- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2034-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00910-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Affinity claims“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-17245-736/2019 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Affinity claims“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M.2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 126,18 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui pareiškimą (dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo), kuriame nurodė, jog atsakovas ieškovo ieškinį iš dalies pripažino ir 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 20,24 Eur, todėl prašė teismo šioje dalyje laikyti jo ieškinį patenkintu.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 metais laukiniai žvėrys padarė didelę žalą jo pasėliams, todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos komisiją dėl žalos paskaičiavimo ir atlyginimo. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, įvertino ieškovui padarytą žalą, apskaičiavo žalos dydį ir nurodė atsakingam medžiotojų būreliui atlyginti padarytą žalą. Atsakovas visus komisijos nutarimus gavo, su nustatytu 1 059,39 Eur žalos dydžiu sutiko ir 2016 m. gegužės 9 d. dalinai ją atlygino, t. y. pervedė ieškovui 953,45 Eur. Tačiau pagal vieną komisijos protokolą nebeatsiskaitė ir liko ieškovui skolingas 105,94 Eur, o pagal kitą 20,24 Eur. Atsakovas, per nustatytą vieno mėnesio terminą komisijos sprendimo neskundė administraciniam teismui, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas bei vykdytinas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus raštas Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo 2016 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir protokolo priedas Nr. 3 patvirtina, kad ieškovas augina 12,30 ha žieminių kviečių, iš kurių buvo pakenkta 3,30 ha plotui, paskaičiuota 1 059,39 Eur dydžio žala. Taip pat nustatytas ir atsakingas asmuo –medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 7 d. komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), komisija patvirtino apskaičiuotą padarytą žalą medžiojamųjų gyvūnų žieminių kviečių pasėliams. Protokolo 3 priede nustatyta, kad 12,44 ha auginamuose žieminiuose kviečiuose pakenkta 0.0262 ha, kas sudaro 0,16 tonų nuostolio.
Atsiliepimas
3. Atsakovas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo R. M. pareikštą ieškinį atsakovui medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad medžiotojų klubas buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tretiesiems asmenims. Draudimo bendrovė pripažino medžiojamųjų gyvūnų padarytą 1 059,39 Eur žalą ieškovui draudiminiu įvykiu ir nusprendė kompensuoti ieškovui 953,45 Eur dydžio nuostolius, atskaitydama 10 procentų vadovaujantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Draudimo bendrovė pervedė medžiotojų klubui, o pastarasis minėtą draudimo išmoką pervedė ieškovui. Ieškovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės sprendimu, sumažinti žalą 10 procentų, turi reikšti civilinį ieškinį ne medžiotojų klubui, o draudimo bendrovei. Be to, prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovo reikalavimas kilęs iš draudimo teisinių santykių.
5. Trečiasis asmuo UAB „Affinity claims“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) apskaičiavo ieškovui 1 059,39 Eur žalą žieminių kviečių pasėliams, kurią turėtų atlyginti atsakovas. Ieškovui taip pat buvo žinoma, kad atsakovas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tame tarpe ir dėl žalos tretiesiems asmenims, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai. Ieškovas draudiko žalų administratoriaus 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad draudikas pripažino nekompensuojama dalį sumos, t. y. 10 procentų (105,94 Eur), ir visa kompensuojama žalos suma sudaro 953,45 Eur (1 059,39 Eur – 10 procentų). Ieškovas 2016 m. gegužės 10 d. raštu pripažino, kad gavo draudiko žalų administratoriaus 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nesutiko su sprendimu sumažinti kompensuojamos žalos dydį 10 procentų. Ieškovui 2016 m. gegužės 9 d. buvo išmokėta sumažinta išmoka – 953,45 Eur. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu iš esmės ginčija draudiko žalų administratoriaus sprendimą sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 procentų, toks reikalavimas nėra grindžiamas tuo, kad žala viršija draudiko polise nurodytą draudimo sumą ir dėl to nekompensuojamas, tai patvirtina, kad tokiam reikalavimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad draudiko žalų administratorius priėmė sprendimą neatlyginti 10 procentų sužinojo ne vėliau nei 2016 m. gegužės 10 d., kuomet raštu nurodė nesutinkantis su kompensuojamos žalos mažinimu. Taigi su ieškiniu kreiptis į teismą ieškovas galėjo iki 2017 m. gegužės 10 d., tačiau reikalavimą teisme pareiškė tik 2019 m. gegužės 6 d., t. y. beveik 2 metus praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Todėl, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) 947,43 Eur ir trečiajam asmeniui UAB „Affinity claims“ 266,20 Eur advokato atstovavimo išlaidas bei valstybei 5,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tretiesiems asmenims (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.). Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) (2016 m. balandžio 4 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius raštu Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo 2016 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir protokolo priedas Nr. 3) nustatė, kad ieškovo auginamuose 2015 m. žemės ūkio pasėliuose (12,30 ha žieminių kviečių) medžiojamųjų gyvūnų buvo pakenktas 3,30 ha plotas, ir paskaičiavo 1 059,39 Eur žalą. UAB „Affinity claims“ pervedė medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini), o pastarasis 2016 m. gegužės 9 d. pervedė ieškovui 953,45 Eur nuostolių atlyginimui (Swedbank išrašas iš sąskaitos). Draudikas pripažino nekompensuojamą dalį sumos, t. y. 10 procentų (t. y. 105,94 Eur nuo 1 059,39 Eur) ir apie tai 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kuris 2016 m. gegužės 10 d. raštu išreiškė nesutikimą su tokiu sprendimu. Ieškovas, teigdamas, kad kompensuojamos žalos suma sumažinta nepagrįstai, tikėtina vadovavosi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodika, redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36, kurios 12 punkte yra numatyta pareiga pasėlių savininkams aptverti miško apsuptyje auginamus pasėlius iki 3 ha ploto. Tačiau trečiasis asmuo priėmė sprendimą sumažinti 10 procentų kompensuojamą žalos sumą vadovaudamasis ne metodikos nuostatomis, o civilinės teisės nuostatomis. Už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų pasėliams ir naudmenoms gali būti atsakingi tiek medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai), tiek ir patys žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, jeigu jie nesiėmė tinkamų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių. Žemės sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų neveikimas, dėl ko jiems atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas netaikyti atsakingam už žalos padarymą asmeniui civilinės atsakomybės, arba visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės.
