Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovams Albertui Kilevičiui, Jauniui Janoniui, Antonui Aleksandrovič, Kęstučiui Andrijonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui I. V. dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus gamtai, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I. V. valstybės naudai 22 996,45 Eur žalos aplinkai atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo nurodytą sąskaitą.

Ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) pareigūnai 2022 m. gruodžio 3 d. pagal gautą pranešimą nustatė, kad iš rezervuaro, kuris randasi žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas I. V., sugedus skystų srutų rezervuaro automatikai srutos per išsiurbimo vamzdį buvo pumpuojamos į aplinką. Į aplinką pateko apie 40 m³ srutų, iš jų apie 12 m³ pateko į Žalesos upelį. Surašytas 2022-12-03 apžiūros aktas Nr. (18.1)-TVR-8119. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus (toliau – AAA) darbuotojai paėmė mėginius iš upelio prieš taršos šaltinį koordinatės (duomenys neskelbtini) ir po taršos šaltinio koordinatės (duomenys neskelbtini). Dėl šio administracinio teisės pažeidimo I. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1155-2023 ir Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-05-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1392-2023 už Aplinkos apsaugos, vykdant mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 4 punkto pažeidimus I. V. skirta 30 Eur administracinė bauda pagal ANK 260 str. 3 d. Nutarimas baudai skirti teismui apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl vertintina, kad I. V. su neteisėtu aplinkos teršimo faktu ir paskirta nuobauda sutiko.

Tokiais savo neteisėtais veiksmais I. V. pažeidė šiuos teisės aktus: 1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga“, bei 9 str. nuostatą, kad „piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, kad „Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša“. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Atsakovo padaryta žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlygimo dydžių skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 28 punktu. Pagal apibendrintą laboratorinių turimų duomenų lentelę (išrašas iš aplinkos informacinės valdymo integruotos kompiuterinės sistemos (IS „AIVIKS“) nustatyti teršalų parametrai: bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; BDS₇ (BDS) 6000 mg/l. Žala skaičiuojama pagal Metodikos 28 punkte nurodytą formulę Žn = Tn * In * Qn * Kkat. Šiuo atveju pažeidus aplinkosauginius teisės aktus, t. y. užteršiant aplinką nuotekomis ir tuo padarant žalą gamtai, pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir viešasis interesas. Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas ir teisiniu aspektu vertinant tai yra pakenkimas teisės saugomoms vertybės ar objektams. Padarius žalos gamtai, sukuriami negrįžtami neigiami aplinkos pokyčiai. Žala aplinkai suprantama kaip bet koks aplinkos būklės pablogėjimas, atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad ieškovo ieškinio pateikimas dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus gamtai priteisimo iš Atsakovo jam yra netikėta („siurprizinė“) aplinkybė. Sprendžiant iš ieškovo pateiktų argumentų bei atlikto tyrimo medžiagos, darytina išvada, kad ieškovas srutas įvardija kaip aplinkai kenksmingas ar pavojingas medžiagas, kurios Tyrimų protokole Nr. P-113-2022-436/1, 2022-12-15 nurodomos kaip nuotekos. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje pavojingos atliekos yra tokios, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede. Atsakovo manymu, būtina taikyti sistemą, pagal kurią atliekos ir pavojingosios atliekos klasifikuojamos pagal atliekų rūšių sąrašą, paskutinį kartą nustatytą Komisijos sprendimu 2000/532/EB (2), kad būtų skatinamas vienodas atliekų klasifikavimas ir užtikrinta, kad pavojingosios atliekos Sąjungoje būtų nustatomos remiantis vienodu metodu. Ieškovo prisegtame Tyrimų protokole Nr. P-113-2022-436/1, 2022-12-15, tikrinamu objektu nustatytas srutų rezervuaras, mėginį lydintis dokumentas – nuotekų ir paviršinio vandens ir ėminių ėmimo ir matavimo protokolas Nr. N113-2022-297, tyrimų rezultato tyrimų objektu jau yra įvardijama nuotekos. Teisingumo Teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu byloje Nr. C-113/12 sprendė klausimą dėl srutų kvalifikavimo kaip atliekų, kaip jos suprantamos pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvą dėl atliekų Nr. 75/442/EEB (toliau – Direktyva 75/442) 1 straipsnio a punkto pirmą pastraipą. Teisingumo Teismas pripažino srutas esant atliekomis, o ne teršalais ar kitomis pavojingomis medžiagomis, kurios niokotų arba darytų neigiamą poveikį aplinkai, visuomenei, gyvūnijai. Iš ieškinyje pateiktų dokumentų bei argumentų matyti, kad srutas priskiriant kaip teršalus, trūksta objektyvių įrodymų bei bandoma suklaidinti atsakovą dėl jam taikytinos atsakomybės. Ieškovas netinkamai kvalifikuoja srutas, kurios, kaip minėta, pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą yra atliekos ir nėra pavojingos ar turinčios savybių, kurios kenktų aplinkai, todėl ieškovo reikalavimas padengti nuostolius neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.

Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija byloje pateikė patikslintą išvadą bei rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl aplinkai padarytos žalos gamtai ir jos apskaičiavimo teisės aktų nuostatų taikymo. Pažymėjo, kad nedetalizuota, kokiais klausimais Aplinkos ministerija turėtų pasisakyti, todėl teikia apibendrintus paaiškinimus dėl padarytos žalos gamtai ir jos dydžio paskaičiavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą: rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimą nustato Metodika. Remiantis Metodikos 1 punktu, Metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis. Metodikos 2 punktas numato, kad ši Metodika skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje. Taigi, Metodikoje nurodytomis formulėmis apskaičiuojama padaryta žalai gamtai ir kilsianti žala gamtai ateityje dėl padarytos veikos. Metodikos 17 punktas nustato, kad jei žala padaryta keliomis teršiančiomis medžiagomis, atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskirų medžiagų padarytos žalos atlyginimo dydžius. Jeigu teršimo metu arba po jo susidaro pavojingesni teršalai, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas susidariusiam junginiui. Metodikos 18 punkte įtvirtinta, kad jei žala padaryta keliems aplinkos komponentams, jos atlyginimo dydis skaičiuojamas kaip žalos atskiriems komponentams suma. Taigi, žala gamtai skaičiuojama už kiekvieną teršiančią medžiagą atskirai bei žala padaryta keliems aplinkos komponentams skaičiuojama atskirai, bei galiausiai sudedama, gaunant bendrą žalos gamtai padarymo sumą. Vadovaujantis Metodikos 19 punktu, faktinis išmestų (išleistų) į aplinką teršalų arba atliekų kiekis nustatomas, vadovaujantis turima informacija apie pradinius (prieš išmetimą/patekimą į aplinką) ir likutinius teršalų arba atliekų kiekius, tiesioginių teršalų arba atliekų išmetimo matavimų arba skaičiavimų rezultatais, aplinkos būklės pokyčio matavimais (pradinė aplinkos būklė vertinama pagal faktinius duomenis (matavimus) arba, kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktuose patvirtintus foninės būklės rodiklius), kitokių tyrimų, ekspertinio vertinimo rezultatais.

