Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2012 m. gegužės 1 d. veikdamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, neturėdamas prekių savininkų: Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., JAV įmonės Nike Innovate C.V., Vokietijos įmonės Puma SE, Jungtinės Karalystės įmonės Reebok International Limited ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. vasario 5 d., pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš UAB „Bogvila“, įmonės kodas 166919432, į savo darbinės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), iš kurios ir buvo paimtos prekės, pažymėtos svetimu prekių ženklu, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, t. y.:

5 vienetus striukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 99,95 Eur už vnt., atitinkamai 499,75 Eur už 5 vnt.;

127 vienetus džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 49,95 Eur už vnt. atitinkamai 6 343,65 Eur už 127 vnt.;

211 vienetų kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 8 429,45 Eur už 211 vnt.;

48 vienetus sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 74,95 Eur už vnt., atitinkamai 3 597,60 Eur už 48 vnt.;

7 vienetus tamprių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 27,95 Eur už vnt., atitinkamai 195,65 Eur už 7 vnt.;

186 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 27,95 Eur už vnt., atitinkamai 5 198,70 Eur už 186 vnt.;

93 vienetus šortų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 25,00 Eur už vnt., atitinkamai 2 325,00 Eur už 93 vnt.;

1 vienetą liemenę, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 60,00 Eur už vnt.;

92 vienetus kepurėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 12,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 191,40 Eur už 92 vnt.;

12 vienetų veido kaukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Adidas“ Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 20,00 Eur už vnt., atitinkamai 240,00 Eur už 12 vnt.;

21 vienetą džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 943,95 Eur už 21 vnt.;

19 vienetų sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 99,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 899,05 Eur už 19 vnt.;

51 vienetą kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 2 292,45 Eur už 51 vnt.;

50 vienetų striukių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 89,95 Eur už vnt., atitinkamai 4 497,50 Eur už 50 vnt.;

88 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 2 019,60 Eur už 88 vnt.;

91 vienetą kepurėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 14,95 Eur už vnt., atitinkamai 1 360,45 Eur už 91 vnt.;

55 vienetus šortų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 19,95 EUR už vnt., atitinkamai 1 097,25 Eur už 55 vnt.;

1 vienetą rūbų komplektą (sportinė liemenėlė, marškinėliai ir tamprės), pažymėtą prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 70,95 Eur už vnt. (kaina prilyginta teisėtai gaminamų originalių Nike sportinės liemenėlės, Nike džemperio ir Nike tamprių kainų sumai);

1 vienetą veido kaukės, pažymėtą prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 49,99 Eur už vnt.;

5 vienetus juosmens rankinių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Nike“ JAV įmonės Nike Innovate C.V., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 114,75 Eur už 5 vnt.;

3 vienetus marškinėlių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 22,95 Eur už vnt., atitinkamai 68,85 Eur už 3 vnt.;

9 vienetus sportinių kostiumų, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 84,95 Eur už vnt., atitinkamai 764,55 Eur už 9 vnt.;

6 vienetus kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 239,70 Eur už 6 vnt.;

9 vienetus džemperių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Puma“ Vokietijos įmonės Puma SE, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 44,95 Eur už vnt., atitinkamai 404,55 Eur už 9 vnt.;

2 vienetus kelnių, pažymėtų prekių ženklu su žymenimis „Reebok“ Jungtinės Karalystės įmonės Reebok International Limited, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos kaina – 39,95 Eur už vnt., atitinkamai 79,90 Eur už 2 vnt.,

tuo teisėtiems prekių savininkams padarė didelę turtinę – 43 984,69 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1198-1017/2022 ir R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį bei paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismo nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

2.2. Baudžiamoji atsakomybė už „Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą“ yra numatyta BK 204 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-7-28-303/2017 išaiškinta, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo.

2.3. BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicija sukonstruota vartojant jungtukus tiek „ar“, tiek „arba“, kurie turi ne jungiamąją, o skiriamąją reikšmę. Todėl šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis – padariniai – didelė žala nėra siejamas su visomis šio BK straipsnio 1 dalyje nurodytomis alternatyviomis veikomis. Atsižvelgiant į tai ir į BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją, darytina išvada, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šią dispoziciją aiškinant vertinamųjų požymių „didelė žala“, ,,didelis kiekis“ aspektu; numatytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.