8. Teismas nurodė, jog negalima sutikti su tuo, kad žemės sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas turi pasirūpinti tinkama pasėlių apsauga tik iki 3 ha žemės sklype, kadangi toks aiškinimas prieštarautų ginčo santykio šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principams, neatitiktų gero ūkininkavimo ir rūpestingumo kriterijų, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Byloje nei ieškovui, nei jo atstovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų ėmęsis papildomų, protingų priemonių žieminių kviečių pasėliams apsaugoti, teismas laikė, jog trečiasis asmuo teisėtai priėmė sprendimą dėl 10 procentų žalos nekompensavimo. Taip pat teismas nurodė, jog ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, nes senatį taikyti prašė ir atsakovas, ir trečiasis asmuo. Ieškovas ieškiniu iš esmės ginčijo draudiko sprendimą sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 procentų (o ne reiškė prašymą priteisti žalą, viršijančią komisijos nustatytą 1 059,39 Eur sumą), toks reikalavimas nebuvo grindžiamas tuo, kad žala viršija draudiko polise nurodytą draudimo sumą ir dėl to nekompensuojamas, todėl laikė, jog tokiam reikalavimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, jog draudikas pripažino nekompensuojama dalį sumos, t. y. 10 procentų (105,94 Eur nuo 1 059,39 Eur) ir apie tai 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kuris 2016 m. gegužės 10 d. raštu išreiškė nesutikimą su tokiu sprendimu. Todėl laikė, jog su ieškiniu kreiptis į teismą ieškovas galėjo iki 2017 m. gegužės 10 d., tačiau reikalavimą teisme pareiškė beveik 2 metus praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ignoravo teisės normas ir šalių teisinę padėtį bei jų galimybę tartis dėl žalos atlyginimo. Teismas be jokio teisinio pagrindo permetė atsakomybę nukentėjusiajam. Ne tik bendrosiose teisės normose, bet ir specialiuose teisės aktuose nurodyta - kaip turi būti apskaičiuojama žala ir kas atsakingas, bei ar yra sąlygos mažinti žalos dydį dėl ūkininko kaltės (neaptvertas laukas, ribojasi su mišku ar pan.). Nagrinėjamu atveju komisija, remdamasi teisės aktais nustatė, kad žemės ūkio subjektai pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų, todėl išimčių, šalinančių žalos atlyginimą nenustatė. Šio komisijos sprendimo nei draudimo bendrovė nei atsakingas medžiotojų būrelis per nustatytą laiką neskundė. Ieškovas, tik gavęs 953,45 Eur, remdamasis komisijos protokolais, iš karto parašė pretenziją - skundą - nesutikimą, kuriame paaiškino nesutikimo aplinkybes. Teismas pažeidė specialiųjų teisės aklų reikalavimus ir be jokio pagrindo taikė bendrąsias teisės normas
1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant teismų praktiką, kadangi ieškovas žalos atlyginimo prašė ne iš draudimo bendrovės, o iš medžiotoju klubo. Byloje žalą įvertino kompetentingą institucija, ir paskaičiavo 1 059,39 Eur. Todėl žalos dydis galėjo būti mažinamas tik teisės aktų nustatyta tvarka - skundžiant teismui (duomenys neskelbtini) sprendimą su žalos paskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, priėmė skundžiamą sprendimą neatskleidęs bylos esmės.
