Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-46-664/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-26
Bylos Nr.
II-46-664/2024
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00004-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-46-664/2024Teisminio proceso Nr.4-16-3-00004-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.2.; 21.8.4(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 26 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavusiam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo Nr. 89-ANR_N-801-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. L. 2024 m. vasario 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 59-ANR_P-99-2024 R. B. už tai, kad ji 2023 m. liepos 1 d. 18 val. 55 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Kazitiškio seniūnijoje, Sugardo miško keliu, vairavo galingąjį keturratį (galia 37kw), kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotoja neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę ir važiuodama keliu nesilaikė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko ir susidūrė su priešais važiavusiu motociklu. Įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis motociklas, bei buvo sužalota pati keturračio vairuotoja. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 119, 126, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. K. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-801-2024 R. B. pripažino kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 320 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems mėnesiams.

R. B. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-801-2024 ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (leidžiančias švelninti taikomas sankcijas) sutrumpinti šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – suteiktos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas neatvyko atsiliepimo teismui nepateikė, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas priskirtinas prie sunkių administracinių teisės pažeidimų, tuo tarpu R. B., kuri yra ankščiau bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, skundžiamu nutarimu yra paskirta minimali nuobauda, todėl prašoma skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu R. B. palaikė savo skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti. R. B. nurodė, jog pilnai prisipažįsta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje ir su visomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis tiek 2024 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 59-ANR_P-99-2024, tiek Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 89-ANR_N-801-2024. R. B. nurodo, jog pripažindama administracinius nusižengimus, jai paskirtą 320 Eur baudą neginčija, ją ketina sumokėti, tačiau prašo teismo sutrumpinti minėtais teisės aktais jai paskirtą administracinio poveikio priemonę-suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams, kadangi jai paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams) yra aiškiai per griežta, neproporcinga bei neatitinka administracinės atsakomybės principų, kadangi:

- R. B. nurodo padarytus administracinius nusižengimus vertinanti kritiškai, suprantanti savo elgesio neleistinumą ir nuoširdžiai gailisi;

- byloje nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių;

- vairuotojo pažymėjimas R. B. būtinas, kadangi gyvena kaime, o dėl sveikatos būklės būtina sistemingai vykti į sveikatos įstaigą esančią kitame mieste (nurodo serganti onkologine liga ir būtinumą vykti procedūrų atlikimui į Vilnių).

Skundas tenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, kurie lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto eurų.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-801-2024, R. B. už administracinių nusižengimų numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda – 320 Eur bauda ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės minimalus dydis.

R. B. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti minėtais teisės aktais jai paskirtą administracinio poveikio priemonę - suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams. Jos prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas R. B. būtinas dėl vykimo pas gydytojus. Teigia, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, ši patirtis R. B. buvo be galo skaudi, sukėlusi ne tik daug nepatogumų kasdieniniame gyvenime, tačiau ir didelių vidinių išgyvenimų. R. B. padarytą administracinį nusižengimą vertina kritiškai, supranta savo elgesio neleistinumą ir nuoširdžiai gailisi, paskirtą 320 Eur baudą ketina sumokėti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (ATPK 301 straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-29-693/2019).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes (autoįvykis įvyko miško kelyje, tai yra kur nėra intensyvaus judėjimo, šio autoįvykio metu pati R. B. patyrė traumas ir gydėsi), jos sveikatos būklę (asmuo pateikė duomenis apie turimą onkologinę ligą), į tai, jog būtina sistemingai būtina vykti į gydymosi įstaigas, R. B. tokio pobūdžio nusižengimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje) padarė pirmą kartą, padarytą nusižengimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Pažeidimui esant labai atsitiktiniam (R. B. nėra chuliganiška vairuotoja), toks ilgas specialiosios teisės atėmimo taikymo terminas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. B. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinant jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki šešių mėnesių, tai yra iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus.

Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė net ir minimaliam terminui, sukels pažeidėjai nepatogumus, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl ko administracinio poveikio priemonė turėtų būti visiškai netaikoma. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina (dėl darbinių santykių, sveikatos problemų ir kt.), turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. B. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. B. jau buvo bausta administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639-641, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-801-2024, kuriuo R. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinė nuobauda – 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems mėnesiams ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą R. B. paskirti švelnesnę nuobaudą sumažinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki šešių mėnesių.

Kitą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-801-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Irena Vapsvienė