Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. e2A-960-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
e2A-960-580/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
„Ergo Insurance Se“, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
J. Ž., D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-960-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16408-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. Ž. ir D. B. (D. B.).

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 1 787,08 Eur žalos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:(duomenys neskelbtini), 2016-02-22 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savanoriškuoju draudimu apdraustas ieškovo ir vairuojamas trečiojo asmens J. Ž. susidūrė su transporto priemone „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustu atsakovo ir vairuojamu trečiojo asmens S. N. Nuo smūgio į transporto priemonę „VW Passat CC“ ir slidžios kelio dangos transporto priemonė „VW Passat“ kliudė už kelių metrų stovėjusią transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)transporto priemonių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, kad abu kalti dėl eismo įvykio ir „Audi A4“ apgadinimo. Pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad transporto priemonės „Audi A4“ savininkas pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo ir deklaracijos nepildė. Transporto priemonės „Audi A4“ valdytojas 2016-02-22 rašte nurodė, kad pretenzijų neturi, nes žala jam atlyginta eismo įvykio vietoje;ieškovas, 2016-03-29 sumokėjęs draudimo išmoką dėl „VW Passat“ sugadinimo, subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, apdraudusio transporto priemonę „VW Passat CC“, žalos atlyginimo, dėl ko pateikė pretenziją ir pareikalavo atlyginti 50 proc. žalos, kuri sudaro 3 012,85 Eur. Atsakovas pripažino 50 proc. „VW Passat CC“ vairuotojo kaltę dėl 2016-02-22 eismo įvykio, tačiau nurodė, kad transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu ir ieškovui atlygino tik 1 225,87 Eur. Atsakovas nurodė, kad „VW Passat CC“ vairuotojas nesutinka, jog jis kaltas dėl „Audi A4“ sugadinimo, nes „VW Passat“ vairuotoja buvo afekto būklėje ir nestabdė transporto priemonės.Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp S. N. veiksmų ir už „VW Passat“ priekinę dalį išmokėtos žalos. 2016-02-22 įvyko du eismo įvykiai. Pirmojo eismo įvykio metu priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ susidūrė šonais. Po susidūrimo J. Ž. nesuvaldžiusi transporto priemonės „VW Passat“ trenkėsi į šalikelėje stovėjusią „Audi A4“. Transporto priemonės valdytojos veiksmai sąlygojo transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies apgadinimais ir transporto priemonės „Audi A4“ galinės dalies apgadinimą. Įvykio vietoje policijos pareigūnai patarė vairuotojams dėl žalos atlyginimo sureguliavimo. Transporto priemonių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ valdytojai pasirašė eismo įvykio deklaraciją ir pripažino, kad abu atsakingi dėl susidūrimo. Dėl šios priežasties žala 50 proc. atlyginta dėl „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ šonų apgadinimo. Transporto priemonės „Audi A4“ valdytojui žalą atlygino transporto priemonės „VW Passat“ valdytojas. Pažymėjo, jog ieškovas dėl transporto priemonės priekinės dalies apgadinimo neišskaitė 13 proc. nusidėvėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apylinkės teismas:nustatė, kad eismo įvykio, įvykusio 2016-02-22 (duomenys neskelbtini), metu J. Ž. vairuojama transporto priemonė „VW Passat“, kurią transporto priemonių savanoriškuoju draudimu apdraudė ieškovas, susidūrė su S. N. vairuojama transporto priemone „VW Passat CC“, kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė atsakovas. Po susidūrimo „VW Passat“ kliudė šalikelėje stovėjusią transporto priemonę „Audi A4“. Ieškovas 