1.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsta. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pretenzija buvo pateikta ne trečiajam asmeniui (draudimo bendrovei), o atsakovui. Laiko, jog ieškovas ieškinio senaties terminų nėra praleidęs, kadangi tarp jo ir trečiojo asmens nėra ir nebuvo jokių teisinių santykių, todėl ieškinio senaties terminas yra trys metai, o ne vieneri metai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. M. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad komisija, nustatydama pasėliams padarytą žalą, nesprendžia ir nesiaiškina ar ūkininkas imasi pakankamų priemonių apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, kadangi tai nepatenka į jos kompetenciją. Ieškovui išmokamas žalos atlyginimas buvo sumažintas vadovaujantis ne metodikos nuostatomis, o civilinės teisės nuostatomis. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, jog ėmėsi tam tikrų priemonių apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės, jog tais atvejais, kai ūkininkas nesiima priemonių apsaugoti pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, išmokama padarytos žalos suma yra sumažinama 10 procentų. Trečiasis asmuo nustatęs, jog ieškovas nesiėmė jokių priemonių apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, priėmė sprendimą sumažinti išmokėtiną draudimo išmokos sumą 10 procentų. Ieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą savo reikalavimais iš esmės ginčija trečiojo asmens sprendimą sumažinti ieškovui išmokamą draudimo išmokos sumą, todėl laiko, jog ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl laukinių žvėrių padarytos žalos jo pasėliams, atlyginimo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. M. 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 126,18 Eur žalos atlyginimą, paskaičiuotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos komisijos už 2016 metais laukinių žvėrių padarytą žalą ieškovo pasėliams, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui pareiškimą (dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo), kuriame nurodė, jog atsakovas ieškovo ieškinį iš dalies pripažino ir 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 20,24 Eur, todėl prašė teismo šioje dalyje laikyti jo ieškinį patenkintu. Atsakovas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys pareikštas dviem pagrindais: 1) dėl draudimo neišmokėtos 105,94 Eur sumos (draudimo bendrovei nuskaičius 10 procentų dėl netinkamo pasėlių priežiūros; 2) dėl nesumokėtos 20,24 Eur sumos, prašė ieškovo ieškiniui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tretiesiems asmenims. Draudimo bendrovė pripažino medžiojamųjų gyvūnų padarytą 1 059,39 Eur žalą ieškovui draudiminiu įvykiu ir nusprendė jam kompensuoti 953,45 Eur nuostolių, atskaitydama 10 procentų vadovaujantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (Civilinė byla Nr. 2A-1922-413/2013). Apie tai ieškovą informavo elektroniniu paštu. Draudimo bendrovė pervedė atsakovui 803,45 Eur draudimo išmoką, atskaičius 150 Eur nukentėjusiajam savarankiškai kompensuojamą atsakovo 150 Eur sumą. Atsakovas pervedė ieškovui 953,45 Eur (draudimo bendrovės sumokėtus 803,45 Eur ir 150 Eur jo savarankišką dalį) ieškovui. Tokiu būdu atsakovas laikė, jog pervedė visą draudimo kompensuojamą 953,45 Eur sumą, o taip pat 2019 m. birželio 5 d. pavedimu pervedė ieškovui 20,24 Eur. Nurodė, jog ieškovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės sprendimu, sumažinti žalą 10 procentų, turi reikšti civilinį ieškinį ne atsakovui, o draudimo bendrovei. Trečiasis asmuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškiniui taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškiniu iš esmės ginčija trečiojo asmens sprendimą sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 procentų, toks reikalavimas nėra grindžiamas tuo, kad žala viršija draudiko polise nurodytą draudimo sumą ir dėl to nekompensuojamas, o tai patvirtina, kad tokiam reikalavimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nusprendė ieškovo ieškinį atsakovui atmesti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovas, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas
14. CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
15. Nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovui, kuris buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos tretiesiems asmenims, tačiau iš esmės ginčijo trečiojo asmens sprendimą sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 procentų. Trečiasis asmuo pripažino nekompensuojama dalį sumos, t. y. 10 procentų (105,94 Eur nuo 1 059,39 Eur) ir apie tai 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kuris 2016 m. gegužės 10 d. raštu išreiškė nesutikimą su tokiu sprendimu. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, nesutikdamas su trečiojo asmens sprendimu sumažinti kompensuojamą žalos sumą 10 procentų, su ieškiniu kreiptis į teismą galėjo iki 2017 m. gegužės 10 d., tačiau reikalavimą teisme pareiškė beveik 2 metus praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto apeliacinio skundo argumentą dėl to, jog ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie draudimo santykiai, todėl sutrumpinta vienerių metų ieškinio senatis negali būti taikoma, mano, jog ieškovas ignoruoja aplinkybę, jog jis yra gavęs trečiojo asmens sprendimą sumažinti išmokamą draudimo išmoką bei pateikęs jam pranešimą, kuriame jis išreiškia savo nesutikimą su trečiojo asmens sprendimu, tačiau nesutikdamas su tokiu sprendimu nesiėmė jokių veiksmų jo ginčijimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime ieškovo ieškinio reikalavimams taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmetė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, kadangi jis pareikštas praleidus įstatyme nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, sprendžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyti nėra pagrindo, kadangi laiko, jog jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovo R. M. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
19. Atsakovas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas priteisia iš ieškovo atsakovui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 526,35 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 35 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.