Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Mindaugui Palijanskui, D. V., atsakovės atstovei Irenai Aidukienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundą atsakovei Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl akto panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012-03-08 Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo akto Nr. E10-01-10.39, kuriuo pareiškėjas įpareigotas V. B. atlyginti 3263,24 Lt nuostolių sumą, teisėtumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2011-06-10 Tverečiaus seniūnijoje buvo gautas V. B. prašymas kviesti komisiją įvertinti bulvių pasėliams, esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, šernų padarytą žalą (b. l. 48).

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui Nuostolių skaičiavimo komisija 2011-06-15 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktą Nr. E10-10.39. Akte nurodoma, kad Komisija vertino šernų padarytus nuostolius V. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuris patenka į Medžiotojų būrelio „Dysna“ medžioklės plotus, ir nustatė, kad: 3,80 ha ploto bulvių pasėlių sklype, 90 procentų intensyvumu buvo pakenktas 0,50 ha pasėlių plotas; sklypas neaptvertas, purkštas repelentais (b. l. 49).

Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija 2012-04-08 priėmė Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktą Nr. E10-01-10.39 ir nustatė, kad V. B. padarytų nuostolių suma yra 3263,24 Lt, kurią per vieną mėnesį turi atlyginti Medžiotojų būrelis „Dysna“ (b. l. 51).

Nesutikdamas su Aktu, Medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–19) prašydamas jį panaikinti.

Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės sklypų savininkams padarytą žalą atlygina medžioklės plotų naudotojas, jei žalos žemės ūkio pasėliams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Žemės sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai apie padarytą žalą nedelsdami, t. y. ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, privalo pranešti atitinkamai seniūnijai išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (18 str. 5 d.). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (18 str. 2 d.). Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui (18 str. 6 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad nuostolių skaičiavimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyti konkretų apskaičiuotos žalos dydį. Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą (administracinė byla Nr. A442-2493/2011).

Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas reglamentuojamas Metodikos II skyriuje, kurio 4 p. nustato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuojamas, padauginant einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas pagal Metodikoje pateikiamą formulę (5 p.). Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos (7 p.). Jeigu pakenkiami pasėliai, kurių einamųjų metų pasėlio vidutinis derlingumas atitinkamame rajone (savivaldybėje) nenustatomas arba žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų nustatyti yra neįmanoma, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalis arba derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai (8 p.). Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius (6 p.).

Aiškindamas Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas, Lietuvos vyriausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad žalos apskaičiavimo, komisijos, kaip viešojo administravimo sistemos subjekto, priimtas sprendimas, turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo bei Metodikos keliamus reikalavimus, bet Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus bendruosius administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina tai, kad tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek teismas galimai nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, aiškiai suvoks žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, nustatys tą teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (administracinės bylos Nr. A556-557/2009, AS858-611/2011, A662-1014/2010).

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimas, kuriuo apskaičiuotas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis, gali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tuomet, kai iš jo turinio gali būti nustatytos objektyvios aplinkybės, turinčios įtakos žalos pagrindimui, taip pat tuomet, kai jame įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su apskaičiuoto žalos dydžio pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija 2011-06-15 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktą Nr. E10-10.39, kuriame nurodė, kad vertinant šernų padarytus nuostolius V. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuris patenka į Medžiotojų būrelio „Dysna“ medžioklės plotus, buvo nustatyta, jog: 3,80 ha ploto bulvių pasėlių sklype, 90 procentų intensyvumu buvo pakenktas 0,50 ha pasėlių plotas; sklypas neaptvertas, purkštas repelentais (b. l. 49). Vadovaudamasi Metodika ir 2011-06-15 aktu Nr. E10-10.39, Komisija apskaičiavo, kad V. B. padarytų nuostolių suma yra 3263,24 Lt. Iš ginčijamo Akto matyti, kad nuostolių suma apskaičiuota pagal tokius rodiklius: vidutinis derlingumas 103,4 cnt/ha, derliaus netekimas 46,53 cnt, vidutinė supirkimo kaina – 701,32 (b. l. 51). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovė, vidutinio derlingumo ir vidutinės supirkimo kainos rodikliai nustatyti remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis.