2016-03-29 sumokėjo 5 975,90 Eur draudimo išmoką „VW Passat“ žalai atlyginti. Atsakovas raštu pripažino 50 proc. transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo kaltę dėl 2016-02-22 eismo įvykio, tačiau nurodė, kad „VW Passat“ priekinės dalies apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu, ir sumokėjo iš dalies (1 225,87 Eur);eismo įvykio deklaracija dėl transporto priemonės „Audi A4“ apgadinimo nebuvo užpildyta, todėl nebuvo konstatuota atsakovo draudėjo kaltė dėl transporto priemonių „Audi A4“ ir „VW Passat“ apgadinimų. J. Ž. ir S. N. užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nenurodyta, dėl kieno kaltės apgadinta „Audi A4“, neįvardinti šio automobilio apgadinimai. Pranešime apie eismo įvykį konstatuota, jog J. Ž. vairuoto automobilio kontakto su „Audi A4“ priežastimi yra buvęs susidūrimas;sprendė, kad eismo įvykio dalyviams nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, turėjo būti kreipiamasi į policijos pareigūnus. Kaltę dėl „Audi A4“ ir „VW Passat“ sužalojimo prisiėmė „VW Passat“ valdytojas I. K., kuris atlygino „Audi A4“ valdytojo žalą. D. B. kaltininku nurodo ieškovo draudėją. S. N. nurodė, jog eismo įvykio metu niekas nereiškė pretenzijų dėl „Audi A4“ ir „VW Passat“ apgadinimų, buvo akivaizdu, jog J. Ž. nestabdė, dėl ko buvo sužalotas „Audi A4“. Nesant eismo įvykio deklaracijos, kurioje būtų konstatuota S. N. kaltė dėl „Audi A4“ ir „VW Passat“, ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį. Aplinkybė, jog „VW Passat“ atsitrenkė į „Audi A4“ dėl jo kontakto su „VW Passat CC“, paneigta liudytojo S. N. parodymais, faktiniais ieškovo draudėjo veiksmais. Atsakovo draudėjo S. N. veiksmai nebuvo transporto priemonių „Audi A4“ ir „VW Passat“ kontakto priežastimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad:eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai pažymėjo, kad dėl 2016-02-22 eismo įvykio padaryta žala „VW Passat“, „VW Passat CC“ bei kitoms transporto priemonėms. Eismo įvykio schemoje pažymėta šalikelėje stovinti transporto priemonė „Audi A4“. „VW Passat CC“ kontaktas įvyko su transporto priemonės „VW Passat“ šonu, o transporto priemonės „VW Passat“ priekis nukentėjo atsitrenkus į transporto priemonę „Audi A4“. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyti dėl eismo įvykio transporto priemonei „VW Passat“ atsiradę šoninės ir priekinės dalies sugadinimai, kurių 50 proc. ištaisymo išlaidų atsakovas nekompensavo. Abu vairuotojai patvirtino, kad atsakingi už „VW Passat“ šoninės ir priekinės dalies sugadinimus. „VW Passat CC“ vairuotojas po eismo įvykio pripažino 50 proc. atsakomybę už transporto priemonės „Audi A4“ sugadinimus. Laikė, kad transporto priemonės „Audi A4“ sugadinimai atsirado dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos, t. y. transporto priemonių „VW Passat CC“ ir „VW Passat“ vairuotojų bendrų veiksmų ir vairuotojai solidariai atsako už transporto priemonei „Audi A4“ padarytus sugadinimus;apylinkės teismas neteisingai ieškovui priskyrė įrodinėjimo pareigą įrodyti, jog transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojas kaltas dėl transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies sugadinimų. Ieškovas pagrindė transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo atsakomybę už priekinės dalies sugadinimus. Atsakovas turėjo įrodyti, kad transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo kaltės nėra;S. N. negalėjo matyti, kad J. Ž. nestabdė, „VW Passat“ stabdymą įrodo aiškiai matomas jo priekinių ratų, susuktų į kairę siekiant išvengti nuvažiavimo į toliau esantį griovį, stabdymo kelias. Įrodymų vertinimas, praėjus ilgam laikui po eismo įvykio, pažeidžia deklaracijos teisinį reguliavimą;apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės „VW Passat“ savininko I. K. žalos „Audi A4“ savininkui atlyginimas įrodo, kad „VW Passat“ vairuotoja kalta dėl transporto priemonės „Audi A4“ sugadinimų. Apylinkės teismo sprendimas pakeitė I. K., neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisinę padėtį. I. K. prarado teisę kreiptis į atsakovą dėl 50 proc. žalos atlyginimo už transporto priemonės „Audi A4“ sugadinimus. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje S. N. nepripažino kaltės dėl „Audi A4“ apgadinimo. S. N. ir D. B. transporto priemonės tiesioginio kontakto neturėjo, todėl prielaidų vertinti S. N. atsakomybę dėl susidūrimo su transporto priemone „Audi A4“ nėra. S. N. paaiškinus, kad neprisiėmė atsakomybės už J. Ž. susidūrimą su kelkraštyje stovėjusia transporto priemone, nebuvo pagrindo nagrinėti ieškovo iškeltą eismo įvykio aplinkybių teoriją. Prielaidų apie slidžią kelio dangą nepakanka S. N. atsakomybei konstatuoti. Transporto priemonė po pirmojo susidūrimo judėjo tokia trajektorija ir tokiu greičiu, kokiu buvo valdoma prieš įvykį. Apylinkės teismas vertino ne I. K. ir J. Ž. teisinius santykius ar tarpusavio susitarimus, o dokumento teisinę reikšmę.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmesti eismo įvykio metu sužalotos transporto priemonės draudiko reikalavimai dėl žalos atlyginimo kitam draudikui. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytus apgadinimus ieškovo apdraustai transporto priemonei, kai transporto priemonės sužalojimai patirti, kai po kontakto su atsakovo draustu automobiliu ieškovo apdrausta transporto priemonė kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį.Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2016-02-22 apie 08.30 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos trys transporto priemonės: „VW Passat“, „VW Passat CC“ ir „Audi A4“. Ginčas kilo dėl savanoriškuoju draudimu apdraudusio draudiko (ieškovo), kuris išmokėjo 5 975,90 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „VW Passat“ sužalojimą, teisės reikalauti dalies žalos atlyginimo iš kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo draudiko. Iš atsakovo 2016-04-15 pranešimo apie žalos atlyginimą, matyti, jog atsakovas neatlygino tos žalos dalies, kuri buvo padaryta priekinei transporto priemonės „VW Passat“ daliai dėl susidūrimo su „Audi A4“. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kilus ginčui, ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Apeliaciniu skundu ieškovas siekia pagrįsti, kad eismo įvykio deklaracija turi būti vertinama, kaip lemiamą reikšmę įrodinėjant padarytą žalą bei eismo įvykio aplinkybes turintis dokumentas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-22 nutarties 21, 23, 33 ir 35 punktuose civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 nurodė, jog siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas, tačiau nėra pagrindo aiškinti, jog eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą nustatyti teisiškai įpareigojančius rezultatus. Eismo įvykio deklaracijos forma yra tik rekomendacinis dokumentas eismo įvykio dalyviams, todėl kai kyla ginčas dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus. Esant tokiems eismo įvykio deklaracijos, kaip dokumento, vertinimo išaiškinimams, negalima sutikti su ieškovu, jog transporto priemonių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ vairuotojai, užpildę eismo įvykio deklaraciją, susitarė dėl abipusės kaltės už žalą (sugadinimus), padarytą transporto priemonės „VW Passat“ priekinei daliai. Vairuotojų užpildyta eismo įvykio deklaracija ir joje nurodyti paaiškinimai bei pareiškimai turi būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais nustatant, ar yra ir transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo kaltės dėl transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies sugadinimų. Ieškovo vertinimu, transporto priemonių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ vairuotojai eismo įvykio deklaracijoje pripažino abipusę kaltę, todėl už transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies remonto išlaidas atsakingas ir atsakovo draudikas. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ vairuotojai S. N. bei J. Ž. užpildė eismo įvykio deklaraciją (El. b. l. 14). Eismo įvykio deklaracijos 13 laukelyje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, joje nurodyta pastaba, jog transporto priemonės „VW Passat CC“ kontaktas įvyko su transporto priemonės „VW Passat“ šonu, transporto priemonės „VW Passat“ priekis nukentėjo atsitrenkęs į transporto priemonę „Audi A4“. Pastebėtina, jog eismo įvykis, kiek tai susiję su „Audi A4“ sužalojimais, nėra tinkamai įformintas eismo įvykio deklaracija. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės valdytojas privalo tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių. Analogiškos taisyklės nurodytos ir KET 220 punkte, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, jog pildyti eismo įvykio deklaracijas yra privaloma visiems eismo įvykio dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jiems atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracijoje turėjo pasirašyti bei gauti eismo įvykio deklaracijos egzempliorių taip pat ir transporto priemonės „Audi A4“ vairuotojas. Eismo įvykio deklaracijoje „Audi A4“ vairuotojas D. B. nepasirašęs. Eismo įvykio deklaracijoje yra aprašyti „VW Passat“ priekinės dalies sužalojimai ir pažymėta, jog įvykio dalyvių kaltė yra abipusė. Nesurašius eismo įvykio deklaracijos dėl „Audi A 4“ sužalojimo, nėra pagrįsta teigti, jog eismo įvykio deklaracija atsakovo draudėjas prisiėmė 50 proc. kaltės dėl eismo įvykio. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas transporto priemonės „VW Passat CC“ valdytojas S. N. paneigė, jog jis pripažino dalį kaltės dėl „Audi A4“ sužalojimo ir paaiškino, kad 2016-02-22 buvo daug sniego, kelias nenuvalytas, greitis nebuvo didelis, apie 30–40 km/val. Abipusė kaltę suprato, kaip transporto priemonių „VW Passat“ ir „VW Passat CC“ vairuotojų kaltę dėl šių dviejų automobilių susidūrimo. Dėl transporto priemonės „Audi A4“ apgadinimo kaltės nebuvo prisėmęs. Pastebėjo, jog nebuvo kokių transporto priemonės „VW Passat“ stabdymo žymių (El. b. l. 113–114, garso įrašo takelio 00:21:40–00:36:15). Transporto priemonės „VW Passat“ vairuotoja J. Ž. palaikė ieškovo poziciją ir nurodė, jog po susidūrimo su transporto priemone „VW Passat CC“, jos valdoma transporto priemonė „VW Passat“ pakeitė judėjimo trajektoriją ir nors ji stabdė, tačiau atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią transporto priemonės „Audi A4“ galinę dalį. Teigė, jog jei nebūtų pirminio smūgio, nebūtų ir smūgio į transporto priemonę „Audi A4“ (El. b. l. 113–114, garso įrašo takelio 00:06:50 – 00:20:50; 00:36:40 – 00:38:20). Transporto priemonės „Audi A4“ valdytojas D. B. eismo įvykio nematė, į bylą pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio vietos neinformatyvios, jose neužfiksuoti nei atstumų matavimai, nei kitos eismo įvykio tyrimui reikšmingos detalės. Daugiau kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tam tikras išvadas dėl įvykusio eismo įvykio ir vairuotojų kaltės, šalys nepateikė. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kai žala padaroma susidūrus keliems padidinto pavojaus šaltiniams taikomos nustačius bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtą veiką, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 13–14 punktai). Nagrinėjamu atveju svarbus yra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), ar transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo neteisėti veiksmai, atlikti transporto priemonės „VW Passat“ atžvilgiu, buvo priežastiniame ryšyje su transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies sugadinimais, transporto priemonei „VW Passat“ atsitrenkus į šalikelėje stovėjusią transporto priemonę „Audi A4“, nustatymo tyrimas. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, nutarties 26–27 punktai). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Sprendžiama, kad nepakanka duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog būtent nuo smūgio į transporto priemonės „VW Passat CC“ šoną transporto priemonė „VW Passat“ atsitrenkė į šalikėlėje stovėjusią transporto priemonę „Audi A4“. J. Ž. pati neatsižvelgė į kelio reljefą (kelio vingį), į tai, kad buvo slidu, jos pusėje kelkraštyje stovėjo kiti automobiliai. Analizuojant pateiktus įrodymus neįmanoma objektyviais būdais patikrinti buvusio transporto priemonių greičio, smūgio kampo ir automobilių judėjimo trajektorijos. Ieškovas neįrodė, kad transporto priemonės „Audi A4“ sugadinimai atsirado dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos, t. y. transporto priemonių „VW Passat CC“ ir „VW Passat“ vairuotojų bendrų veiksmų ir vairuotojai solidariai atsako už transporto priemonei „Audi A4“ padarytus sugadinimus.Apeliacinės instancijos teismas vertina ir ta aplinkybę, jog transporto priemonei „Audi A4“ žalą savo noru atlygino I. K., t. y. transporto priemonės „VW Passat“ savininkas (El. b. l. 13). Tai netiesiogiai patvirtina faktą, jog eismo įvykio dieną „VW Passat“ valdytojai laikė, kad už smūgį į transporto priemonę „Audi A4“ buvo atsakinga tik transporto priemonės „VW Passat“ vairuotoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad „VW Passat CC“ vairuotojo veiksmų teisinis priežastinis ryšys dėl susidūrimo šonais su transporto priemone „VW Passat“ ir transporto priemonei „VW Passat“ priekinei daliai atsiradusios žalos, atsitrenkus į transporto priemonę „Audi A4“, yra pernelyg nutolęs ir neįrodytas. Egzistuoja daugybė išorės veiksnių, kurie sąlygojo transporto priemonės „VW Passat“ susidūrimą su transporto priemone „Audi A4“. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. atsakovas, o ne ieškovas, siekdamas įrodyti, kad transporto priemonės „VW Passat CC“ vairuotojo kaltės nėra, privalėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Sutiktina su ieškovu, jog pagal CK 6.248 straipsnį skolininko, t. y. „VW Passat CC“ kaltė preziumuojama, tačiau kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priežastinio ryšio įrodinėjimo našta šioje byloje teko ieškovui, o ne atsakovui. Ieškovas, norėdamas pagrįsti egzistuojantį priežastinį ryšį, turėjo teismui teikti įrodymus dėl priežastinio ryšio egzistavimo, tačiau to nepadarė.Ieškovas teigia, kad transporto priemonės valdytojo „VW Passat CC“ paaiškinimai prieštaringi bei nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas sprendimo negrindė išimtinai transporto priemonės „VW Passat CC“ valdytojo S. N. paaiškinimais, S. N. paaiškinimuose nenustatė, kadangi jo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli. Iš eismo įvykio vietoje padarytos nuotraukos (El. b. l. 53) negalima atsakyti į klausimą, ar ant sniego matomos transporto priemonės „VW Passat“ stabdymo ar važiavimo žymės. Aptariamoje nuotraukoje matyti daugybė transporto priemonių ratų žymių, o objektyvių duomenų ar tyrimo, kuriai transporto priemonei jos priklauso, atlikta nebuvo.Ieškovo vertinimu, apylinkės teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens I. K. teisių ir pareigų, nes šis prarado galimybę kreiptis dėl 50 proc. žalos atlyginimo už „Audi A4“ sužalojimo. Kadangi byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo „VW Passat“ vairavusi J. Ž., tai apie vykstantį teismo procesą turėjo būti žinoma ir aktyviai žalos atlyginimo reikaluose dalyvavusiam tos pačios transporto priemonės valdytojui I. K. I. K. nepareiškė prašymo būti įtrauktu į nagrinėjamą ginčą, apskritai teismui neteikė jokių prašymų. Spėliojimai dėl galimo jo teisių pažeidimo yra nepagrįsti.Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė