Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Porix“ ieškinį atsakovei UAB „Line-x“ LT dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

12. Iš 2019 m. balandžio 1 d. bei 2019 m. balandžio 11 d. el. laiško susirašinėjimo elektroninio ryšio priemone matyti, kad atsakovės vadovas A. G. pareiškė prieštaravimą dėl Konkrečioje sąmatoje paskaičiuotos darbų kainos ir pareikalavo pataisyti 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą.

13. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

14. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šių faktinių aplinkybių, todėl teismas jas laiko įrodytomis: tarp šalių buvo žodinis dvišalis atlygintinis susitarimas dėl automobilio remonto rangos darbų - atsakovei pristatant remontui reikalingas detales, o ieškovei atliekant remonto ir detalių dažymo darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis); ginčo susitarimo vykdymo eigoje susitarimo sąlygos buvo keičiamos (pvz. sutarta nebevykdyti daugumos sutartų detalių dažymo darbų bei nekeisti priekinio kairės pusės rato arkos ir lonžerono stiprintuvo, viso darbų už 882,20 Eur); atsakovės automobilio remontą atliko ieškovė ir jį perdavė atsakovei 2019 m. kovo 29 d.; 2019 m. kovo 29 d. atsakovės direktorius A. G. gavo ir susipažinęs iš ieškovo tą pačią dieną atsiėmė suremontuotą automobilį, nereikalaudamas atstatyti automobilį į tokią techninę būklę, kuri turėjo būti pagal Apytikrėje sąmatoje ir Apytikrės sąmatos detalizacijoje numatytus atlikti remonto darbus; automobilio remonto rangos darbų perdavimas atsakovei nebuvo įformintas perdavimo – priėmimo aktu; 2019 m. balandžio 1 d. remonto sąmata buvo parengta atsakovei po rangos darbų perdavimo – priėmimo prašant detalizuoti kurios sumos Apytikrėje remonto sąmatoje buvo darbai, o kas dažymas; atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl automobilio remonto darbų kokybės; atsakovė nuo automobilio perdavimo jai momento - 2019 m. kovo 29 d. - naudoja jį pagal paskirtį, iš esmės pripažįsta savo sutartinę prievolę ieškovei 270,34 Eur be PVM (1152,54 Eur – 882,20 Eur = 270,34 Eur be PVM (su PVM – 327,11 Eur)) sumoje, tačiau visiškai atsisako apmokėti ieškovės atliktų automobilio remonto darbų kainą.

15. Byloje atsakovei neginčijant, taigi ieškovei įrodžius atsakovės sutartinę prievolę atlyginti ieškovei 327,11 Eur su PVM sumai už automobilio remonto rangos darbus, teismas konstatuoja, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl automobilio remonto darbų kainos nesuteikia atsakovei (užsakovei) teisės nesumokėti už ieškovės (rangovės) atliktus darbus apskritai, o atsakovė, nesumokėdama net ir pripažįstamos skolos už rangos darbus sumos piktnaudžiauja savo, kaip sutarties šalies, teisėmis bei pareigomis, todėl ieškinio reikalavimas šioje skolos dalyje yra visiškai įrodytas ir pagrįstas.

16. Likusioje ieškinio reikalavimo dalyje dėl ieškovės atsakovei atliktų automobilio remonto rangos darbų už 1605,26 Eur su PVM sumą teismas pažymi, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas, o jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 straipsnio 3, 4 dalys).

18. Atsakovė tvirtino, kad dėl konkrečios remonto darbų kainos su ieškove buvo susitarta dar iki automobilio remonto, todėl ieškovė neteisėtai reikalauja už rangos darbus sumokėti daugiau nei buvo sutarta. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą atsakovė nepateikė. Priešingai - nei atsiliepimu į ieškinį, nei rašytine nuomone atsakovė neginčijo ieškinio pirmojoje pastraipoje ieškovės įvardintų aplinkybių apie pirminę V. K. atliktą automobilio apžiūrą bei ieškovės atstovo negalėjimą iki susitarimo nuodugniai įvertinti remonto masto ir kainos. Nustatyto (Sprendimo 17 – 18 punktai) pasekoje teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė faktinę aplinkybę, jog ginčo žodinės rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai numatyti viso rangos darbų kiekio ir visų darbams atlikti būtinų išlaidų bei ginčo atveju po pirmosios automobilio apžiūros buvo rangovo parengta ne konkreti, tačiau tik apytikrė sąmata.