2.4. Pirmuoju atveju aptariamo nusikaltimo sudėties būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu yra prekių, kurios buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu ar (ir) pateiktos realizuoti, kiekis; antruoju – pavojingi padariniai – didelė žala, atsirandanti pasinaudojus svetimu paslaugų ženklu. Taikant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus, prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Vadinasi, pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios – didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju atveju – materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu.

2.5. Kaltinime šie požymiai visi yra išdėstyti. Prokuroro vertinimu, subjektyvusis požymis yra kaltė – ji yra taipogi visiškai įrodyta, tačiau teismas padarė sau prieštaraujančias išvadas ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

2.6. Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu (2022-04-05) kaltę pripažino ir, iš tiesų, bylą nagrinėjant teisme pateikė naujus duomenis, nurodydamas, jog prekes įsigydavo iš www.sportpoint.lt, www.sportsdirect.com tinklalapių. Tokia jo gynybos versija.

2.7. Pažymima, kad Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime yra nurodyta, kad „Pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 109 straipsnį, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Šią pareigą turi ir pirmosios instancijos teismas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje inter alia reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, vykdydamas šią funkciją, teisminiame nagrinėjime turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

2.8. Teismas vietoje to, kad imtis iniciatyvos aiškintis naujai ir tik teisiamajame posėdyje paaiškėjusias aplinkybes (iš ko įgijo prekes) (tai negali būti laikoma, kad teismas tokiu atveju perimtų valstybinio kaltintojo funkcijas), nuėjo pačiu paprasčiausiu keliu – argumentuojant, kad tik prokuroras gali aiškintis naujas aplinkybes ir vienintelis kelias buvo teikti prašymą grąžinti bylą prokurorui papildomam tyrimui atlikti. Su tuo nesutiktina. Pagal aukščiau cituojamą Konstitucinio Teismo nutarimą, tokios iniciatyvos galėjo imtis ir bylą nagrinėjantis teismas. Kita vertus, iš ko asmuo įgijo prekes, nėra tas objektyvusis veikos požymis, kurį yra būtina įrodinėti šioje konkrečioje byloje. Prokuroro vertinimu, pagal BK 204 straipsnio 1 dalyje išdėstytą nusikalstamos veikos sudėtį nėra tokio būtinojo objektyviojo požymio, kurį reikia įrodinėti, t. y. iš ko asmuo įgijo prekes. Teismas tuo tarpu pats sau prieštarauja, nes nurodo, kad iš kur įgijo kaltinamasis prekės nėra reikšminga (skundžiamo nuosprendžio 7 lapas), po to rašoma, kad tai visgi svarbūs duomenys įgijimo požymio įrodinėjimas (skundžiamo nuosprendžio 8 lapas).

2.9. Sutiktina, kad kaltinamasis neturi pareigos teikti įrodymus baudžiamojoje byloje, tačiau jo keltos versijos, iš kur įgijo prekes, nėra aktualios, šis požymis nėra įrodinėtinas. Juolab, jis tikslių duomenų nenurodė, iš kur įgijo prekes konkrečiu atveju, – tik vietas, iš kur „dažniausiai perka“ (2022-04-05 Teisiamojo posėdžio protokolas). Dar daugiau, teismas remiasi aktualia 2021-05-18 PVM sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „A2R“ (1 t., b. l. 115), kurios, prokuroro vertinimu, pagal turinį nėra galimybės įvertinti, kokios konkrečiai prekės buvo pirktos, nėra informatyvus jos turinys (prekių pavadinimai nurodomi „M SL SJ TC PT“, „M SP 2 SHO“ ir kiti). Be to, PVM sąskaita-faktūra nepagrindžia pačios prekės originalumo. Galima suprasti, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teisiamuosiuose posėdžiuose pakanka tik kas kartą vardinti vis kitas prekyvietes, iš kur įgijo prekes, ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 204 straipsnio atitinkamas dalis butų galima išvengti. Kaip minėta, įgijimo požymio nėra nusikaltimo sudėtyje. Tokiu atveju atsirastų nebaudžiamumo problema pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir su tuo susijusios kitos neigiamos pasekmės, žala juridiniams asmenims.

2.10. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino kaltinamojo parodymus (darant išvadą, kad turėjo pagrindo tikėtis, jog gaus originalias prekes ir t. t.) ir jais išimtinai vadovavosi, nevertindamas kitų surinktų byloje surinktų duomenų.

2.11. Pagal suformuluotą kaltinimą R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo iš kaltinime nurodytų įmonių: Vokietijos įmonės „Adidas AG“ ir Nyderlandų įmonės „Adidas intenational marketing B.V.“, JAV įmonės „Nike innovate C.V.“, Vokietijos įmonės „Puma SE“, Jungtinės Karalystės įmonės „REEBOK international limited“ pateikė realizavimui svetimu ženklu pažymėtas prekes, didelį jų kiekį, tuo padarydamas didelę turtinę žalą, kaip nustatyta, 43984,69 Eur (tokie duomenys yra byloje). Tai, kad R. Š. neturėjo tokio leidimo, teismo nuosprendyje nepasisakyta visiškai.

2.12. Lygiai taip pat neanalizuota 2022-01-28 gautoje specialisto išvadoje Nr. 21-430381-LT-JTE, pateiktos išvados bylai svarbūs duomenys, pavyzdžiui, kad pažymėtos prekės neatitinka originalioms prekėms keliamų techninių bei kokybės reikalavimų, žymėjimo ypatybių. Pavyzdžiui, dėl „Pumos“ prekių išvadoje nurodyta, kad: „Ant prekių nėra originalioms prekėms privalomų etikečių arba jų turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis“ (specialisto išvada -5 lapas). Tokie pat duomenys yra nustatyti, kas liečia kitas prekes: „Adidas“, „Nike“, „Reebok“ produkciją, nurodytą kaltinime. Tai reiškia, kad prekės, rastos pas kaltinamąjį, nėra kokybiškos, nėra būtinų etikečių, būtinų originalioms prekėms, jų (etikečių) turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis.

2.13. 2022-04-05 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad atskirti originalią prekę nuo neoriginalios gali pagal kokybę, gali tik pajutus, pačiupinėjus, tačiau į tai nesigilindavo. Daug metų prekiauja sportiniais drabužiais – būna geresnės kokybės, būna ir blogesnės kokybės. Prokuroro vertinimu, iš pažiūros įvertinant duotus parodymus, R. Š. veiksmai sietini su netiesiogine tyčia. Teismas tuo tarpu daro išvadą, jog: „Tai, jog vienų prekių kokybė (medžiaga) yra geresnės būklės, o kitų – blogesnės, nepatvirtina fakto, jog prekės yra klastotės, ypač kai jos įsigytos iš sportinėmis prekėmis prekiaujančių žinomų įmonių“ (nuosprendžio 8 lapas). Šiuo atveju kyla visiškas prieštaravimas ir retorinis klausimas: ar originali prekė aplamai gali būti nekokybiška (pagaminta būtent iš nekokybiškos medžiagos, kaip nurodo teismas), ir teikiama prekybai (jei tikima R. Š. parodymais, kad pirko originalias prekes, kurias po to teikė kaip nustatyta realizacijai) – jeigu ji įgyta iš originaliomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės (www.adidas.com ir kt.), kuriai, tikėtina, yra svarbu parduodamo visame pasaulyje žinomo prekės ženklo vardas, jo plėtojimas, reputacija. Sunkiai įsivaizduotina, kad prekių išpardavimo akcijos sportinės aprangos pardavimo sektoriuje yra sietinos ne su naujos kolekcijos pristatymu rinkai faktu, o dėl to, kad yra prastesnės kokybės medžiaga (R. Š. akcentavo, kad prekes pirkdavo per išpardavimus, akcijas).

2.14. Šie duomenys yra svarbūs, kaip ir svarbūs duomenys apie asmens darbinę patirtį (anot R. Š., prekyba sporto drabužiais jis užsiima nuo 1999 metų), ankstesni teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas (teistas 2 kartus už analogiškas veikas) – tokie duomenys yra byloje, tačiau teismas šiuos ir kitus duomenis nepagrįstai separacijos (atskyrimo) metodu nuo byloje esamų kitų duomenų formaliai, deklaratyviai konstatavo, kad tai neturi jokios reikšmės baudžiamojoje byloje kaip ir tai, kad pardavėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad klientams būtų parduodamos tik originalios prekės tuo pačiu ir pareigą įsitikinti, kad prekės, kurias jis pateikia realizuoti, nėra suklastotos. Būtent patikrinti prekių etiketes, ar jos atitinka turinį, ar yra privalomos originalioms prekėms privalomos etiketės ir taip toliau. Prokuroro vertinimu, tai minimalūs dalykai, ką turėjo padaryti. Tokiu būdu teismas tarsi dekriminalizuoja BK 204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir jos požymius.