Pagal byloje pateiktus duomenis, srutų nutekėjimas rastas ant žemės paviršiaus ir vandens telkinyje. Taigi, skaičiuojant padarytą žalą gamtai, reikia vadovautis Metodikos 28 punktu, kuris numato, kad žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 Metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * In * Qn * Kkat (1) kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. Qn = Qn1 – Qn2, (2) kur: Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t; Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų/pašalintų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t. Byloje pateiktais duomenimis nustatyti teršalų parametrai: bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; BDS7 (BDS) - 6000 mg/l. Metodikos 1 lentelėje nurodomi teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai. Be kita ko, nurodoma, kad BDS₇ teršalo tarifas - 22156 Eur/t, bendro fosforo tarifas – 43443 Eur/t, bendro azoto tarifas – 8689 Eur/t. Byloje pateiktais duomenimis, srutos patekusios ant žemės bei į vandens telkinį. Metodikos 2 lentelėje numatyti koeficientai pagal vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją. Lentelėje be kita ko nurodoma, jog užteršus vandens telkinius, kurie nepriskiriami dirbtiniams vandens telkiniams (kai plotas < 0,5 ha), bei kurie nėra saugomose teritorijose taikomas koeficientas 1, dirbtiniams vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha taikomas koeficientas 0,6, saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus, dirbtinius vandens telkinius, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha taikomas koeficientas 1,5.

Metodikos 2 lentelėje taip pat nurodomi koeficientai, kurie taikomi užteršus žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius. Užteršus žemės paviršių ir/ar gilesnį jos sluoksnį, jeigu nepriklauso saugojamai teritorijai taikomas 0,8 koeficientas. Užteršus žemės paviršių ir/ar gilesnį jos sluoksnį saugomose teritorijose taikomas 1,5 koeficientas. Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus reglamentuoja Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Remiantis aprašo 16 punktu, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Aprašo 17 punktas nustato, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės. Aprašo 18 punktu nustatyta, kad atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃. Be to, 19 punktas numato, kad draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. Aprašo 31 punktas nustato, kad tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų. Kai nesilaikoma mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, t. y. tręšiant netinkamu laiku ir/ar netinkamais kiekiais, tręšiant ne augalų vegetacijos laikotarpiu arba netinkamu kiekiu sąlygoja, kad srutose esančios medžiagos neįsisavinamos augalų, o patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis. Srutose esančios biogeninės medžiagos labai skatina vandens telkinių eutrofikaciją, užterštas gruntinis vanduo tampa netinkamu naudoti (kenkia žmonių sveikatai), didesnės amoniako koncentracijos toksiškos vandens organizmams, sumažėja deguonies kiekis, žūsta vandenyje esanti augalija bei gyvūnija t. y. daroma žala aplinkai.

2023-11-09 byloje gauti (DOK-68179) ieškovo paaiškinimai dėl atsakovo atstovo prašomų įrodymų.

2023-12-14 (DOK-75896) atsakovo atstovas pateikė į bylą el. laiškus dėl išvadą teikiančios institucijos atstovo Roberto Bulkevičiaus atsakymų į atsakovo atstovo klausimus.

2024-02-06 (DOK-8137) ieškovo atstovas byloje pateikė paaiškinimus dėl teismo įpareigojimo. Nurodė, kad mėginių ėmimą reglamentuoja Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2021-07-30 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-449. Valstybinius tyrimus atlieka arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra, pagal Departamento pateiktus pavedimus (pridedama). Kad įvertinti upės ekologinę būklę, tikslu nustatyti kokie teršalai pateko į upę, kad vėliau įsitikinti ar jie tokios pat rūšies, kai bus paimti mėginiai pribėgus mėšlo srutoms į rezervuarą, 2022-12-03 buvo paimti Vandens mėginiai (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-436/1) iš upės aukščiau išpylimo vietos (duomenys neskelbtini) ir žemiau išpylimo vietos (duomenys neskelbtini). 2022-12-08 paimtos jau pribėgusios srutos iš rezervuaro ir nustatyta, kad cheminės medžiagos tos pačios rūšies, t. y. fosforas ir azotas. Kaip parodė tyrimai upės ekologinė būklė aukščiau srutų išleidimo vietos pagal daugelį tirtų parametrų yra gera, vidutinė, o pagal bendrąjį fosforą net labai gera. O žemiau srutų išleidimo vietos upės būklė yra pagal kelis parametrus labai bloga - pagal bendrąjį fosforą, fosfatų fosforą, amonio azotą ir bloga pagal biocheminį deguonies stovį (BDS₇). Ypatingai bloga situacija dėl fosforo, viršijo net 15 kartų leidžiamą koncentraciją. Pažymėjo, kad Žalesos upėje veisiasi lašišos. Ši upė dar kitaip vadinama lašišine. Kad nustatyti ar išbėgusios nuotekos bei nusėdę teršalai nepadarė žalos žuvų ištekliams ir jų veisimosi vietoms buvo imami tiek dumblo, tiek vandens mėginiai. Dumblo mėginiai buvo paimti 2022-12-06 (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-435/1) keliose vietose bei vandens mėginiai (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-434/1). Tyrimai parodė, kad rasti teršalai neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų parametrų, t. y. skendinčių medžiagų koncentracijos vandenyje negali viršyti 25 mg/l, kai tuo tarpu trys skendinčių medžiagų koncentracijos vandenyje skirtingos -15, 35, 17 mg/l. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika. Paskaičiuota žala pagal paimtų mėginių ir srutų rezervuaro duomenis, nes kitokio būdo nustatyti kokios medžiagos yra srutų sudėtyje nebuvo. Žalos dydžio suskaičiavimas yra labai aiškus, tikslus, matematinis, pagal nustatytą formulę ir jokio subjektyvumo jame nėra nei teoriškai gali būti. Mėginiai imami iš išleistuvo (vamzdžio) ištekančių nuotekų, o jei tokios galimybės nėra, tai iš jų laikymo vietos (šiuo atveju iš mėšlo srutų rezervuaro). Jokių lyginimų su mėginiais paimtais upės vandenyje ir dumble su paimtais iš rezervuaro neatlikta, nes tai nėra numatyta jokiame teisės akte. Kaip ir nėra jokios sąsajos su tokių tyrimų sulyginimu, nes Žalesos upės tėkmė yra smarki, tai išleistos srutos buvo nuneštos tolyn, atsiskiedė vandeniu ir teršalų koncentracija neatitiktų teršalų koncentracijai rezervuare.