19. Be to, byloje neginčijamai įrodyta (Sprendimo 14 punktas), kad ginčo susitarimo vykdymo eigoje susitarimo sąlygos buvo keičiamos, o byloje pačios atsakovės atlikti veiksmai, t. y. atsakovės vadovo A. G. papildomų detalių - Apytikrės sąmatos detalizacijoje nenumatytų rūko žibintų (Atsiliepimo į ieškinį 2 lapo 3 pastraipa) - ieškovei vežimas rangos darbų proceso metu, teismui leidžia labiau tikėti, kad ginčo šalys žodiniu susitarimu nebuvo konkrečiai sutarę dėl sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl kainos, todėl ginčo situacija neatitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalies sąlygų, kuomet rangovė neturėtų teisės reikalauti rangos darbų kainos padidinimo.

20. Teisme apklausto liudytojo V. K. parodymais taip pat nustatyta, kad: Audatex sistema skaičiuoja tik pagal automobilio gamyklinius parametrus ir atliktinų darbų bei keistinų medžiagų sąrašą paskaičiuoja įvertindama tik naujų detalių bei jų montavimo kainos ir laiko sąnaudų aspektu, todėl ginčo remonto kaštai atsakovei buvo preliminariai apskaičiuoti tik naujų detalių bei jų montavimo darbų kainos aspektu; Audatex sistema, suvedus į ją duomenis apie naudotas detales, nebūtų galėjusi įvertinti atsakovės atstovo ieškovei pristatytų remontui naudotų detalių remonto kaštų; jau po žodinio susitarimo, 2019 m. vasario 28 d. atsakovės direktoriui A. G. dalyvaujant, ieškovės atstovams detaliai apžiūrėjus atsakovės remontui ieškovei pristatytą automobilį kartu su keistinomis detalėmis paaiškėjo ir pirminės apžiūros metu nepastebėti automobilio defektai, kurių pašalinimui reikėjo kitų, Apytikrėje sąmatoje ir jos detalizacijoje nenumatytų, detalių ir remonto darbų, bei tai, kad atsakovė pateikė ne naujas detales, tačiau naudotas ir ne identiškų gamyklinių parametrų automobilių detales, kurių montavimui buvo reikalingos ne tik didesnės remonto darbų apimtys, tačiau ir detalių perdarymas, koregavimas, didesnės darbo laiko sąnaudos. Liudytojas paliudijo, kad apie kiekvienų papildomų remonto darbų ir reikalingų detalių poreikį – buferio perdarymą (sudedant rūko žibintus ir parktronikus (daviklius)), automobilio kairės pusės šono ir kampo detalių nuėmimą, tiesinimą, gruntavimą, glaistymą, dažymą, sumontavimą, atvežtų naudotų grotelių apdailos remontą (teisinimą, gruntavimą, glaistymą, dažymą - vietoje Apytikrėje sąmatoje numatyto keitimo naujomis grotelėmis), Apytikrėje sąmatoje buvusį numatytą keisti kairės pusės rato priekinės arkos lonžerono perdarymą (ištiesinimą, vietoje Apytikrėje sąmatoje numatyto keitimo), variklio gaubto perdarymą, bamperio gaubto perdarymą, pritaikant jame esančias angas ir angliško modelio europiniam automobiliui, remonto metu viso automobilio surinkimą (nors pradžioje iš viso nebuvo tartasi dėl tokių darbų) - prieš vykdant minėtus remonto darbus nedelsiant informuodavo atsakovės direktorių A. G. bei juos vykdydavo tik gavus atsakovės vadovo pritarimą bei jam pristačius remontui reikalingas papildomas detales, o Konkrečioje sąmatoje nurodyti rangos darbai ir naudotos medžiagos atitinka remonto apimtį.

