Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, administracine tvarka baustas (turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos), teistumas išnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2012 m. gegužės 1 d. veikdamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, neturėdamas prekių savininkų: Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., JAV įmonės Nike Innovate C.V., Vokietijos įmonės Puma SE, Jungtinės Karalystės įmonės Reebok International Limited ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. vasario 5 d., pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į savo darbinės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos vietą (duomenys neskelbtini), iš kurios ir buvo paimtos prekės, pažymėtos svetimu prekių ženklu, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, t. y.:

5 vienetus striukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 99,95 Eur už vnt., atitinkamai 499,75 Eur už 5 vnt.;

127 vienetus džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 49,95 Eur už vnt. atitinkamai 6 343,65 Eur už 127 vnt.;

211 vienetus kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 8 429,45 Eur už 211 vnt.;

48 vienetus sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 74,95 Eur už vnt., atitinkamai 3 597,60 Eur už 48 vnt.;

7 vienetus tamprių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 27,95 Eur už vnt., atitinkamai 195,65 Eur už 7 vnt.;

186 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 27,95 Eur už vnt., atitinkamai 5 198,70 Eur už 186 vnt.;

93 vienetus šortų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 25,00 Eur už vnt., atitinkamai 2 325,00 Eur už 93 vnt.;

1 vienetą liemenę, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 60,00 Eur už vnt.;

92 vienetus kepurėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 12,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 191,40 Eur už 92 vnt.;

12 vienetų veido kaukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 20,00 Eur už vnt., atitinkamai 240,00 Eur už 12vnt.;

21 vienetus džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 943,95 Eur už 21 vnt.;

19 vienetų sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 99,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 899,05 Eur už 19 vnt.;

51 vienetą kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 2 292,45 Eur už 51 vnt.;

50 vienetus striukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 89,95 Eur už vnt., atitinkamai 4 497,50 Eur už 50 vnt.;

88 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 2 019,60 Eur už 88 vnt.;

91 vienetus kepurėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 14,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 360,45 Eur už 91 vnt.;

55 vienetus šortų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 19,95 EUR už vnt., atitinkamai 1 097,25 Eur už 55 vnt.;

1 vienetą rūbų komplektą (sportinė liemenėlė, marškinėliai ir tamprės) pažymėtą prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 70,95 Eur už vnt. (kaina prilyginta teisėtai gaminamų originalių Nike sportinės liemenėlės, Nike džemperio ir Nike tamprių kainų sumai);

1 vienetą veido kaukės, pažymėtą prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 49,99 E Eur UR už vnt.;

5 vienetus juosmens rankinių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 114,75 Eur už 5 vnt.;

3 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 68,85 Eur už 3 vnt.;

9 vienetus sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 84,95 Eur už vnt., atitinkamai 764,55 Eur už 9 vnt.;

6 vienetus kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 239,70 Eur už 6 vnt.;

9 vienetus džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 404,55 Eur už 9 vnt.;

2 vienetus kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Reebok“ Jungtinės Karalystės įmonės Reebok International Limited, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 79,90 Eur už 2 vnt.,

