Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-211-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01159-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.14 (S)

2024 m. gegužės 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos (toliau MB) „S..c.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-161-632/2024, iškeltoje pagal ieškovės MB „S.“ ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje L. S. dėl lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „S..c.“ prašė priteisti iš atsakovo E. M. 14 000 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovei buvo pateiktos 2022 m. sausio 3 d. 7000 Eur sumos ir 2023 m. sausio 16 d. 7000 Eur sumos sąskaitos faktūros už edukacinių renginių gamtoje organizavimą ir jos ieškovės buvo apmokėtos. Teigė, kad atsakovas jokių paslaugų, kurios yra nurodytos sąskaitoje, ieškovei nesuteikė ir jokių renginių bendrovėje neorganizavo bei neįvykdė.

3. Atsakovo E. M. atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Tvirtino, kad atsakovas organizavo edukacinius renginius, kuriuose dalyvavo trečiasis asmuo. Teigė, kad buvo sudarytas žodinis minėtų paslaugų susitarimas ir ieškovė neįrodė, kad paslaugos jai nebuvo suteiktos.

5. Trečiasis asmuo, jo atstovas prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad trečiasis asmuo su ieškovės potencialiais verslo partneriais dalyvavo atsakovo organizuotuose renginiuose ir ieškovė neįrodė, kad jai atsakovo nebuvo suteiktos paslaugos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Sprendė, kad atsakovas, gavęs apmokėjimą pagal išrašytas sąskaitas, gavo patvirtinimą, kad paslaugos suteiktos tinkamai ir buvo priimtos. Sprendė, kad įmonės vadovės atliktus veiksmus apmokant sąskaitas negalima kvalifikuoti kaip klaidos. Teismo nuomone, ieškovės veiksmai, kuriais būtų slepiamos ar iškraipytos tikrosios aplinkybės, negali būti pateisinami ir ginami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) MB „S.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir tenkinti jos ieškinį arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priimti papildomus įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarką ir pripažinti atsakovo bei trečiojo asmens dalyvavimą būtinu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliantai nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nepašalino byloje nustatytų aplinkybių prieštaravimų, pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad teismas buvo teisus, nurodydamas, jog ieškovė nepagrįstai jam permetė įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir atsakovas suteikė ieškovei nurodytas paslaugas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. S. prašo skundą atmesti, nepridėti naujų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, trečiojo asmens ir atsakovo pozicijos buvo nuoseklios ir nebuvo jokių prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys.

15. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-331/2012; kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje teismo pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiasi ieškovė, yra aktuali dėl to, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, vertindamas, jog tarp šalių ginčas kilo tik dėl to, ar apmokėtos sąskaitos yra už būsimas ar už suteiktas paslaugas ir sprendė, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog jai atsakovo nebuvo suteiktos paslaugos, konstatavęs, kad ieškovė (jos atstovė) yra neteisi perkeldama įrodinėjimo naštą atsakovui.

18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovai teigė, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog atsakovas nesuteikė jai paslaugų (pvz., 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 min. 30 sek. – 35 min. 55 sek.; 49 min. 50 sek. – 50 min.). Teisėjų kolegija su tokia nuomone nesutinka.

19. Bylos medžiaga ir teismo posėdžių turinys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Tiek savo procesiniuose dokumentuose (pvz., ieškinio 5 punktas), tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad atsakovas nesuteikė ieškovei jokių paslaugų už kurias buvo apmokėta ir ieškovė siekia susigrąžinti lėšas, sumokėtas už nesuteiktas paslaugas (pvz., 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 39 min. 55 sek. – 1 val. 40 min. 10 sek.).

20. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų edukacinių renginių gamtoje organizavimo (vieno renginio paslaugos, atsakovo tvirtinimu, buvo teikiamos etapais) aplinkybių (žodinio susitarimo paslaugų teikimo sąlygų, teikimo vietos, laiko, trukmės, renginio dalyvių, renginio turinio, paslaugų apimties ir pan.) ir ieškovė už šių renginių organizavimą sumokėtas lėšas siekia susigrąžinti, kaip atsakovo įgytas be teisinio pagrindo.

21. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Šio kodekso CK 6.722 straipsnyje įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga kliento reikalavimu suteikti informaciją apie paslaugų suteikimą.

