- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2-24-351/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00729-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. C.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui R. Š., atsakovui R. C., teismo posėdyje išnagrin civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. C., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti, kad R. C. yra jos sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, prašo priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį po 300 litų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės.
Nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas R. C. ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, teismo posėdyje paaiškino, kad apie keturis ar penkis metus gyveno kartu su R. B. kaip vyras ir žmona. R. B. pastojo, tačiau jis nėra tikras dėl tėvystės, kadangi B. po kelias dienas nepareidavo namo, todėl jis nėra įsitikinęs, kad jis yra vaiko tėvas.
Ieškinys tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime motinos grafoje įrašyta R. B., tėvu įrašytas R. B. (b.l. 6). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu kartu kaip vyras ir žmona pragyveno apie keturis metus. 1997 metais ji pastojo. Atsakovas yra jos vaiko tėvas. Kadangi atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą ji jį paliko. Gimus kūdikiui atsakovas jų nelankė ir nepadėjo sūnaus išlaikyti.
Ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja E. Š., kuri iš esmės patvirtino šalių bendrą gyvenimą.
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko pradėjimo metu kartu gyveno su ieškove, sutinka vaikui suteikti savo pavardę, tačiau teikti jam išlaikymą atsisako, motyvuodamas tuo, kad neturi iš ko. Nurodo, kad buvo nuvykęs DNR ekspertizei, tačiau neturėjo pinigų už ją susimokėti, skirti pakartotinės ekspertizės neprašo.
Teismas, atsižvelgdamas į vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, kuri turi būti ginama ir visos abejonės dėl atsakovo tėvystės turi būti išsklaidytos, paskyrė DNR ekspertizę (b.l. 56), tačiau nustatytą dieną šalys neatvyko. Atsakovas abejodamas dėl savo tėvystės atsisakė objektyvaus ir patikimo įrodymo patvirtinančio arba paneigiančio vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Juo labiau kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali būti ieškovės nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu, nepateikė, t. y. savo atsikirtimų ieškovės ieškiniui nepagrindė. Be to, ieškovės ir liudytojos parodymais nustatyta, kad šalys kartu pragyveno apie keturis ar penkis metus, gyveno kartu ir vaiko pradėjimo metu. Teismas R. C. vengimą nuvykti į DNR laboratoriją vertina kaip atsisakymą nuo ekspertizės ir kaip tėvystės nepilnamečiui vaikui R. B. įrodymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro išmokos vaikams (b.l.8). Turto ir transporto priemonių ji neturi (b.l. 9, 10). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtą nėra.
Lietuvos teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, nors konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Byloje nustatyta, jog šalių turtinė padėtis šiuo metu yra vienoda. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas, turi kitų išlaikytinių, todėl preziumuojama, jog jis sveikas, darbingo amžiaus vyras ir teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių jam teikti mažesnį nei minimalų išlaikymą. Nes vaiko motinai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta bei didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis sūnaus auklėjimu ir vystymusi. Todėl teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė.
Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė nuo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsisakė ir šį atsisakymą teismas priėmė.
Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 35 Lt už pažymų gavimą R. B. ir į valstybės pajamas priteistina: 117 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 400 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 533 Lt (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) Šilutės r. CMS įrašo Nr. 68) tėvas, o R. B. yra R. C. vaikas.
Priteisti iš R. C. išlaikymą sūnui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po tris šimtus litų (300,00 Lt) periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2013-05-20 iki vaiko pilnametystės.
R. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti R. B..
Išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. C. 35 Lt bylinėjimosi išlaidų R. B. ir 533 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priimti R. B. atsisakymą nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30d. apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.