tuo teisėtiems prekių savininkams padarė didelę turtinę – 43 984,69 Eur žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. iš esmės pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. kaip įprastai jis dirbo (duomenys neskelbtini) savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Nuo 1999 metų užsiima prekyba sportiniais drabužiais, prekiauja „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Reebok“ sportinėmis prekėmis. Atliktos kratos metu buvo savo darbo vietoje. Prekės, nurodytos kaltinime, buvo paimtos iš jo prekybos vietos. Kadangi šiuo metu keliauti negalima, visas prekes įsigyja internetu, užsisako internetiniuose tinklalapiuose ir prekes atveža DPD, apmokėjimas atliekamas pavedimu per banką. Prekes įsigyja iš daugelio įmonių: iš (duomenys neskelbtini), tiesiai iš (duomenys neskelbtini) tinklalapio (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), smulkesnių įmonių pavadinimų neprisimena; perka ir iš kitų įmonių internete, jeigu pamato, kad akcijos ir geros kainos. Perka per išpardavimus pigiausias prekes, iš fizinių asmenų prekių neperka, tik iš internetinių parduotuvių, iš Lenkijos bei Kinijos prekių nebeveža. Įmonė (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio protokole dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodyta (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo karantinas, tyrėja paprašė atsiųsti viską, ką jis turi kompiuteryje, dėl to persiuntė byloje esančias sąskaitas – faktūras. Jis turi buhalterę, kuri veda apskaitą, yra daug popierinių dokumentų, bankinių pavedimų išrašų, sąskaitų – faktūrų, vykdoma sandėlio apskaita. Šie dokumentai nebuvo pateikti tyrėjai, nes nebuvo galimybės susitikti fiziškai su tyrėja, be to, ji pasakė, kad šių dokumentų nereikia. Buhalterė ikiteisminio tyrimo metu taip pat neteikė tyrimui dokumentų. Gali būti, kad kratos metu rastos prekės buvo įsigytos 2016 metais, būna, kad užsiguli prekės daug laiko. Kiek prekių įvykio metu buvo likę nuo 2016 metų, negali pasakyti. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytos prekės yra neoriginalios, kaip nustatė ekspertai, tačiau to tikrai nežinojo. Nėra ekspertas, nelabai supranta. Dabar mato, prekiauja daug metų, kad yra geresnės ir prastesnės kokybės drabužiai. Jeigu perki prekes iš (duomenys neskelbtini), tai tikrai matosi. Kai perki iš (duomenys neskelbtini) tinklalapio, matosi kokybė, bet ten ir kaina dvigubai didesnė. Perka su sąskaitomis, apmoka pavedimais, prekes atsiunčia per kurjerį, ką gali žinoti, kad bus neoriginali prekė. Jį tenkina prekių, kurias atsiunčia su sąskaitomis, kaina ir jis nesigilina. (duomenys neskelbtini) yra tam, kad žmonės galėtų įsigyti prekių pigiau. Adidas parduotuvėje prekė kainuos 50 Eur, o pas jį galima įsigyti už 15 Eur, ne tokia pati, bet Adidas. Jo supratimu, originali prekė yra įsigyta pačioje gamykloje, atvežta su mokesčiais ir dokumentais, o neoriginali prekė kokiu būdu atvažiuoja jis nežino, bet ji dvigubai pigesnė, nes už ją nemoka mokesčių ir muitų, bet kažkas tą prekę parduoda, išrašo sąskaitas. Jis mano, kad tai ne klastotė, o neteisėtai įsigyta prekė. Klastotė būna tuomet, kai paimi paprastą striukę ir pats su lygintuvu priklijuoji lipduką „Adidas“. Pas jį tokių prekių nebuvo. Jo tikslas teisėtai įsigyti prekes kuo pigiau. Net ekspertai, darę kratą ir paėmę visas prekes, iš karto negalėjo pasakyti, ar tai klastotės, dėl ko buvo „susemtos“ visos prekės. Gavęs prekes, netikrina jų etikečių, sutikrina tik kodus, kainas pagal sąskaitas – faktūras. Negali pasakyti, etiketės originalios ar ne. Kokybė priklauso nuo kainos. Jeigu pigesnė kaina jį tenkina, tai kam tada grąžinti prekę. Prastenės kokybės drabužiai būna prastesnės medžiagos. Užsakinėjant, prekės yra įvairiausios specifikos (sportui, bėgimui, krepšiniui, laisvalaikiui), pigiausios yra laisvalaikio prekės. Supranta, jog yra kaltas, atidžiau žiūrės, atsisakys mažų, nežinomų tiekėjų, dabar toliau bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 175-176, 196-197).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas galimas laiduotojas A. T. (2 t., b. l. 195-196).

Iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. vyriausiosios tyrėjos surašyto su rezoliucija tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29237-21 pagal BK 204 straipsnio 1 dalį dėl to, kad dirbant pagal planą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo patikrinta prekybos vieta (duomenys neskelbtini), kurioje aptiktas didelis kiekis svetimu prekių ženklais pažymėtomis prekėmis, tokiomis kaip „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Maraton“ (1 t., b. l. 1-3).

2021 m. rugpjūčio 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti parduodamų prekių, pažymėtų „Nike“, „Adidas“ ir kt. prekių ženklais, įsigijimo dokumentus. Pardavėjas R. Š. nurodė, jog vietoje įsigijimo dokumentų neturi, pateiks vėliau, atvykęs į policijos komisariatą (1 t., b. l. 11-12).

2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos atlikimo vieta: Paviljonas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kratos atlikimo eiga: Neatidėliotina krata atliekama (duomenys neskelbtini), kuriame pagal individualios veiklos pažymėjimą ir nuomos sutarties pagrindu dirba R. Š. Patikrinamas kasos aparatas esantis vietoje – Dotecs LTD Korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), UNIK. Nr. (duomenys neskelbtini) X dienos ataskaita, kurioje žyma 00.00 Eur. Kasos aparato dėžėje 25 Eur (po 5 Eur), metaliniai pinigai. Apžiūrima vieta šalia kasos aparato. Nuimamas z kasos aparato ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). R. Š. pateikia individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu z-ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), x-ataskaita (08.25) ir individualios veiklos pažymėjimo kopija, įdedama į voką Nr. 1. Kratos metu paimamos galimai prekės klastotės, viso 28 maišai, sužymėti plombomis; pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 16-28). 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo priimtas nutarimas daryti kratą (t.1, b.l.13-15), Vilniaus m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 25 d. atliktos kratos teisėtumas (t. 1, b. l. 31-33).

2022 m. sausio 28 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. 21-430381-LT-JTE pateikiamos išvados: 1. Tyrimui pateiktos medžiagos yra pažymėtos:

1.1. Vokietijos įmonei Adidas AG ir Nyderlandų įmonei Adidas International Marketing B.V. (striukė su žymenimis Adidas – 15 vnt., džemperis su žymenimis Adidas – 139 vnt., kelnės su žymenimis Adidas – 252 vnt., sportinis kostiumas su žymenimis Adidas – 54 vnt., tamprės su žymenimis Adidas – 100 vnt., marškinėliai su žymenimis Adidas – 246 vnt., šortai su žymenimis Adidas – 147 vnt., liemenė su žymenimis Adidas – 2 vnt., kepurėlė su žymenimis Adidas – 92 vnt., veido kaukės su žymenimis Adidas – 30 vnt., maudymosi kostiumėlis su žymenimis Adidas – 2 vnt., sportinė liemenėlė su žymenimis Adidas – 16 vnt., marškinėliai ilgomis rankovėmis su žymenimis Adidas – 2 vnt., vaikiškas sportinis kostiumas su žymenimis Adidas – 1 vnt., kuprinė su žymenimis Adidas – 2 vnt., sportinis krepšys su žymenimis Adidas – 1 vnt.), JAV įmonei Nike Innovate C.V. (džemperis su žymenimis Nike – 21 vnt., sportinis kostiumas su žymenimis Nike – 20 vnt., kelnės su žymenimis Nike – 52 vnt., striukės su žymenimis Nike – 50 vnt., marškinėliai su žymenimis Nike – 89 vnt., kepurėlė su žymenimis Nike – 103 vnt., šortai su žymenimis Nike – 56 vnt., rūbų komplektas (sportinė liemenėlė, tamprės ir marškinėliai) su žymenimis Nike – 1 vnt., veido kaukė su žymenimis Nike – 1 vnt., juosmens rankinė su žymenimis Nike – 5 vnt.), Vokietijos įmonei Puma SE (marškinėliai su žymenimis Puma – 3 vnt., sportinis kostiumas su žymenimis Puma – 10 vnt., kelnės su žymenimis Puma – 6 vnt., džemperis su žymenimis Puma – 9 vnt.), Jungtinės Karalystės įmonei Reebok International Limited (kuprinė su žymenimis Reebok – 2 vnt., kelnės su žymenimis Reebok – 2 vnt.) priklausančiaisiais registruotais prekių ženklais.

1.2. žymenimis Maraton (kelnės su žymenimis Maraton – 1 vnt.), kurių savininkų ar teisėtų naudotojų (intelektualinės nuosavybės teisių subjektų) (duomenys neskelbtini) neatstovauja ir neturi įgaliojimų pateikti informacijos apie šių prekių ženklų ar žymenų naudojimą ant tyrimui pateikto objekto.

2.2. šių tyrimui pateiktų prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų ir šios tyrimui pateiktos prekės yra pažymėtinos registruotais prekių ženklais be prekių ženklų savininkų leidimo: striukė su žymenimis Adidas – 5 vnt.; džemperis su žymenimis Adidas – 127 vnt.; kelnės su žymenimis Adidas – 211 vnt.; sportinis kostiumas su žymenimis ADIDAS – 48 vnt.; tamprės su žymenimis Adidas – 7 vnt.; marškinėliai su žymenimis Adidas – 186 vnt.; šortai su žymenimis Adidas – 93 vnt.; liemenė su žymenimis Adidas – 1 vnt.; kepurėlė su žymenimis Adidas – 92 vnt.; veido kaukės su žymenimis Adidas – 12 vnt.; sportinis kostiumas su žymenimis Nike – 19 vnt.; kelnės su žymenimis Nike – 51 vnt.; striukė su žymenimis Nike – 50 vnt.; marškinėliai su žymenimis Nike – 88 vnt.; kepurėlė su žymenimis nike – 91 vnt.; šortai su žymenimis Nike – 55 vnt.; rūbų komplektas (sportinė liemenėlė, marškinėliai ir tamprės) su žymenimis Nike – 1 vnt.; veido kaukė su žymenimis Nike – 1 vnt.; juosmens rankinė su žymenimis Nike – 5 vnt.; marškinėliai su žymenimis Puma – 3 vnt.; sportinis kostiumas su žymenimis Puma – 9 vnt.; kelnės su žymenimis Puma – 6 vnt.; džemperis su žymenimis Puma – 9 vnt.; kelnės su žymenimis Reebok – 2 vnt.

3. Teisė į tyrimo metu identifikuotus prekių ženklus priklauso įmonėms, nurodytoms išvadų punkte Nr. 1.1. Šias įmones intelektualinės nuosavybės apsaugos klausimais Lietuvos Respublikoje atstovauja kovos prieš klastotes asociacija (duomenys neskelbtini).

4. Bendra nustatyta tyrimui pateiktų teisėtų gamintojų prekių žemiausia rinkos kaina lygi 43 984,69 Eur.

5. Asociacija (duomenys neskelbtini), atstovaujanti prekių ženklų savininkams dėl neteisėto jiems priklausančių prekių ženklų panaudojimo, nurodė, kad padaryta turtinė žala yra prilyginama atitinkamų originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai. Bendra pateiktų teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina yra lygi 43 984,69 Eur. Todėl laikytina, kad registruotų prekių ženklų savininkams dėl neteisėto prekių ženklų panaudojimo padaryta bendra žala yra lygi 43 984,69 Eur.