2024-02-27 (DOK-13175) ieškovo atstovas byloje pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Paaiškino, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. D1-449 „Dėl valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių rezultatų teikimo tvarkos aprašo ir pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formos patvirtinimo“ 17 punktui Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2023 m. sausio 1 d. laboratorinių tyrimų rezultatus suveda į Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (toliau – AIVIKS). Laboratorinių tyrimų protokolai pateikiami tik esant atskiram Departamento prašymui. Žala paskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos žalos skaičiavimo metodikos 28 punkte nurodytą formulę, į kurią įrašyti 2023-01-02 mėginių paimtų iš rezervuaro (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuris randasi žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atliktų laboratorinių tyrimų nustatytas biogeninių medžiagų koncentracijas, iš AIVIKS sistemoje surašytų, t. y. bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; biologinis deguonies suvartojimas (BDS₇) - 6000 mg/l bei pagal atsakovo I. V. nurodytus į gamtą išleistų mėšlo srutų kiekius.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Anton Aleksandrovič nurodė, kad buvo nuvykęs į vietą gruodžio 3 d. Atsakovas paaiškino, kad sutriko skysto mėšlo rezervuaro automatika ir pompavo į aplinką. Upelis lašišinių žuvų. Atsakovui buvo pasiūlyta viską sustumti ir sutvarkyti. Mėginių iš rezervuaro gruodžio 3 d. negalėjo paimti, nes rezervuaras buvo tuščias. Mėginiui turi būti paimta litras medžiagos. Akivaizdžiai matėsi, kad vamzdis buvo atvestas į upę. Buvo atsakovui paaiškinta, kad jis surinktų viską, sustumtų, išvežtų į mėšlidę, tačiau jis nieko nepadarė. Į atsakovo atstovo klausimą, kodėl nėra tuščio rezervuaro nuotraukų, negalėjo atsakyti. Paaiškino, kad mėginiai taip pat buvo imti tikslu nustatyti ar yra įtaka lašišinėms žuvims ar nėra. Į ieškovo atstovo Jauniaus Janonio klausimą, ar gruodžio 3 d. atsakovui buvo nurodoma, ką rašyti, atsakė, kad niekas nieko neliepė, atsakovas geranoriškai viską pripažino.

Ieškovo atstovas Jaunius Janonis nurodė, kad nebuvo įvykio vietoje, tačiau skaičiavo žalą. Žalą paskaičiavo pagal nustatytą metodiką. Gruodžio 3 d. negalėjo paimti mėginio, nes buvo tuščias rezervuaras. Gruodžio 8 d. paimto mėginio užduotis buvo netinkamai suformuluota. Gavus 2023 m. sausio 2 d. tyrimus, paskaičiavo žalą pagal turimus duomenis. Kad paimtas mėginys po mėnesio laiko nieko nekeičia, kadangi cheminė sudėtis azoto mažėja ir per tam tikrą laiką amoniakas išsigaruoja ir tai reiškia, kad buvo nustatytas vidutinis teršalų kiekis. Skaičiavimai yra teršėjo naudai. Kito šaltinio nėra, mėšlas iš fermos ,,eina“. Kitų objektyvių žalos paskaičiavimui duomenų neturėta. Nurodė, kad jis (Jaunius Janonis) rašė administracinio nusižengimo protokolą, rėmėsi atsakovo paaiškinimu bei dokumentų visuma. Atsižvelgiant į tai, skaičiavimai yra teršėjo naudai. Į atsakovo atstovo klausimą, ar aplinkui yra kitų fermų, atsakė, kad aplinkui kitų fermų nėra. Dėl malūno, tarša prie malūno ir buvo pastebėta ir nuo ten sekant aukštyn pagal upelį buvo rasta kurioje vietoje tarša pateko į upelį.

Ieškovo atstovas Kęstutis Andrijonas nurodė, kad palaiko ieškinį ieškinyje nurodytais pagrindais ir bylos medžiaga. Paaiškino, kad pagal gautą pranešimą, gruodžio 3 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, radus užterštą Žalesos upelį, ieškant taršos šaltinio, buvo prieita prie ūkininko I. V. sodybos ūkio, kur matėsi iki upės atvestos žarnos pėdsakai ir matėsi, kad nuo tos vietos prasideda tarša. Tai labai gerai matosi pateiktose prie apžiūros akto spalvotose nuotraukose. Mėginiai buvo imti keturis kartus. T. y. 2022 m. gruodžio 3 d. iš upelio, gruodžio 6 d. iš upelio dugno nuosėdos, gruodžio 8 d. iš talpyklos. Šio (gruodžio 8 d.) paimto mėginio užduotis buvo netinkamai suformuluota – tirti ne tuos parametrus, todėl pagal tuos parametrus nebuvo galima paskaičiuoti žalos aplinkai, todėl 2023 m. sausio 2 d. buvo iš rezervuaro paimtas mėginys ir paskaičiuota kokia yra tarša ir pagal tyrimo rezultatus 2023 m. sausio 9 d. yra tyrimų protokolas. Pagal sausio 2 d. ketvirtą kartą imti mėginiai ir pagal šitą paskaičiuota žala aplinkai. Laboratoriniai tyrimai ieškinyje gerai nurodyti, tie kurie ir turėjo būti nurodyti, tik ne gruodžio 8 d. paėmimo, o sausio 2 d. Ieškinyje klaidos nėra. Gruodžio 3 d. kai buvo atliekama apžiūra atsakovas pripažino, kad įvyko gedimas ir į aplinką pateko apie 40 kub. m srutų nuotekų iš kurių 12 kub. m pateko į Žalesos upę. Tai yra užfiksuota apžiūros akte. Iš pridedamų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad yra žarnos pėdsakas nuo atsakovo ūkiui priklausančio skysto mėšlo ir srutų rezervuaro. Žarnos pėdsakas sniege veda į upelį. Galima teigti, kad išleidimas į upelį buvo tyčinis. Jei būtų atsitiktinis išleidimas į aplinką, tai visas kiekis nuo rezervuaro būtų apibėgęs ir būtų apibėgę šlaitai. Šiuo atveju, konkrečiai nuo rezervuaro per žarną į patį upelį. Šalia žarnos nesimato nubėgimų, tai reiškia per žarną tiesiai į vandenį buvo leidžiama. Atsakovas pripažįsta, kad išbėgo toks kiekis, tačiau abejoja ar galėjo sukelti žalą aplinkai. Tiek apžiūros akte tiek tarnybiniuose pranešimuose, rezervuaras buvo tuščias ir iš jo nebuvo galima paimti mėginio. Dėl to, kad į aplinką pateko apie 40 kub. m srutų nuotekų - skaičiuota kiekis buvo remiantis atsakovo parodymais. Paaiškino, kad gruodžio 6 d. kur buvo trys dumblo mėginiai, jie tik parodė, kad žemiau taršos šaltinio upė yra užteršta organinėmis medžiagomis. Tai parodė bendrą upės užteršimą žemiau šaltinio. Pats įvykis, tarša įvyko 2022 m. gruodžio 1 d. (yra administracinio nusižengimo duomenys byloje), į įvykio vietą nuvykta gruodžio 3 d. Kadangi rezervuaras skirtas skystam mėšlui ir srutoms, tai naujai patekęs į rezervuarą skystas mėšlas ir srutos yra savomis savybėmis tokios pat cheminės sudėties, kurie buvo prieš tai ir kurie pateko į aplinką, todėl iš rezervuaro buvo paimtas mėginys dar kartą 2023 m. sausio 2 d., kadangi pirmą kartą paėmus mėginį buvo neteisingai suformuota užduotis, nurodant ištirti ne tuos rodiklius. Šiuo atveju užteko, kad būtų paimtas mėginys iš taršos šaltinio rezervuaro, žinant patekusių teršalų srutų kiekį, vien tų parametrų pilnai užteko paskaičiuoti žalą. Į šį rezervuarą patenka tik galvijų skystas mėšlas ir srutos, tai kad rezervuaras yra atviras, esminės įtakos negali turėti. Apžiūros metu atsakovas neneigė, kad išsiliejo į aplinką teršalai. Atsakovui buvo įteiktas žalos paskaičiavimas 2023-03-06, šių dokumentų atsakovas neginčijo.

Į teisėjo klausimą, dėl atsakovo nurodomo argumento, kad visi ginčo teršalai yra gamtinės trąšos, atsakė, kad skystas mėšlas ir srutos yra trąšos, jeigu jos yra naudojamos nustatyta tvarka ir pagal reikalavimus. Šiuo atveju buvo didelis kiekis vienoje vietoje išsiliejęs, taip pat akivaizdu, kad per nutiestą žarną buvo nuleista tiesiai į upę. Yra konkretūs reikalavimai skysto mėšlo ir srutų panaudojimui. Dėl to ar šiuo atveju buvo gedimas kyla abejonių. Byloje nėra jokių duomenų pateiktų apie gedimus, remontą, netyčinį teršalų išmetimą į aplinką. Į atsakovo atstovo klausimą, ką reiškia ,,geri tyrimai nurodyti“, t. y. kur yra geri tyrimai, kur yra blogi tyrimai, atsakė, kad ne tyrimai negeri, o gruodžio 8 d. paimto mėginio užduotis buvo netinkamai suformuluota, neteisinga – tirti ne tuos rodiklius, kurie yra reikalingi. Į klausimą, kodėl taip įvyko, nurodė, kad dėl kitų darbuotojų negali atsakyti, buvo padaryta klaida, suklysta. Į klausimą, kada pažeidimas buvo, jei matyti, kad nuotraukos darytos 2022 m. lapkričio 30 d., atsakė, kad nurodyta nuotraukų padarymo data yra rašybos klaida. Darbuotojai nuvyko tik gruodžio 3 d. į įvykio vietą, todėl nuotraukos negalėjo būti padarytos lapkričio 30 d., tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas. Į atsakovo atstovo klausimą, kokiu tikslu ėmė tiek tyrimų, jeigu naudojo tik sausio 2 d. tyrimą žalos apskaičiavime, atsakė, kad gruodžio 6 d. mėginys įrodo tiek, kad nuo tos vietos kur žemiau taršos šaltinio, upėje tarša po 6 dienų po įvykio dar likusi, o gruodžio 3 d. mėginiai imti, kad iki taršos šaltinio upės vanduo faktiškai švarus, atitinka normas, o žemiau yra užteršta. Į atsakovo atstovo klausimą, ar į formules objektyvūs duomenys įrašyti, pažeidimo metu buvę, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė, ieškovo atstovas, kad atitinkamos medžiagos per tam tikrą laiką išsigaruoja, atsakė, kad jokios įtakos nėra ar prieš ar po buvo paimtas mėginys, kadangi į tą rezervuarą patenka teršalai iš tų pačių galvijų kiekvieną dieną, patenka daugmaž vienodas kiekis ir faktiškai nugaravimo skaičiai yra labai nežymūs. Turėtų patekti milžiniškas kritulių kiekis, kad kažkiek atskiestų. Ant užšalusio ledo ir pakrantėse matyti, kad upelis buvo intensyviai teršiamas. Į klausimą, ar ėmė iš žarnos mėginį, atsakė, kad žarnos buvo tuščios. Į klausimą, ar sulygino mėginius tikslu nustatyti, ar tai ta pati medžiaga, kuri rezervuare, atsakė, kad atsakovas pats pripažino ir parodė, kad iš rezervuaro srutos išbėgo.

Atsakovo atstovas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad nesutinka su ieškiniu atsiliepime nurodytais pagrindais ir paaiškinimais duotais posėdžių metu, prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi. Nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, padarytos klaidos, paimti neaiškūs tyrimai, nesulyginti rezervuare esantys skysčiai su ištekėjusiais skysčiais, nenustatyta tiksliai koks yra kiekis, nurodyta apie 40 kubinių metrų. Tyrimui imami duomenys praėjus mėnesiui po pažeidimo, gali rodikliai fosforo, azoto skirtis dėl susimaišymo su vandeniu, reaguojant su aplinka. Visi tie netikslūs duomenys yra vedami į formulę ir suskaičiuojama neva padaryta žala. Nenustatyta, kad konkrečiai iš ginčo rezervuaro išbėgo teršalai. Pozicija nenuosekli. Nurodoma, kad duomenis nurodė pats atsakovas, tačiau atsakovas laikosi savo paaiškinimų, kad tokius duomenis jam pasakė patys pareigūnai atvykę į įvykio vietą. Nėra padaryta nei žarnos matavimų. Atvykus vėliau nefiksuota ar tie skysčiai ten vis dar yra, ar ūkininkas ten kažką tvarkė. Atsakovas jokiame dokumente nepripažino, kad jis padarė žalą gamtai ir tokio dydžio žalą gamtai. Atsakovas nenurodė niekur, kad leido teršalus į upę. Į upę jokie teršalai nebuvo leisti. Pats teršalų leidimo faktas nėra užfiksuotas. Į ieškovo atstovo Kęstučio Andrijono klausimą, kodėl nebuvo skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nurodė, kad atsakovas nėra teisininkas, atsakovas yra ūkininkas ir vertindamas tai, kad ten nedidelė bauda, o apskundimas kainuos daugiau, galvojo, kad paprasčiau susimokėti baudą. Dėl teršalų kiekio, atsakovas galėjo nurodyti bet kokius duomenis, tai nėra objektyvūs duomenys. Atsakovas savo atstovui paaiškino žodžiu, kad jam tokius kiekius nurodė specialistai. Į klausimą, ar ūkininkas yra ūkio subjektas, atsakė, kad negali atsakyti. Į išvadą duodančios institucijos klausimą, ar paaiškinime tik kiekius atsakovui įrašyti nurodė pareigūnai, ar dar ir kitus duomenis, atsakė, kad tai, kad nesutinka su žala parašė pats klientas. Į klausimą, jei kiekius pareigūnai atsakovui nurodė įrašyti, tai galima suprasti, kad buvo toks faktas, kad išbėgo, atsakė, kad taip, gal ten prie rezervuaro kažkas ir buvo. Gali atvažiuoti ir išpilti ten kažkas, nebuvo tikrinti gretimi ūkiai.

