlio pakenkimas – medžiojamųjų gyvūnų padarytas javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėlių, daugiamečių žolių, vaistinių augalų, kultūrinių pievų ir ganyklų pažeidimas, juos ištrypiant, išknisant, nuskabant, išraunant ar užtvindant vandeniu (Metodikos 2.1 punktas).
Byloje nėra ginčo dėl administracinių aktų - Komisijos, laukinių kanopinių gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytiems nuostoliams įvertinti 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros akto Nr. LS-46 bei Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir 2011 m. lapkričio 24 d. ŽŪB „Pauliukai“ pasėlių apžiūros akto Nr. LS-53 bei Medžiojamųjų gyvūnų ŽŪB „Pauliukai“ daugiametėms ganykloms padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovams šių aktų įstatymo nustatyta tvarka neapskundus ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus juose konstatuotų faktų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais aktais rėmėsi kaip oficialiais rašytinais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl kitko, t. y. ar gali būti taikoma civilinė atsakomybė atsakingam už žalos padarymą asmeniui, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas nevykdė (netinkamai vykdė) pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 24 d. pasėlių apžiūros aktuose konstatuotomis aplinkybėmis, kad „pasėliai auginti laikantis nustatytų agrotechninių reikalavimų“ ir „daugiametės ganyklos prižiūrėtos laikantis geros ūkininkavo praktikos taisyklių“ sprendė, jog takyti CK 6.253 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo taisyklių, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; kt.). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose administraciniuose aktuose nieko nepasisakyta dėl žemės pasėlių ir ganyklų apsaugos priemonių, ir priešingai, iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pažymų seka, kad ieškovas savo iniciatyva nevykdė jokių pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių (t. 1, b. l. 16, 18). Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Antra vertus, teismas nevertino medžiotojų būrelio į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (fotonuotraukų), iš kurių matyti, kad ieškovas užsėjo lauką pasėliais prie pat miško ribos (t. 1, b. l. 72-75), ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad toks rizikingas ir nerūpestingas ieškovo elgesys sudaro pagrindą taikyti nagrinėjamoje byloje CK 6.253 straipsnio nuostatas, kas leidžia teigti, kad teismas vertino bylos įrodymus pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civiliniai santykiai, be kita ko, reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Sisteminė paminėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų pasėliams ir naudmenoms gali būti atsakingi tiek medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai), tiek ir patys žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, jeigu jie nesiėmė tinkamų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių. Taigi žemės sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų neveikimas, dėl ko jiems atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas netaikyti atsakingam už žalos padarymą asmeniui civilinės atsakomybės, arba visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad žemės sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas turi pasirūpinti tinkama pasėlių apsauga tik iki 3 ha žemės sklype (Metodikos 10 punktas), kadangi toks aiškinimas prieštarautų ginčo santykio šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principams, neatitiktų gero ūkininkavimo ir rūpestingumo kriterijų, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-3015-764/2012) konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra didesnis nei trys hektarai, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. V. B., kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų saugumo priemonių siekdamas apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą. Tokiam aiškinimui teisėjų kolegija pilnai pritaria. Sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, įvertindamas visas galimas rizikas, privalo tinkama pasirūpinti savo turto priežiūra, taigi ir jo apsauga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, užsėjęs kukurūzus prie miško ribos, dideliame žemės plote, turėjo suprasti ir įvertinti tokių veiksmų riziką, susijusią su šių pasėlių išsaugojimu dėl galimos laukinių gyvūnų daromos žalos. Ieškovui nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių ir ganyklų saugumui užtikrinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovo neveikimas neatitiko sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir iš dalies atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Nustatant civilinės atsakomybės dalį, nuo kurios atleistinas apeliantas, teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo bendrovė yra profesionalus draudimo rinkos dalyvis, kuriam keliami taipogi padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Sudarant su draudėju draudimo sutartį, draudikui tenka pareiga įvertinti draudžiamą objektą, draudimo riziką ir kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu savo noru sumažino prašomos priteisti iš apelianto žalos dydį nuo 58 045,10 Lt iki 52 045,10 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiks 10 procentų nuo patikslintu ieškiniu prašomos priteisti žalos atlyginimo sumažinimas. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Iš dalies atleidus apeliantą nuo civilinės atsakomybės ir sumažinus prašomą priteisti žalą iki 46 840,59 Lt (52045,10-5204,51), 10 proc. (iki 2 898 Lt) sumažintinos ir teismo priteistos įstatyminės palūkanos bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (nuo 4 338 Lt iki 3 904 Lt) (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Už apeliacinio skundo padavimą apeliantas sumokėjo 1658 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 160). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (10 proc. dydžiu), iš ieškovo apeliantui priteitina 165,80 Lt šių išlaidų.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies.
Sumažinti iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, į. k. 300665654, ieškovui Pauliukų žemės ūkio bendrovei, į. k. 256605060, priteistą 52 045,10 Lt (penkiasdešimt dviejų tūkstančių keturiasdešimt penkių litų 10 ct) žalos atlyginimą iki 46 840,59 Lt (keturiasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties litų 59 ct); įstatymines palūkanas nuo 3 220 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties litų) iki 2 898 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų); bylinėjimosi išlaidas nuo 4 294,62 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių litų 62 ct) iki 3 904 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų keturių litų).
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje, į. k. 300665654, iš ieškovo Pauliukų žemės ūkio bendrovės, į. k. 256605060, 165,80 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 80 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.