6. Prekių ženklų savininkai: įmonės Adidas AG, Adidas International Marketing B.V., Nike Innovate C.V., Puma SE ir Reebok International Limited yra informuoti apie galimybę reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Šiuo metu prekių ženklų savininkai civilinio ieškinio baudžiamajame procese reikšti neketina, tačiau pasilieka r teisė reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ateityje. Pridėta Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 3 (t. 1, b. l. 42-50, 51-108).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos R. Š. patektos PVM sąskaitos faktūros, 2012 m. birželio 25 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas (1 t., , b. l. 115-139).

Pagal 2021 m. gruodžio 28 d. reikalavimą, buvo gautos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros už 2016 metus, išrašytos R. Š. (t. 1, b. l. 140-164).

2021 m. gruodžio 29 d. Daiktų apžiūros protokole aprašyta atlikta sąskaitų – faktūrų apžiūra (1 t., b. l. 165-173).

2022 m. sausio 7 d. kratos protokole užfiksuota krata, atlikta (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini). Kratos metu suklastotų prekinių ženklų ir kitų draudžiamų daiktų nerasta; pridėti savanoriškai kratos metu pateikti dokumentai (sutartys) (2 t., b. l. 13-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas kaip liudytojas J. Š. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo pas savo tėvą R. Š. paviljone. Čia atvyko apie 9.00 val. Liudytojas važiavo pro šalį ir užsuko. Tėtis tuo metu išvyko savo reikalais, dėl to buvo jo darbo vietoje. Prekių, esančių paviljone, nepardavinėjo, tiesiog saugojo iki kol sugrįžo tėtis. Atvykus policijos pareigūnams taip ir paaiškino. Tėtis prekiauja Nike, Adidas, Puma ir kitų prekių ženklų atstovų rūbais. Ar tai originalios prekės ar klastotės jis nežino, pakomentuoti negali. Visus reikiamus dokumentus pateiks jo tėvas, jis jo versle nieko nežino. Nelegaliai tikrai nedirbo (t. 2, b. l. 92-93).

2022 m. vasario 9 d. pakvitavimu prekės, gautos po specialisto išvados, kurios buvo originalios, gražintos R. Š. (t. 2, b. l. 109).

BK 204 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka, bei tokiu ženklu pažymėtos prekės.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo, svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Pirmuoju atveju aptariamo nusikaltimo sudėties būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu yra prekių, kurios buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu ar (ir) pateiktos realizuoti, kiekis; šiuo atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios: didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju – pavojingi padariniai – didelė žala, atsirandanti pasinaudojus svetimu paslaugų ženklu; šiuo atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą – ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu. Tai, ar prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu ar pateiktų realizuoti kiekis yra didelis, nustatoma kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (tarp jų kaltinamojo paaiškinimus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos protokolo bei specialisto išvados duomenis), byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. 2021 m. rugpjūčio 25 d. savo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikęs realizuoti, t. y. buvo pateikęs parduoti, didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „Reebok“, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, neturint prekių ženklų savininkų leidimo. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teikdamas paaiškinimus teisme pripažino, kad kaltinime nurodytos kratos metu paimtos prekės priklausė kaltinamajam, jis jas norėjo parduoti savo prekybos vietoje, sutinka su specialisto išvados, jog dalis paimtų prekių galėjo būti klastotės. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kratos protokole bei minėtoje išvadoje nurodyti duomenys. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas kaltinimas dėl to, kad kaltinamasis R. Š. pateikė realizuoti prekes, pažymėtas svetimu prekių ženklu, neturint prekių ženklų savininkų leidimo, t. y. pardavimui pateikė prekes – klastotes, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė (duomenys neskelbtini) jam 2016 metais išrašytas sąskaitas – faktūras, kurios buvo palygintos su iš šios įmonės išreikalautomis sąskaitomis ir minėtų sąskaitų – faktūrų apžiūros metu nebuvo nustatyta nesutapimų (1 t., b. l. 173). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) patalpose, tačiau iš 2022 m. sausio 7 d. kratos protokolo matyti, kad suklastotų prekinių ženklų prekių ir kitų draudžiamų daiktų nerasta (2 t., b. l. 13-15); o kratos metu įmonės atstovai pateikė (duomenys neskelbtini) sutartis, iš kurių matyti, kad šios įmonės veikla yra „Adidas“, „Reebok“, „Nike“, „Puma“ ir kitų gerai žinomų prekės ženklų rūbų ir avalynės pardavimas Lietuvoje, bendradarbiaujant su oficialiais šių prekės ženklų atstovais. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis jo prekybos vietoje rastas prekes – klastotes įgijo iš (duomenys neskelbtini), kadangi ši įmonė yra oficialus minėtų prekių ženklų atstovas Lietuvoje ir jos patalpose prekių – klastočių nesurasta. Juolab kad iš jo prekybos vietos prekės buvo paimtos 2021 m. rugpjūčio 25 d., o byloje esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos yra 2016 metų. Nors kaltinamasis paaiškino, jog būna prekių, kurios ilgai neparduodamos, vis tik byloje esant duomenims, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai yra oficialus gerai žinomų prekės ženklų rūbų ir avalynės platintojas, pas kurį nerasta jokių suklastotų prekių, nėra pagrindo spręsti, kad pas kaltinamąjį rastos prekės ar jų dalis buvo įsigyta iš (duomenys neskelbtini). Taigi byloje neįrodyta pareikšto kaltinimo dalis.

Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2021 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurią išrašė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115). Teisme kaltinamasis paaiškino, jog ši įmonė veiklą vykdo prekiaudama sportinėmis prekėmis tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje informacijoje nurodyta, jog įmonės (duomenys neskelbtini) veikla yra „Adidas“, „Reebok“, „Nike“ sportinės avalynės prekyba bei „Adidas“, „Peak“ sportinių aprangų prekyba, jų tinklalapis nurodomas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina kaltinamojo paaiškinimus teisme. Išsamiau dėl šių aplinkybių jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Teisme kaltinamasis papildomai paaiškino, jog jis visuomet perka prekes internetu iš internetinių svetainių, atsiskaitydamas už prekes pavedimais ir gaudamas prekes per kurjerį (DPD), nurodydamas, kad populiariausi tinklalapiai, iš kurių jis perka prekes, yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), taip pat prekes įsigyja iš (duomenys neskelbtini). Išklausius šiuos kaltinamojo paaiškinimus dėl aplinkybių, kaip jis įsigyja prekes, kurios faktiškai buvo naujos, teismas klausė bylos dalyvių, tarp jų ir prokuroro, dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo eigos, tačiau prokuroras laikėsi pozicijos, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios ir neprašė perduoti jam bylą papildomam tyrimui atlikti, taip pat toliau palaikė pareikštą kaltinimą (jo netikslino ir nekeitė; 2 t., b. l. 177). Dėl to 2022 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio metu teismas informavo bylos dalyvius, kad bus svarstoma dėl galimo kaltinimo patikslinimo tokiomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis, neturėdamas prekių savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimų, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų įmonių į savo darbinės veiklos vietą (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini); galimai bus tikslinama aplinkybė dėl to, kad prekės buvo įsigytos iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų įmonių arba tiksliai nenustatytu būdu (2 t., b. l. 196-197).