22. Atsakovė nuo ieškinio taip pat gynėsi aplinkybe, kad ieškovė jai neperdavė rangos darbų rezultato (suremontuoto automobilio) priėmimo – perdavimo aktu. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra taikytina CK reglamentuota rangos darbų priėmimo tvarka, kadangi ginčo rangos sutarties šalys sudarė žodinės formos sutartį ir nėra duomenų, kad būtų sutariusios dėl kitokios rangos darbų priėmimo tvarkos, nei teisės aktų nustatyta tvarka.

23. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kasacinis teismas formuojame praktikoje yra išaiškinęs, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

24. Atsakovė neginčijo byloje ieškovės pateiktų įrodymų dėl susirašinėjimo elektronine ryšio priemone „Viber“ su atsakovės vadovu bei faktinių aplinkybių, kad atsakovės vadovas Konkrečią sąmatą iš ieškovės gavo, su ja susipažino, o po susipažinimo tą pačią dieną atsiėmė suremontuotą automobilį, pradėjo jį naudoti pagal paskirtį, negrąžindamas jo ieškovei ir nereikalaudamas atstatyti automobilį į tokią techninę būklę, kuri turėjo būti pagal Apytikrėje sąmatoje ir Apytikrės sąmatos detalizacijoje numatytus atlikti remonto darbus, kas leidžia teismui labiau tikėti, kad atsakovę tenkino ieškovės atliktų rangos darbų kokybė ir apimtis, tačiau ginčydamas rangos darbų kainą ieškovas pasirinko gynybinę poziciją, tokiu būdu galimai siekdamas atitolinti (pratęsti) prievolių įvykdymo ieškovei terminą. Šią teismo išvadą iš dalies sustiprina ir atsakovės vadovo A. G. procesinis pasyvumas (Sprendimo 2 punktas).

25. Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma teismas konstatuoja, kad ginčo situacija neatitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalies sąlygų (kuomet rangovė neturėtų teisės reikalauti rangos darbų kainos padidinimo), šalys ginčo atveju nesilaikė atliktų rangos darbų priėmimui keliamų teisės aktų reikalavimų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės, kaip užsakovės, sutartinės prievolės apmokėti rangovui už kokybiškai atliktus rangos darbus, o ieškovė, įrodžiusi, kad atsakovė faktiškai priėmė iš ieškovės automobilį po remonto ir jį nuo priėmimo momento iki šiol (apie 6 mėn.) naudoja pagal paskirtį, įrodžiusi rangos darbų kiekį pagal Konkrečią sąmatą, atsakovei neginčijant konkrečių ieškovės atliktų rangos darbų, jų kokybės bei individualių ieškovės atliktų darbų atlikimo būtinų išlaidų sumos, turi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės, kaip užsakovės, sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 1932,37 Eur skolą.

Dėl palūkanų priteisimo

26. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl atsakovė privalo mokėti ieškovei 8 procentų metines palūkanas už priteistiną 1932,37 Eur skolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gegužės 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti procesiniais klausimai.

27. Byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 43,00 Eur žyminio mokestis už pareikštą ieškinį bei 605,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vėliau ieškovės atstovė byloje reikalavimą išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalyje 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymu patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 604,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei priteisiamos iš atsakovės, jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, t. y. 43,00 Eur žyminis mokestis bei 604,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Teismas byloje patyrė 4,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), todėl iš atsakovės valstybei priteisiamos 4,06 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.198 straipsnio 1 dalimi, 6.644 straipsnio 1 dalimi, 6.653 straipsnio 1 – 4 dalimis, 6.655 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Line-x“ LT, juridinio asmens kodas 302590905, ieškovei UAB „Porix“, juridinio asmens kodas 300588229, 1932,37 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 37 centų) skolą, 8 procentų dydžio palūkanas nuo 1932,37 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. gegužės 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 00 centų) žyminį mokestį ir 604,00 Eur (šešių šimtų keturių eurų 00 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Line-x“ LT, juridinio asmens kodas 302590905, valstybei – 4,06 Eur (keturių eurų 6 centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.