2.15. Prokuroro vertinimu, kitaip būtų galima vertinti (preziumuoti) situaciją, jei asmuo, vykdantis tokią prekybą, ją vykdo trumpą laiko tarpą iki sulaikymo ir/arba rastų prekių kiekis yra skaičiuojamas keliais vienetais ar vienetu, preziumuojant, kad įvyko atsitiktinė (žmogiška klaida), tokiu atveju, surinktų duomenų galutinis vertinimas galėtų būti ir kitoks. Tačiau konkrečiu atveju yra priešingai, pas kaltinamąjį R. Š. prekybos vietoje rastas didelis kiekis prekių ir jų vertė atliktais skaičiavimais sudaro net 43984,69 Eur.

2.16. Taigi, teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis R. Š. atžvilgiu yra neteisėtas ir naikintinas.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o R. Š. ir jo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas R. Š., kuris parodė, kad prekių įsigijimo dokumentus – visas turimas sąskaitas kompiuteryje pateikė tyrėjai, su kuria bendravo nuotoliniu būdu. Ji sakė, kad užteks šių sąskaitų, kurias turi kompiuteryje. Popierinių sąskaitų nepateikė, nes niekas jo neprašė. Prekes įgydavo UAB „Bogvila“, tinklalapiais ,,Sportpoint“, ,,Sportsdirect“, čia viskas yra internetinė prekyba. Tuo metu buvo karantinas, niekur negalėjo išvykti, įgydavo prekes internete. Porą metų įgydavo prekes internete. Įmones pamena iš stambesnių, smulkesnių nepamena. Prekes jam atveždavo į darbo vietą, jas apmokėdavo pagal sąskaitas internetu ir vykdavo prekyba. Jei, pavyzdžiui užsako „Adidas“, parašyta viskas sąskaitoje ir viskas sutampa, todėl įtarimų nekildavo. Leidimo jam nereikia, svarbiausia turėti įsigijimo dokumentus. Pavyzdžiui „Sportpoint“ yra didžiausia parduotuvė Vilniuje ir minčių nekilo dėl svetimo ženklo. Etiketės visada būdavo prie prekių. Kuo senesnis modelis, tuo prastesnė kokybė. Nuo kokybės priklauso kainos. Nekilo įtarimų, kad ne tos prekės, svarbiausia įsigijimo dokumentai. Prekiauja jau apie 20 metų ir turi patirties. Paskutinį kartą buvo išvykęs 2017 m. Sąskaitos būdavo prekių dėžėje, jas apmokėdavo internetu. Nuo 2016-02-05 sąskaitas gaudavo tik internetu, dabar nėra reikalo važiuoti prekių, nes jas jam atveža į darbo vietą. Tyrėjai sakė, jei trūksta dokumentų, pateiks tiek, kiek reikia, bet ji atsakė, kad užtenka to, ką pateikė. Nėra ekspertas, kad nuspręstų ar originali prekė. Yra užrašas, jam užtenka. Skirtingos spalvos ant etikečių būna tada, kai skiriasi kolekcijos.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. išteisinamuoju nuosprendžiu R. Š. atžvilgiu, nurodydamas, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir byloje yra įrodyta R. Š. kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausiusi papildomai apklausto R. Š., išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje nepadarė. Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir dėl įrodymų vertinimo padarytomis išvadomis, kad R. Š. veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, požymių.

9. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Šio nusikaltimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka, bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Tik panašus į saugomą prekių ir paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali būti šio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas ir tokio ženklo naudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tik veikimu vienu ar keliais šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo, b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo, c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Prekių pažymėjimas svetimu prekių ženklu reiškia tokio svetimo prekių ženklo patalpinimą (užrašymą, išsiuvinėjimą, įspaudimą, priklijavimą ir pan.) ant pačios prekės arba ant prekės etiketės ar prekės pakuotės. Prekių pateikimas realizuoti reiškia tokių svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių perdavimą (parduodant, dovanojant, mainant ar pan.) trečiajam asmeniui arba tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, išdalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia.

10. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį R. Š. buvo pareikštas kaltinamas tuo, kad jis nuo 2012 m. gegužės 1 d., veikdamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, neturėdamas prekių savininkų: Vokietijos įmonės Adidas AG ir Nyderlandų įmonės Adidas International Marketing B.V., JAV įmonės Nike Innovate C.V., Vokietijos įmonės Puma SE, Jungtinės Karalystės įmonės Reebok International Limited ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. vasario 5 d., pateikė realizuoti didelį kiekį kaltinime nurodytų prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš UAB „Bogvila“, įmonės kodas 166919432, į savo darbinės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), iš kurios ir buvo paimtos prekės, pažymėtos svetimu prekių ženklu, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, tuo teisėtiems prekių savininkams padarė didelę turtinę 43 984,69 Eur žalą.

11. Apklausiamas apylinkės teisme R. Š., be kita ko, paaiškino, kad nuo 1999 metų užsiima prekyba sportiniais drabužiais, prekiauja „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Reebok“ sportinėmis prekėmis. Prekės, nurodytos kaltinime, buvo paimtos iš jo prekybos vietos. Kadangi šiuo metu keliauti negalima, visas prekes įsigyja internetu, užsisako internetiniuose tinklalapiuose, apmokėjimas atliekamas pavedimu per banką. Prekes įsigyja iš daugelio įmonių: iš UAB „Bogvila“, tiesiai iš ,,Adidas“ tinklalapio www.adidas.com, per www.sportpoint.lt, www.sportsdirect.com, smulkesnių įmonių pavadinimų neprisimena; perka ir iš kitų įmonių internete, jeigu pamato, kad akcijos ir geros kainos. Perka per išpardavimus pigiausias prekes, iš fizinių asmenų prekių neperka, tik iš internetinių parduotuvių, iš Lenkijos bei Kinijos prekių nebeveža. Tyrimo metu buvo karantinas, tyrėja paprašė atsiųsti viską, ką jis turi kompiuteryje, dėl to persiuntė byloje esančias sąskaitas-faktūras. Jis turi buhalterę, kuri veda apskaitą, yra daug popierinių dokumentų, bankinių pavedimų išrašų, sąskaitų-faktūrų, vykdoma sandėlio apskaita. Šie dokumentai nebuvo pateikti tyrėjai, nes nebuvo galimybės susitikti fiziškai su tyrėja, be to, ji pasakė, kad šių dokumentų nereikia. Buhalterė ikiteisminio tyrimo metu taip pat neteikė tyrimui dokumentų. Gali būti, kad kratos metu rastos prekės buvo įsigytos 2016 metais, būna, kad užsiguli prekės daug laiko. Kiek prekių įvykio metu buvo likę nuo 2016 metų, negali pasakyti. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytos prekės yra neoriginalios, kaip nustatė ekspertai, tačiau to tikrai nežinojo. Nėra ekspertas, nelabai supranta. Dabar mato, prekiauja daug metų, kad yra geresnės ir prastesnės kokybės drabužiai. Jeigu perki prekes iš ,,Sportpoint“, tai tikrai matosi. Kai perki iš ,,Adidas“ tinklalapio, matosi kokybė, bet ten ir kaina dvigubai didesnė. Perka su sąskaitomis, apmoka pavedimais, prekes atsiunčia per kurjerį, ką gali žinoti, kad bus neoriginali prekė. Jį tenkina prekių, kurias atsiunčia su sąskaitomis, kaina ir jis nesigilina. (duomenys neskelbtini) yra tam, kad žmonės galėtų įsigyti prekių pigiau. ,,Adidas“ parduotuvėje prekė kainuos 50 Eur, o pas jį galima įsigyti už 15 Eur, ne tokia pati, bet ,,Adidas. Jo supratimu, originali prekė yra įsigyta pačioje gamykloje, atvežta su mokesčiais ir dokumentais, o neoriginali prekė kokiu būdu atvažiuoja jis nežino, bet ji dvigubai pigesnė, nes už ją nemoka mokesčių ir muitų, bet kažkas tą prekę parduoda, išrašo sąskaitas. Jis mano, kad tai ne klastotė, o neteisėtai įsigyta prekė. Klastotė būna tuomet, kai paimi paprastą striukę ir pats su lygintuvu priklijuoji lipduką „Adidas“. Pas jį tokių prekių nebuvo. Jo tikslas teisėtai įsigyti prekes kuo pigiau. Net ekspertai, darę kratą ir paėmę visas prekes, iš karto negalėjo pasakyti, ar tai klastotės, dėl ko buvo „susemtos“ visos prekės. Gavęs prekes, netikrina jų etikečių, sutikrina tik kodus, kainas pagal sąskaitas-faktūras. Negali pasakyti, etiketės originalios ar ne. Kokybė priklauso nuo kainos. Jeigu pigesnė kaina jį tenkina, tai kam tada grąžinti prekę. Prastenės kokybės drabužiai būna prastesnės medžiagos. Užsakinėjant, prekės yra įvairiausios specifikos (sportui, bėgimui, krepšiniui, laisvalaikiui), pigiausios yra laisvalaikio prekės. Supranta, jog yra kaltas, atidžiau žiūrės, atsisakys mažų, nežinomų tiekėjų, dabar toliau bendradarbiauja su ,,Sportpoint“. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme R. Š. iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, savo parodymuose buvo nuoseklus.

12. Byloje nustatyta, kad R. Š. 2021 m. rugpjūčio 25 d. savo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs realizuoti (parduoti) didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Reebok“, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, neturint prekių ženklų savininkų leidimo. R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teikdamas paaiškinimus teisme pripažino, kad kaltinime nurodytos kratos metu paimtos prekės priklausė jam, jis jas norėjo parduoti savo prekybos vietoje, sutinka su specialisto išvada, jog dalis prekių galėjo būti klastotės. Taigi šiuo atveju nustatytas objektyvusis BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimas realizuoti neturint leidimo. Kita vertus, R. Š. parodė, kad jis nežinojo, jog kaltinime nurodytos prekės buvo neoriginalios, t. y. kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinimas dalyje, kurioje nurodoma, kad R. Š. organizavo prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, įsigijimą iš UAB „Bogvila“, yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata UAB „Bogvila“ patalpose, tačiau iš 2022 m. sausio 7 d. kratos protokolo matyti, kad suklastotų prekinių ženklų prekių ir kitų draudžiamų daiktų nerasta, o kratos metu įmonės atstovai pateikė UAB „Bogvila“ sutartis, iš kurių matyti, kad šios įmonės veikla yra „Adidas“, „Reebok“, „Nike“, „Puma“ ir kitų gerai žinomų prekės ženklų rūbų ir avalynės pardavimas Lietuvoje, bendradarbiaujant su oficialiais šių prekės ženklų atstovais. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atsiskleidžia byloje surinktų įrodymų viseto analize, todėl apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog aplinkybė, iš kur tiksliai R. Š. įgijo kaltinime nurodytas prekes, yra svarbi, sprendžiant dėl jo tyčios, t. y. dėl subjektyviosios BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusės.

14. BK 204 straipsnio numatytos formalios nusikaltimo sudėties atveju nusikalstamą veiką darančio asmens kaltė pasireiškia tuo, jog nusikalstamą veiką darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, t. y. asmuo suvokia, kad be leidimo žymėti prekes svetimu prekės ženklu ar pateikti šias prekes realizuoti draudžia BK 204 straipsnis, tačiau vis tiek nori taip veikti. Dėl kaltės nustatymo klausimo aktuali 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-788/2015, kurioje išaiškinta, kad kaltės aspektu baudžiamąją atsakomybę lemiantis veiksnys, yra žinojimas, kad prekės yra suklastotos. Kaltės pagrindimas bendrojo pobūdžio pareiga įsitikinti dėl parduodamo daikto originalumo tiktų nustatant civilinę pardavėjo atsakomybę už žalą, padarytą prekių ženklų savininkams, tačiau neatitinka kaltės nustatymo baudžiamojoje byloje standartų. [...] Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o dėl to kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepasitvirtinus objektyvioms kaltinimo aplinkybėms, t. y. nustačius, kad R. Š. prekybos vietoje rastos prekės – klastotės buvo įsigytos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų subjektų, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje nebuvo paneigta išteisintojo versija, kad jis šias prekes įsigijo iš oficialių įmonių bei tinklalapių, tokių kaip UAB „A2R“, t. y. www.sportpoint.lt, www.sportsdirect.com, www.adidas.com, UAB „Bogvila“, atsiskaitydamas už prekes bankiniais pavedimais pagal sąskaitas-faktūras ir gaudamas jas per kurjerį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog oficialiai įsigyjant prekes iš įmonių, kurios prekiauja „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Reebok“ drabužiais bei avalyne, bei už jas atsiskaitant pavedimais, išteisintasis turėjo pagrindo tikėtis, kad jis įsigyja originalias prekes. Šios pozicijos nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie aktualių prekių žymėjimo ypatumus (nėra originalioms prekėms privalomų etikečių arba jų turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis, prekių ženklai atkartoti skirtingai nuo originalių prekių ženklų – neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų kokybė) vertinant šias aplinkybes R. Š. tyčios kontekste su jau aptartomis aplinkybėmis. Kolegijos vertinimu šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad R. Š. tokius nustatytus neatitinkančius originalioms prekėms žymėjimo ypatumus suvokė. Nepaneigti teisme apklausto R. Š. parodymai, kad jo tikslas buvo teisėtai įsigyti prekes kuo pigiau. Net ekspertai, darę kratą ir paėmę visas prekes, iš karto negalėjo pasakyti, ar tai klastotės, dėl ko buvo „susemtos“ visos prekės. Gavęs prekes, netikrina jų etikečių, sutikrina tik kodus, kainas pagal sąskaitas-faktūras. Negali pasakyti, etiketės originalios ar ne. Kokybė priklauso nuo kainos. Jeigu pigesnė kaina jį tenkina, tai kam tada grąžinti prekę. Prastenės kokybės drabužiai būna prastesnės medžiagos. Užsakinėjant, prekės yra įvairiausios specifikos (sportui, bėgimui, krepšiniui, laisvalaikiui), pigiausios yra laisvalaikio prekės. Vien tai, kad R. Š. yra anksčiau teistas už BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (pastebėtina, kad R. Š. teistas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, kurios aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nagrinėtinai veikai) bei turi ilgametės patirties prekiaujant sportiniais drabužiais aptartame kontekste taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti apie išteisintojo tyčią BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

16. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepasisakė apie tai, kad R. Š. neturėjo prekių ženklų savininkų leidimo prekiauti šiomis prekėmis. Apklaustas teisme R. Š. paaiškino, kad jam jokio leidimo turėti nereikėjo, svarbiausia turėti įsigijimo dokumentus. Nenustačius R. Š. veiksmuose tyčios, t. y. kaip minėta oficialiai įsigyjant prekes iš įmonių, kurios prekiauja „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Reebok“ drabužiais bei avalyne, bei už jas atsiskaitant pavedimais, nėra jokio pagrindo kontekste plačiau pasisakyti apie prokuroro apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog teismas nepasisakė, kad R. Š. neturėjo prekių ženklų savininkų leidimo, juo labiau ir pats prokuroras jokių konkrečių argumentų dėl šių aplinkybių, kurios turėtų įtakos skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nepateikė.

17. Kaip jau minėta skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog R. Š., veikdamas pagal individualios veiklos pažymą ir būdamas atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, neturint šių prekių ženklų savininkų leidimo, organizuodamas tokių prekių įsigijimą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų subjektų į savo darbinės veiklos vietą (duomenys neskelbtini).

18. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, teisminiame nagrinėjime turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Visgi teismas, turėdamas itin plačius įgaliojimus, nagrinėjant baudžiamąją bylą privalo imtis visų priemonių, kad proceso dalyviams nekiltų jokių pagrįstų abejonių, dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, kad teismas nesiimtų prokuroro funkcijų, kad šalys būtų traktuojamos kaip lygiateisiai proceso subjektai. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, byloje svarstytinas papildomo tyrimo atlikimas, siekiant surinkti papildomų duomenų dėl R. Š. nurodytos versijos paneigimo, kad jis prekes įgijo tik iš oficialių prekių ženklų savininkų atstovų, nes ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateikė ne visus, tik kompiuteryje turėtus finansinės apskaitos dokumentus, tačiau visiškai sutiktina, kad teismas rinkdamas duomenis ir siekdamas nustatyti iš kur R. Š. įsigijo suklastotas prekes tokiu būdu perims valstybinio kaltintojo funkcijas ir taip bus pažeistas teismo nešališkumo principas.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai, kurių negalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be kita ko, tai, kad byloje BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis R. Š. veikoje nėra nustatyta ir pagrįsta bylos įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų paneigta R. Š. nekaltumo prezumpcija, ir jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.