22. Be to, bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių, t. y. jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

23. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilus ginčui dėl paslaugų suteikimo/nesuteikimo aplinkybių ir jų apimties, būtent atsakovui –šių paslaugų teikėjui, teko pareiga įrodyti šias aplinkybes, t. y. įrodyti konkretų lėšų gavimo iš ieškovės pagrindą, o pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi šias aplinkybes visapusiškai įvertinti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareigos nevykdymas negali būti pateisintas vien trečiojo asmens (buvusio bendrijos darbuotojo) patvirtinimu, kad atsakovas tinkamai suteikė paslaugas. Juo labiau, kad pats trečiasis asmuo, teigdamas, kad renginiai vyko su potencialiais verslo partneriais, tiksliai neprisiminė renginyje dalyvavusių asmenų (2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 27 min. 30 sek. – 1 val. 27 min. 50 sek.), tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kiti ieškovės atstovai, išskyrus patį trečiąjį asmenį renginiuose nedalyvavo, ir atsakovas nurodė, kad dėl renginių organizavimo bendravo tik su trečiuoju asmeniu (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 45 min. – 45 min. 10 sek.), o ieškovė teigė, kad renginyje nedalyvavo kiti jos darbuotojai (2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 29 min. 40 sek. – 1 val. 30 min. 10 sek.).

25. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien paslaugų apmokėjimo faktas patvirtina šių paslaugų tinkamo suteikimo aplinkybes. Kolegija pažymi, kad atsakovo ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros savaime nėra sutartis (susitarimas) ir remiantis vien jomis negalima nustatyti šalių santykių pobūdžio ir turinio bei tokių santykių buvimas turi būti nustatytas kitais byloje esančiais leistinais įrodymais.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti klausimai, reglamentuojami CPK 265 straipsnyje. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas) pagal jo nustatytą teisinį reikalavimo pagrindą. Nors teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

28. Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turi patikslinti atsakovui pareigą įrodinėti jo minėtų paslaugų suteikimo aplinkybes. Teismas turi vertinti šalių tikruosius ketinimus dėl ginčo paslaugų, šalių bendradarbiavimo aplinkybes tiek iki galimo paslaugų suteikimo, tiek ir po atsakovo nurodytų renginių organizavimo, šalių galbūt sutartų paslaugų teikimo sąlygas, galimų renginių organizavimo ir vykdymo aplinkybes, ieškovei teigiant, kad kiti mažosios bendrijos atstovai realiai nedalyvavo renginiuose – pašalinti šiuos prieštaravimus ir nustatyti ar renginiai galimai buvo organizuoti ieškovės interesais. Atsakovo atstovei nurodžius, kad po atsakovo galimai suteiktų paslaugų, renginių dalyviai dalyvaudavo medžioklėse (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 52 min. – 53 min.), nustatyti šių renginių galimą sąsają. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų atstovams negalint konkrečiai atsakyti į daug klausimų, susijusių su galimu renginių organizavimu ir pirmosios instancijos teismui iškilus tam tikroms abejonėms, bei siekiant pašalinti atstovų nurodytų aplinkybių prieštaravimus, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teismo galėtų būti spręstinas šalių tiesioginio dalyvavimo teismo posėdžiuose klausimas, o ne pasiūlymas šalims telefonu per atstovus teismo posėdžio metu duoti paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 6 min. 20 sek. – 1 val. 6 min. 50 sek.).

29. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių naštą įrodinėti ir jos nepatikslino, nepakankamai atskleidė bylos esmę, išsamiai neišanalizavo esminių nagrinėjamo ginčo aspektų dėl paslaugų galimo suteikimo aplinkybių ir nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą. Kolegijos vertinimu, dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties, pobūdžio ir ribotų gavimo aplinkybių yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos, kolegija taip pat nesprendžia kitų apeliaciniame skunde suformuluotų procesinių prašymų.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. vasario 7 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui E. M. iš ieškovės MB „S.“ 2 468,40 Eur atstovavimo išlaidas. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra išvestinis klausimas ir turi būti išspręstas kartu su pagrindiniu šalių ginču, sprendžia, jog teismo 2024 m. vasario 7 d. papildomas sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 7 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.