Teismo nuomone, aplinkybė, iš kur tiksliai kaltinamasis įsigijo prekes – klastotes, nėra ypatingai reikšminga, sprendžiant dėl BK 204 straipsnio 1 dalies sudėties objektyviųjų požymių. Faktiškai šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. Š., veikdamas pagal individualios veiklos pažymą ir būdamas atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų subjektų į savo darbinės veiklos vietą (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, aplinkybės, iš kur kaltinamasis įgijo šias prekes, yra svarbios, sprendžiant dėl kaltinamojo tyčios, t. y. dėl subjektyviosios BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusės. Byloje kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis R. Š. turėjo tyčią realizuoti prekes, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų ir kurios yra pažymėtos prekių ženklais be prekių ženklų savininkų leidimo. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Pagal BK nuostatas, nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kaltinamojo prekybos vietoje rastos prekės – klastotės buvo įsigytos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų subjektų, byloje nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad jis šias prekes įsigijo iš oficialių įmonių bei tinklalapių, tokių kaip (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (turima omenyje vėlesnį nei 2016 metų laikotarpį), atsiskaitydamas už prekes bankiniais pavedimais pagal sąskaitas – faktūras ir gaudamas šias prekes per kurjerį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog oficialiai įsigyjant prekes iš įmonių, kurios prekiauja „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „Reebok“ drabužiais bei avalyne, bei už jas atsiskaitant pavedimais, kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis, kad jis įsigyja originalias prekes. Kaltinamasis paaiškino teisme, kad jis pirkdavo pigiausias prekes, per išpardavimus, rinkdavosi laisvalaikiui skirtus drabužius bei aksesuarus (nes jie pigesni), dėl to rasdavo prekes tokia kaina, kad vėliau galėdavo jas nebrangiai parduoti.

Prokuroras bylos nagrinėjimo metu nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant paneigti šią kaltinamojo versiją, nepateikė papildomų duomenų ir neprašė perduoti bylą jam papildomam tyrimui atlikti, nors kaltinamasis teisme nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pagal tyrėjos pareikalavimą pateikė tik tuos duomenis, kuriuos turėjo savo kompiuteryje, o popierinių finansinės apskaitos dokumentų jis neteikė (tyrėja nurodė, kad nereikalinga), nors turi buhalterę, kuri tvarko jo buhalteriją, PVM sąskaitas – faktūras, pavedimų kopijas, fiksuoja sandėlio likučius. Faktiškai siekiant išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo, šiuo konkrečiu atveju svarstytina dėl papildomo tyrimo atlikimo, tačiau teismui ėmusis iniciatyvos ir perėmus valstybinio kaltintojo funkcijas, būtų pažeistas teismo nešališkumo principas. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamojo nurodytos įmonės bei tinklapiai neegzistuoja, tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo, be to, ši informacija yra netiksli ir kaltinamojo nurodytais pavadinimais įmonės bei tinklalapiai egzistuoja. Tuo tarpu sutiktina su kaltinamojo gynėju, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltę turi pareigą įrodyti prokuroras.