Įvertinusi ginčijamo Akto turinį, teisėjų kolegija visų pirma konstatuoja, kad jame nėra pateikiamas teisinis žalos apskaičiavimo pagrindas. Kaip minėta, Akte nurodoma, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Metodika. Vien tik nuorodos į Metodiką pateikimas, neįvardinant konkrečių Metodikos punktų, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisinio pagrindo nurodydamas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad žalos apskaičiavimas buvo atidėtas, nes žalos nustatyto metu, t. y. 2011-06-15, nebuvo nustatytas einamųjų metų pasėlių vidutinis derlingumas. Vadinasi, Aktas priimtas vadovaujantis Metodikos 8 punktu. Šiame punkte nustatyti du alternatyvūs žalos atlyginimo būdai, t. y. galimybė, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, apskaičiuoti tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalį, arba derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą atidėti iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai. Nei ginčijame Akte, nei 2011-06-15 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39, nėra nurodoma, kuo vadovaujantis buvo pasirinktas žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo atidėjimas, ar buvo svarstyta susitarimo galimybė. Nenurodžius teisinio pagrindo žalai apskaičiuoti, negali būti nustatyta, kodėl buvo pasirinktas būtent šis būdas ir kodėl žalos piniginė išraiška apskaičiuota ne pagal žalos apskaičiavimo dieną galiojančias rinkos kainas (7 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinio pagrindo nenurodymas yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą administracinį aktą.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d., medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žala, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje. Metodikos 10 punkte, nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Tretysis suinteresuotas asmuo V. B. patvirtino, kad ginčo žemės sklypas yra šalia miško, tačiau nebuvo aptvertas tvora, nes toks reikalavimas teisės aktuose nenumatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra didesnis nei trys hektarai, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. V. B., kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų saugumo priemonių siekdamas apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą.

Komisija turėjo pareigą nustatyti ir kitą esminę atsakomybę šalinančią aplinkybę, t. y. ar žemės ūkio pasėliai auginami pagal agrotechninius reikalavimus. Šiuo aspektu, Komisija nurodė tik tai, kad pasėliai purkšti repelentais, tačiau nenurodė kuo remiantis ši aplinkybė buvo nustatyta, nepateikti jokie objektyvūs tai patvirtinantys duomenys. Komisija nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir, ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Komisija neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padaryta žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

Teismo vertinimu, Komisija nenurodė objektyvių ir patikimų duomenų, kuo remiantis buvo nustatytas būtent toks nuostolių dydis. Ginčijamame Akte apskritai nėra nurodytas vidutinio derlingumo ir vidutinio supirkimo kainos rodiklių šaltinis. Be to, pagal Metodikos 6 punktą, derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Šios aplinkybės nevertinamos nei 2011-06-15 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39, nei jo pagrindu priimtame ginčijamame Akte. Neįvertinus, ar nebuvo pagrindo proporcingai mažinti vidutinio derlingumo rodiklį, negali būti pripažinta, kad nuostolių dydis buvo apskaičiuotas tinkamai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Komisija, priimdama skundžiamą Aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Apsiribodama vien tik žalos apskaičiavimu, nenurodydama, kokiu teisiniu pagrindu tai atlikta, neįvertindama aplinkybių reikšmingų atsakomybei kilti ir nepasisakydama dėl esminių aplinkybių žalos dydžiui nustatyti, padarė esminius pažeidimus, sudarančius pagrindą pripažinti, kad Ginčijamas Aktas yra nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo, Medžioklės įstatymo ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl naikintinas.

Nustatytų aplinkybių nepaneigia atsakovės argumentai, kad Medžiotojų būrelis manydamas, jog netinkamai užfiksuotos žalos atsiradimui nustatyti reikšmingos aplinkybės, turėjo nepasirašyti 2011-06-15 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akto Nr. E10-10.39 arba jį skųsti teismui. Pažymėtina, kad Medžiotojų būrelio atstovo D. V. parašas 2011-06-15 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39 nereiškia nei sutikimo, nei nesutikimo su jame užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, kaip nurodyta anksčiau, teisines pasekmes sukelia ne žalos įvertinimo aktas, o Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktas, todėl teisme gali būti vertinamas tik tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus ir teisės aktų analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundas tenkintinas, Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012-03-08 Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktas Nr. E10-01-10.39 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 d., 45 str. 2 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundą tenkinti.

Panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012-03-08 Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktą Nr. E10-01-10.39

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.