Išvadą duodančios institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovas Robertas Bulkevičius nurodė, kad palaiko savo išvadą. Pasisakant dėl pačios žalos, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 15 d. tyrimo protokolu, kur buvo paimti mėginiai gruodžio 3 d., matoma, kad mėginių paėmimas virš taršos šaltinio nustatytas azotas 3,47 ir po taršos šaltinio 3,89, o bendras fosforo kiekis netgi apie 15 kartų skiriasi, o biocheminis deguonies suvartojimas 4,7, o po taršos šaltinio 5,9. Tai užterštumas matyti akivaizdžiai. Pagal byloje pateiktus duomenis gruodžio 1 d. gautas pranešimas, o visi tyrimai atlikti tik po dviejų dienų, tai matavimų duomenys žymiai turėjo būti sumažėję, jei tas dvi dienas nebuvo taršos. Dėl pačio kiekio – pagal aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką, faktinis išmestų ir išleistų į aplinką teršalų ir atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis turima informacija pagal pradinius ir pagal likutinius teršalų kiekius. Šiuo atveju, jei viskas išbėgo, tai neturime pradinių duomenų, tai gali būti vadovaujamasi kaip pateikia asmuo. Dėl to, kad srutas ir mėšlą galima išpilti tik tam tikru laikotarpiu, tai reglamentuoja Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, šio aprašo 17 punkte yra numatyta, kad galima dirvą tręšti iš esmės nuo kovo iki lapkričio, draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės. Trešiant netinkamu vegetacijos laikotarpiu, srutų nepasisavina augalai ir jos tiesiai nueina į požeminius vandenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama Departamentas) pareigūnai 2022 m. gruodžio 3 d. pagal gautą pranešimą nustatė, kad iš rezervuaro, kuris randasi žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) , kurio savininkas atsakovas I. V., sugedus skystų srutų rezervuaro automatikai srutos per išsiurbimo vamzdį buvo pumpuojamos į aplinką. Į aplinką pateko apie 40 m³ srutų, iš jų apie 12 m³ pateko į Žalesos upelį. Surašytas 2022-12-03 apžiūros aktas Nr. (18.1)-TVR-8119.

Kad įvertinti upės ekologinę būklę, tikslu nustatyti kokie teršalai pateko į upę, kad vėliau įsitikinti ar jie tokios pat rūšies, kai bus paimti mėginiai pribėgus mėšlo srutoms į rezervuarą, 2022 12-03 buvo paimti vandens mėginiai (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-428/1) iš upės aukščiau srutų išpylimo vietos (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir žemiau srutų išpylimo vietos (koordinatės (duomenys neskelbtini)). 2023-01-02 paimtos jau pribėgusios srutos iš rezervuaro ir nustatyta, kad cheminės medžiagos tos pačios rūšies, t. y. fosforas ir azotas.

Atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1155-2023 ir Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-05-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1392-2023 už Aplinkos apsaugos, vykdant mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 4 punkto pažeidimus I. V. skirta 30 Eur administracinė bauda pagal ANK 260 str. 3 d. Nutarimas baudai skirti teismui apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs.

Atsakovo padaryta žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlygimo dydžių skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 28 punktu. Pagal Metodikos 28 punkte nurodytą formulę, į kurią įrašyti 2023-01-02 mėginių paimtų iš rezervuaro (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuris randasi žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atliktų laboratorinių tyrimų nustatytas biogeninių medžiagų koncentracijas, t. y. bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; (BDS₇) - 6000 mg/l bei pagal atsakovo I. V. nurodytus į gamtą išleistų mėšlo srutų kiekius. Ieškovo paskaičiavimu žalos dydis yra 22 996,45 Eur.

Į aplinką patekusių srutų kiekis į upelį ir ant žemės paviršiaus nurodytas atsakovo I. V. 2022-12-03 pateiktame paaiškinime.

Kaip matyti, šioje byloje ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti aplinkai padarytą žalą, o šis su tuo nesutinka. Esminis ginčas yra kilęs dėl žalos padarymo fakto ir žalos dydžio.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita privalo atlyginti padarytus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Visi teisinių santykių dalyviai yra įpareigoti laikytis tokio elgesio standartų, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu ) nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui, o asmeniui ar turtui padarytą žalą, nesant įstatymo išimčių, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.

Civilinė atsakomybė padarytos žalos aplinkai atvejais yra skirta atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių yra konstitucinė prievolė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53, 54 straipsniai, 2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Teismų praktikoje yra konstatuota – kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę žalos aplinkai padarymo atvejais susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

LR Aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir AAĮ) reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose (aktuali ir įvykio metu galiojusi redakcija) įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai, nustatyta bendra fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).

Žalos aplinkai ir gamtai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą – ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytus atvejus (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) konkretūs neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą; 2) žala aplinkai, kuri reiškia tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Įrodinėdamas žalą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas ir dydis nepreziumuojami ir įrodinėjami įprasta tvarka. Tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikomos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas; 3) neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys, tai yra sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.246–6.249 straipsniai, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl neteisėtų veiksmų, nagrinėjamu atveju atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl mėšlo ir srutų tvarkymo. Bylos medžiaga (2022-12-03 apžiūros aktas Nr. (18.1)-TVR-8119 su priedais – toliau Apžiūros aktas) nustatyta, kad sugedus skystų srutų rezervuaro automatikai srutos per išsiurbimo vamzdį buvo pumpuojamos į aplinką. Į aplinką pateko apie 40 m³ srutų, iš jų apie 12 m³ pateko į Žalesos upelį. Rezervuaro savininkas atsakovas paaiškino, kad jam priklauso 160 galvijų ūkis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2022-12-01 ūkyje sugedo skystų srutų rezervuaro automatika ir srutos per išsiurbimo vamzdį buvo pumpuojamos į aplinką. Taigi, 2022 m. gruodžio 3 d. kai buvo atliekama apžiūra, atsakovas pripažino, kad įvyko gedimas ir į aplinką pateko bendrai apie 40 m³ srutų nuotekų, iš jų apie 12 m³ pateko upelį. Tai, kad atsakovas nurodė, kad į aplinką pateko apie 40 m³ srutų, iš jų dalis pateko į Žalesos upelį matyti ir iš atsakovo paaiškinimo (el. b. failas 1, p. 23). Minėtame paaiškinime atsakovas, be kita ko, nurodo, kad yra ūkininkas bei, kad negali iki galo sutvarkyti dėl oro sąlygų, kadangi užšalo. Taip pat atsakovas nurodo, kad netiki, kad galėjo padaryti žalos.

Apžiūros akte nurodyta, kad nuvykus nurodytu adresu pastebėta, kad upelio vanduo tamsiai rudos spalvos, ties posūkiais ir prie nuverstų gulinčių vandenyje medžių vanduo suputojęs rudos spalvos putomis, kurios yra suledėjusios. Kylant upelio vaga prieš srovę buvo nustatyta teršalų išleidimo į upelį vieta. Ji yra šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje upelio vaga į viršų prieš srovę vanduo normalios spalvos be rudo atspalvio, upelio vaga žemyn, atsiranda vandens rudas atspalvis ir rudos spalvos suledėjusių putų. Vanduo turi neryškų srutoms būdingą kvapą. Ties teršalų išleidimo vieta teritorija yra apsnigta, sniege matosi žarnos įspaudai, vedantys nuo upelio į kalnelį prie skystų srutų rezervuaro. Rezervuaras yra apie 1 200 m³ tūrio, tuščias, jo dugnas apsnigtas. Iš rezervuaro iškeltas metalinis vamzdis su antgaliu tūriui išsiurbti. Prie rezervuaro ant grunto matosi sušalusių apsnigtų srutų pėdsakai. Apžiūros akte nurodyta, kad rezervuarui iš kairės ant grunto guli plastikinė gofruota žarna apie 100 m ilgio su metaliniais sujungimo antgaliais.

Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių skystų srutų rezervuaro automatikos gedimo įrodymų. Iš Apžiūros akto priedų – fotonuotraukų lentelės matyti, kad yra žarnos pėdsakas nuo atsakovo ūkiui priklausančio srutų rezervuaro. Žarnos pėdsakas sniege veda į upelį, t. y. šiuo atveju, konkrečiai nuo rezervuaro per žarną į patį upelį buvo leidžiama, kadangi šalia žarnos nesimato nubėgimų. Remiantis išdėstytu teigtina, kad išleidimas į upelį nebuvo atsitiktinis. Dėl fotonuotraukų lentelėje matomos nuotraukų padarymo datos - 2022 m. lapkričio 30 d., akivaizdu, kad nurodyta nuotraukų padarymo data yra rašybos klaida, kadangi į įvykio vietą nuvykta 2022 m. gruodžio 3 d., todėl nuotraukos negalėjo būti padarytos lapkričio 30 d.

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Atsakovas pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga“, bei 9 str. nuostatą, kad „piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-755/3D-844 redakcija) patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, kad mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Aprašo 17 punkte numatyta, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantis 2023 m. balandžio 19 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1155-2023, 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1392-2023, kur atsakovui skirta 30 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 str. 3 d.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad minėtame 2023 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad iki protokolo surašymo atsakovas nesumokėjo už aplinkai padarytą žalą. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 7 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad žalos aplinkai Nr. Ž48-1486/2023 paskaičiavimas atsakovui įteiktas 2023 m. kovo 6 d.. Kaip minėta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1392-2023 priimtas 2023 m. gegužės 17 d., teismui apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs. Taigi, nesutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu, kad ieškovo ieškinio pateikimas dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus gamtai priteisimo iš atsakovo jam yra netikėta („siurprizinė“) aplinkybė.

Atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti aukščiau sprendime išvardintais dokumentais, todėl pirmoji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga laikoma įrodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. byloje Nr. 3K-7-465/2008, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka, kad padarė žalos. Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad iš ieškinyje pateiktų dokumentų bei argumentų matyti, kad srutas priskiriant kaip teršalus, trūksta objektyvių įrodymų ir ieškovas netinkamai kvalifikuoja srutas, kurios, pagal Teisingumo Teismo (2013 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-113/12) išaiškinimą (toliau – Sprendimas) yra atliekos ir nėra pavojingos ar turinčios savybių, kurios kenktų aplinkai. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2023-10-12, metu atsakovo atstovas nurodė, kad srutos yra vertinga organinė trąša, pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus galima tokiomis trąšomis tręšti, todėl jokios žalos gamtai nebuvo padaryta.

Pažymėtina, kad AAĮ bei LR Atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ) yra skirti užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šių įstatymų prieduose, įgyvendinimą. Pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį, atliekos - medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

Atsakovo nurodomos Teisingumo Teismo bylos atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekė išsiaiškinti kokiomis sąlygomis intensyvaus kiaulių auginimo ūkyje susidariusios srutos, kurios saugomos, kol bus perduotos ūkininkams tam, kad šie panaudotų jas kaip trąšas savo žemėje, gali būti kvalifikuojamos kaip šalutinis produktas, todėl nebelaikomos „atliekomis“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 75/442, kokio tikrumo laipsnio šiuo aspektu reikalaujama dėl tokių srutų tolesnio panaudojimo bei norėjo sužinoti, kiek tai, kad minėtos sąlygos įvykdytos, turi įrodyti šių srutų gamintojas. Šio Sprendimo 45 punkte nurodyta, kad konkrečiai dėl gyvulių mėšlo, kaip antai nagrinėjamo šioje byloje, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jis gali būti nekvalifikuojamas kaip atliekos, jeigu naudojamas kaip dirvos trąša teisėtai tręšiant aiškiai identifikuotus laukus ir jeigu jo saugoma tiek, kiek reikia šiam tręšimui. Dėl taip pat šio sprendimo 45 punkte nurodytos sąlygos, kad saugomo gyvulių mėšlo kiekis turi būti apribotas tręšimo poreikiais, reikia priminti, kad ją galima paaiškinti visų pirma turint galvoje tai, kad saugojimas, siekiant medžiagą toliau panaudoti, atsižvelgiant į jo trukmę, gali būti turėtojo pareiga ir kelti pavojų aplinkai, kurį ir siekiama apriboti Direktyva 75/442. Šiuo atžvilgiu nacionaliniai teismai, be kita ko, turi įsitikinti, kad saugojimo įrenginiai, kuriais naudojasi srutų gamintojas, įrengti taip, kad nebūtų jokio šios medžiagos nutekėjimo ir įsiskverbimo į dirvą ir kad jie yra pakankamo dydžio, kurio užtektų susidariusioms srutoms saugoti, kol jos bus faktiškai perduotos atitinkamiems ūkininkams. Svarbu ir tai, kad faktinis saugomų srutų kiekis būtų griežtai apribotas numatomo tręšimo poreikiais, o dėl to, pirma, saugomas kiekis turi būti apribotas taip, kad jis visas būtų skirtas tolesniam panaudojimui ir, antra, saugojimo trukmė turi būti apribota būtinybe, kurią šiuo atžvilgiu lemia tręšimo sezoniškumas (Sprendimo 54-56 punktai).

Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). AAĮ 1 straipsnio 21 punktas numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas (AAĮ 1 str. 14 p.). Pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (AAĮ 1 str. 16 p.).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Jei teršalai išmetami į aplinką neteisėtais veiksmais, žala daroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Jei teršalai išmetami teisėtai, žala, nesant įstatymo, nustatančios pareigą atlyginti teisėtai padarytą žalą, neatlyginama. Žalos aplinkai fakto konstatavimui iš esmės pakanka nustatyti neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-168-921/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus reglamentuoja Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Remiantis aprašo 16 punktu, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Aprašo 17 punktas nustato, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės. Aprašo 18 punktu nustatyta, kad atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃. Be to, 19 punktas numato, kad draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. Aprašo 31 punktas nustato, kad tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.

LR Aplinkos ministerijos išvadoje pažymėta, kad kai nesilaikoma mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, t. y. tręšiant netinkamu laiku ir/ar netinkamais kiekiais, tręšiant ne augalų vegetacijos laikotarpiu sąlygoja, kad srutose esančios medžiagos neįsisavinamos augalų, o patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis. Srutose esančios biogeninės medžiagos labai skatina vandens telkinių eutrofikaciją, užterštas gruntinis vanduo tampa netinkamu naudoti (kenkia žmonių sveikatai), didesnės amoniako koncentracijos toksiškos vandens organizmams, sumažėja deguonies kiekis, žūsta vandenyje esanti augalija bei gyvūnija t. y. daroma žala aplinkai. Taigi, skystas mėšlas ir srutos yra trąšos, jeigu jos yra naudojamos nustatyta tvarka ir pagal reikalavimus.

Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas ir teisiniu aspektu vertinant tai yra pakenkimas teisės saugomoms vertybės ar objektams. Padarius žalos gamtai, sukuriami negrįžtami neigiami aplinkos pokyčiai. Žala aplinkai suprantama kaip bet koks aplinkos būklės pablogėjimas, atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus. Šiuo atveju pažeidus aplinkosauginius teisės aktus, nesilaikant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, užteršiant aplinką (žemės paviršių ir Žalesos upę) srutomis buvo padaryta žala gamtai.

Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlygimo dydžių skaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Remiantis Metodikos 1 punktu, Metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis. Metodikos 2 punktas numato, kad ši Metodika skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje. Taigi, Metodikoje nurodytomis formulėmis apskaičiuojama padaryta žala gamtai ir kilsianti žala gamtai ateityje dėl padarytos veikos. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad teršalų išmetimas – kenksmingų medžiagų ar atliekų, nuotekų, turinčių tokių medžiagų patekimas iš objekto, įrenginio, transporto priemonės į aplinką, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko.

Metodikos 17 punktas nustato, kad jei žala padaryta keliomis teršiančiomis medžiagomis, atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskirų medžiagų padarytos žalos atlyginimo dydžius. Jeigu teršimo metu arba po jo susidaro pavojingesni teršalai, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas susidariusiam junginiui. Metodikos 18 punkte įtvirtinta, kad jei žala padaryta keliems aplinkos komponentams, jos atlyginimo dydis skaičiuojamas kaip žalos atskiriems komponentams suma. Taigi, žala gamtai skaičiuojama už kiekvieną teršiančią medžiagą atskirai bei žala padaryta keliems aplinkos komponentams skaičiuojama atskirai, bei galiausiai sudedama, gaunant bendrą žalos gamtai padarymo sumą.

Vadovaujantis Metodikos 19 punktu, faktinis išmestų (išleistų) į aplinką teršalų arba atliekų kiekis nustatomas, vadovaujantis turima informacija apie pradinius (prieš išmetimą/patekimą į aplinką) ir likutinius teršalų arba atliekų kiekius, tiesioginių teršalų arba atliekų išmetimo matavimų arba skaičiavimų rezultatais, aplinkos būklės pokyčio matavimais (pradinė aplinkos būklė vertinama pagal faktinius duomenis (matavimus) arba, kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktuose patvirtintus foninės būklės rodiklius), kitokių tyrimų, ekspertinio vertinimo rezultatais. Šiuo atveju, visos srutos iš rezervuaro buvo išpumpuotos į aplinką, apžiūros metu, Apžiūros akto duomenimis, rezervuaras buvo tuščias, todėl, kaip yra nurodžiusi ir išvadą teikianti institucija, gali būti vadovaujamasi kaip pateikia asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-465/2008). Minėta, tai, kad atsakovas nurodė, kad į aplinką pateko apie 40 m³ srutų, iš jų dalis pateko į Žalesos upelį matyti ir iš atsakovo paaiškinimo (el. b. failas 1, p. 23). Kartu pabrėžtina, kad atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų dėl kitokio į aplinką patekusių srutų kiekio nei nurodyta atsakovo paaiškinime, neskundė nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame nustatyta, kad į aplinką buvo išpumpuota 40 kubinių metrų srutų nuotekų, iš kurių 12 kubinių metrų srutų nuotekų pateko į Žalesos upę.

Pagal byloje pateiktus duomenis, srutų nutekėjimas rastas ant žemės paviršiaus ir vandens telkinyje. Taigi, skaičiuojant padarytą žalą gamtai, reikia vadovautis Metodikos 28 punktu. Atsakovo padaryta žala gamtai paskaičiuota pagal Metodikos 28 punkte nurodytą formulę, į kurią įrašyta 2023-01-02 mėginių paimtų iš rezervuaro (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuris randasi žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atliktų laboratorinių tyrimų duomenys bei pagal atsakovo I. V. nurodytus į gamtą išleistų srutų kiekius. Byloje pateiktais duomenimis nustatyti teršalų parametrai: bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; BDS₇ (BDS) - 6000 mg/l. Metodikos 2 lentelėje numatyti koeficientai pagal vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją. Metodikos 1 lentelėje nurodomi teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai. Be kita ko, nurodoma, kad BDS₇ teršalo tarifas - 22156 Eur/t, bendro fosforo tarifas – 43443 Eur/t, bendro azoto tarifas – 8689 Eur/t.

Ieškovo atstovas byloje pateikė paaiškinimus (2024-02-06, DOK-8137), nurodant, kad įvertinti upės ekologinę būklę, tikslu nustatyti kokie teršalai pateko į upę, kad vėliau įsitikinti ar jie tokios pat rūšies, kai bus paimti mėginiai pribėgus mėšlo srutoms į rezervuarą, 2022-12-03 buvo paimti Vandens mėginiai iš upės aukščiau išpylimo vietos (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir žemiau išpylimo vietos (koordinatės (duomenys neskelbtini)). 2023-01-02 paimtos jau pribėgusios srutos iš rezervuaro ir nustatyta, kad cheminės medžiagos tos pačios rūšies, t. y. fosforas ir azotas. Mėginiai imami iš išleistuvo (vamzdžio) ištekančių nuotekų, o jei tokios galimybės nėra, tai iš jų laikymo vietos (šiuo atveju iš srutų rezervuaro). Kaip parodė tyrimai upės ekologinė būklė aukščiau srutų išleidimo vietos pagal daugelį tirtų parametrų yra gera, vidutinė, o pagal bendrąjį fosforą net labai gera. O žemiau srutų išleidimo vietos upės būklė yra pagal kelis parametrus labai bloga - pagal bendrąjį fosforą, fosfatų fosforą, amonio azotą ir bloga pagal biocheminį deguonies stovį (BDS₇). Ypatingai bloga situacija dėl fosforo, viršijo net 15 kartų leidžiamą koncentraciją. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 15 d. tyrimo protokolu, kur buvo paimti mėginiai 2022 m. gruodžio 3 d., matoma, kad mėginių paėmimas virš taršos šaltinio nustatytas azotas 3,47 ir po taršos šaltinio 3,89, o bendras fosforo kiekis netgi apie 15 kartų skiriasi, o biocheminis deguonies suvartojimas 4,7, o po taršos šaltinio 5,9. Taigi matyti užterštumas. Pažymėtina tai, kad pats įvykis, tarša įvyko 2022 m. gruodžio 1 d. (administracinio nusižengimo duomenys byloje), į įvykio vietą nuvykta gruodžio 3 d. ir tyrimai atlikti tik po dviejų dienų, todėl matavimų duomenys tikėtina turėjo būti sumažėję, jei tas dvi dienas nebuvo taršos.

Kad nustatyti ar išbėgusios srutos bei nusėdę teršalai nepadarė žalos žuvų ištekliams ir jų veisimosi vietoms buvo imami tiek dumblo, tiek vandens mėginiai. Dumblo mėginiai buvo paimti 2022-12-06 (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-435/1) keliose vietose bei vandens mėginiai (tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-434/1). Tyrimai parodė, kad rasti teršalai neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų parametrų, t. y. skendinčių medžiagų koncentracijos vandenyje negali viršyti 25 mg/l, kai tuo tarpu trys skendinčių medžiagų koncentracijos vandenyje skirtingos -15, 35, 17 mg/l. Pažymėjo, kad Žalesos upės tėkmė yra smarki, tai išleistos srutos buvo nuneštos tolyn, atsiskiedė vandeniu ir teršalų koncentracija neatitinka teršalų, esančių rezervuare, koncentracijos.

Ieškovo atstovas Kęstutis Andrijonas teismo posėdžio, vykusio 2024-03-14 metu paaiškino, kadangi rezervuaras skirtas skystam mėšlui ir srutoms, tai naujai patekęs į rezervuarą skystas mėšlas ir srutos yra savomis savybėmis tokios pat cheminės sudėties, kurie buvo prieš tai ir kurie pateko į aplinką, todėl iš rezervuaro buvo paimtas mėginys dar kartą 2023 m. sausio 2 d.. Kadangi į rezervuarą patenka teršalai iš tų pačių galvijų kiekvieną dieną, patenka daugmaž vienodas kiekis ir faktiškai nugaravimo skaičiai yra labai nežymūs, t. y. turėtų patekti milžiniškas kritulių kiekis, kad kažkiek atskiestų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mėginiai buvo imti keturis kartus. T. y. 2022 m. gruodžio 3 d. iš upelio (aukščiau ir žemiau srutų išpylimo vietų), gruodžio 6 d. iš upelio (iš upelio, dugno nuosėdos), gruodžio 8 d. iš rezervuaro. Šio (gruodžio 8 d.) paimto mėginio užduotis buvo netinkamai suformuluota – tirti ne tuos parametrus, todėl pagal tuos parametrus nebuvo galima paskaičiuoti žalos aplinkai, todėl 2023 m. sausio 2 d. buvo iš rezervuaro paimtas mėginys ir paskaičiuota kokia yra tarša (2023 m. sausio 9 d. tyrimų protokolas Nr. P-113-2023-1/1). Iš byloje pateiktų spalvotų nuotraukų (Apžiūros akto priedai – fotonuotraukų lentelės, el. b. failas 1, p. 107-119) ant užšalusio ledo, upelio pakrantėse, išsiliejusių srutų nuotraukų (20-22 pav., 25 pav.) matyti akivaizdi tarša. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad į rezervuarą patenka srutos iš tų pačių galvijų kiekvieną dieną, patenka daugmaž vienodas kiekis, darytina išvada, kad šiuo atveju užteko, kad būtų paimtas mėginys iš taršos šaltinio rezervuaro, žinant ant žemės paviršiaus ir į upę patekusių srutų kiekį.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Atsakovo padaryta žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 28 punktu. Žalos dydžio suskaičiavimas yra aiškus, tikslus, pagal nustatytą formulę. Konkrečiu atveju paskaičiuotą aplinkai padarytos žalos dydį pagal Metodiką patvirtina byloje pateiktas 2023-03-06 Žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-1486/2023. Atsakovas šioje byloje nepateikė įrodymų ar teisiškai reikšmingų argumentų, kad pagal Metodiką apskaičiuotas žalos aplinkai dydis neatitinka AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo kriterijų (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tyrimų rezultatais objektyviai nustatytas atsakovo išleistose srutose buvusių teršalų kiekis. Taigi nustatyta, kad be teisinio pagrindo ant žemės paviršiaus ir vandens telkinyje (Žalesos upelyje) išleista 40 m³ srutų, iš kurių ant žemės paviršiaus patekęs srutų kiekis – 28 m³, o į Žalesos upelį patekęs srutų kiekis – 12 m³. Byloje pateiktais duomenimis nustatyti teršalų parametrai: bendras fosforas (BP) – 476 mg/l; bendras azotas (BA) - 3817 mg/l; BDS₇ (BDS) - 6000 mg/l. Metodikos 1 lentelėje nurodomi teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai. Be kita ko, nurodoma, kad BDS₇ teršalo tarifas - 22156 Eur/t, bendro fosforo tarifas – 43443 Eur/t, bendro azoto tarifas – 8689 Eur/t. Teismo vertinimu, poveikis aplinkai teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti ir akivaizdžiai nepastebimas, tačiau jis turi neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, eutrofikacijos požymiai gali pasireikšti vėliau, be to neaišku kurioje vietoje, nes upelis turi tėkmę ir teršalai gali būti nunešti į didesnes upes. Pažymėtina, jog žalingas poveikis gali išlikti pakankamai ilgą laiką, o į aplinką patenkantis srutų kiekis yra kenksmingas kai nesilaikoma mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, t. y. tręšiant netinkamu laiku ir/ar netinkamais kiekiais, tręšiant ne augalų vegetacijos laikotarpiu sąlygoja, kad srutose esančios medžiagos neįsisavinamos augalų, o patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo išleistos srutos nepavojingos ir niekaip nekenkia aplinkos elementams arba jos kokiu nors būdu buvo pašalintos ar pačios pasišalino (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teršalai nedingo – jie pateko į gamtinę aplinką, padarydami neigiamą poveikį aplinkai – užteršdami žemę ir vandenį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, jog žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas.

Įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju atsakovas užteršė srutomis žemės paviršių ir Žalesos upelį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 4 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, kad „Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša“. Kaip minėta išvadoje, tręšiant netinkamu laiku ir/ar netinkamais kiekiais, tręšiant ne augalų vegetacijos laikotarpiu arba netinkamu kiekiu sąlygoja, kad srutose esančios medžiagos neįsisavinamos augalų, o patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis, srutose esančios biogeninės medžiagos labai skatina vandens telkinių eutrofikaciją, užterštas gruntinis vanduo tampa netinkamu naudoti (kenkia žmonių sveikatai), didesnės amoniako koncentracijos toksiškos vandens organizmams, sumažėja deguonies kiekis, žūsta vandenyje esanti augalija bei gyvūnija. Taigi, Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1 367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 17 punkte numatytų reikalavimų (Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės) nesilaikymas sukelia žalą aplinkai, nepaisant to ar nustatyta ir įvertinta paviršinio ir požeminio vandens tarša arba oro tarša.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis (redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu) nustato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Ieškovas įrodė žalos faktą ir, vadovaudamasis nurodyta įstatymo norma, apskaičiavo žalos dydį pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-471 patvirtintą metodiką – „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika“. Teršalų kiekio apskaičiavimą patvirtina 2023-03-06 Žalos aplinkai paskaičiavime Nr. Ž48-1486/2023 nurodyti duomenys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ieškovas įrodė ir kitą deliktinės atsakomybės sąlygą – aplinkai padarytą 22 996,45 Eur dydžio žalą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Nustačius, kad atsakovas pažeidęs minėtus teisės aktus užteršė srutomis žemės paviršių ir Žalesos upę, o dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, konstatuojamas ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovo neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodytu, kad aplinkai padaryta žala sudaro 22 996,45 Eur. Žalos aplinkai Nr. Ž48-1486/2023 paskaičiavimas atsakovui įteiktas 2023 m. kovo 6 d. bei pasiūlyta gera valia atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl yra teisinis pagrindas 22 996,45 Eur žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai (Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 32, 34 straipsniai, CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovui priteisiama 22 996,45 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 517 Eur ((22 996,45 Eur × 3 proc.) × 75 proc. = 517 Eur) žyminis mokestis, suapvalintas įstatymo nustatyta tvarka, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas pagal įstatymą atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš atsakovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 22 996,45 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 45 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT 494010051004250733, Luminor Bank AB, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 517,00 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir pateikiant teismui mokėjimo įrodymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.