Nagrinėjamu atveju prokuroras kaltinamojo kaltę grindžia faktiškai trimis aplinkybėmis: kaltinamojo ankstesniais teistumais, jo patirtimi, prekiaujant sportiniais drabužiais bei pareiga tinkamai organizuoti prekybą. Vis tik, teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstos prielaidomis ir nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje įrodyta, jog kaltinamasis veikė tyčia. Visų pirma, vien tai, kad kaltinamasis praeityje, t. y. 2010-2012 metais, yra teistas (teistumas išnykęs) pagal BK 199¹, 204 straipsnius, nesudaro pagrindo konstatuoti jo tyčią nagrinėjamu atveju. Neginčijama, jog kaltinamasis turi 20 metų patirtį, prekiaujant (duomenys neskelbtini) sportiniais drabužiais ir turi žinių bei patirties šioje srityje, tačiau vien dėl to teigti, kad žinojo, jog iš oficialių įmonių ir jų tinklapių oficialiai įsigytos prekės yra klastotės, nėra pagrindo. Tai, jog vienų prekių kokybė (medžiaga) yra geresnės būklės, o kitų – blogesnės, nepatvirtina fakto, jog prekės yra klastotės, ypač kai jos įsigytos iš sportinėmis prekėmis prekiaujančių žinomų įmonių. Nustatyti, ar prekė yra klastotė ar ne, gali specialių žinių turintis asmuo. Taip pat prokuroras teigia, kad kaltinamasis prieš pateikdamas įsigytas prekes, privalėjo įsitikinti jų originalumu, apžiūrėti prekių etiketes bei kitus originalumą nustatančius požymius. Iš esmės kaltininko tyčia, taigi ir jo žinojimas, kad pateikiamos realizuoti prekės yra suklastotos, negali būti konstatuojama nurodant tik bendrojo pobūdžio pareigą įsitikinti dėl parduodamo daikto originalumo ir neatsižvelgiant į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, minėta, nepaneigta kaltinamojo versija, kad jis prekybos vietoje rastas prekes įsigijo iš oficialių įmonių, prekiaujančių žinomų prekių ženklų drabužiais, todėl neturėjo pagrindo abejoti įsigytų prekių originalumu. Tikėtina, toks kaltės pagrindimas tiktų nustatant civilinę pardavėjo atsakomybę už žalą, padarytą prekių ženklų savininkams, tačiau neatitinka kaltės nustatymo baudžiamojoje byloje standartų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nesant paneigtai kaltinamojo versijai, jog jis kratos metu jo prekybos vietoje rastas prekes – klastotes įsigijo iš oficialiai veikiančių įmonių bei jų tinklalapių, turėdamas užsakymo ar įsigijimo dokumentus bei apmokėdamas už prekes pavedimais, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis šiais savo veiksmais veikė tyčia, siekdamas pažeisti saugomų prekės ženklų savininkų interesus bei disponuoti prekėmis, kurios buvo pažymėtos svetimais prekių ženklais, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būtų padaręs tyčia, o baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus, padarytus dėl neatsargumo, netaikoma. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis, t. y. tyčinė kaltė, todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nors nagrinėjamoje byloje kaltinamasis yra išteisintas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, turi būti sprendžiamas daiktinių įrodymų likimo klausimas (BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

Dėl aukščiau nurodyto Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. vasario 2 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų pridavimo saugoti iki atskiro procesinio sprendimo priėmimo jų atžvilgiu į Policijos departamento prie LR VRM sandėlį, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės sen., Nemenčinės 2 kaime, Vilniaus g. 69, priduotus saugojimui daiktinius įrodymus (28 pakuotes-maišus): pakuotes Nr. 7-plomba- 0057382, Nr. 8-plomba-0057399, Nr. 9-plomba-0057398, Nr.10-plomba-0057397, Nr. 11-plomba-0057371, Nr. 12-plomba-0057372, Nr. 13-plomba-0057374, Nr.14-plomba-0057374, Nr.15-plomba-0057375, Nr.16-plomba-0057376, Nr.17-plomba-0057409, Nr.18-plomba-0057387, Nr.19-plomba-0057380, Nr.20-plomba-0057394, Nr.21-plomba-0057410, Nr.22-plomba-0057381, Nr.23-plomba-0057407, Nr.24-plomba-0057383, Nr.25-plomba-0057389, Nr.26-plomba-0057388,Nr.27-plomba-0057408, Nr.28-plomba-0057385, Nr.29-plomba-0057386, Nr.30-plomba-0057392, Nr.31-plomba-0057392, Nr.32-plomba-0057391, Nr.33-plomba-0057384, Nr.34-plomba-0057395, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, yra pagrindo sunaikinti (1 t., b. l. 110-111, 112-113; 2022 m. vasario 3 d. Aktas Nr. 5-15-IL1-325, kodas 85100142; BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Išteisinus kaltinamąjį, teismas nepasisako dėl prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. vasario 2 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų pridavimo saugoti iki atskiro procesinio sprendimo priėmimo jų atžvilgiu į Policijos departamento prie LR VRM sandėlį, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės sen., Nemenčinės 2 kaime, Vilniaus g. 69, priduotus saugojimui daiktinius įrodymus – 28 pakuotes – maišus (2022 m. vasario 3 d. Aktas Nr. 5-15-IL1-325, kodas 85100142).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.