- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- eI2-1615-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04171-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis S. L. (S. L.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – Konsulatas) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno (C) vizą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Kaliningrade išduoti pareiškėjui vizą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Konsulatas atsisakė išduoti vizą, nes jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-209/2019 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje. 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė.
Pareiškėjas nurodo, kad priimant Sprendimą nebuvo įvertintos išsamiai visos bylai svarbios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas yra pritapęs visuomeniniame gyvenime, yra sukūręs teigiamus socialinius ryšius, turi legalų nuolatinį darbą (yra tolimųjų reisų vairuotojas), nėra pavojingas visuomenėje bei nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, paskirdamas S. L. (S. L.) minimalią įstatymų leidėjo nustatytą baudą, išsamiai įvertimo visas nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po to, būtent: 1) S. L. (S. L.) gabenti pinigai yra trečiojo asmens nuosavybė, gauti teisėtai, t. y. pareiškėjo darbdaviui M. K. (M. K.) pardavus vilkiką „Volvo“; 2) trečiasis asmuo byloje nėra kaltinamas ar įtariamas nesąžiningumu, vykdomo verslo neteisėtumu ar siekiu nuslėpti įvežtus pinigus; 3) byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti pagal neteisėtą jų panaudojimo paskirtį; 4) S. L. (S. L.) anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai; 5) pažeidimo padarymui įtakos turėjo Muitinėje rusų kalba platinami netinkamai paruošti lankstinukai „Informacija asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką“; 6) valstybė dėl S. L. (S. L.) padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos; 7) viso baudžiamojo proceso metu, nekilo jokių sunkumu dėl procesinių veiksmų atlikimo pareiškėjo atžvilgiu, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą, S. L. (S. L.) nesiekė slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nesiekė trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, jis pats buvo suinteresuotas tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo, tiek bylos išnagrinėjimo teisme greitumu, objektyvumu ir išsamumu, pareiškėjui iš karto buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas nuoširdžiai ir išsamiai davė parodymus apie įtarimo/kaltinimo esmę, nuoširdžiai gailėjosi ir šiuo metu gailisi dėl padaryto pažeidimo. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pareiškėjas nedelsiant sumokėjo jam paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Kaliningrade su prašymu išduoti Šengeno vizą vykti į Lietuvą vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. 2019 m. spalio 8 d. sprendimu konsulas atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, pareiškėjas šio sprendimo neskundė.
Šalies argumentai
2018 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Konsulatą su prašymu išduoti Šengeno vizą vykti į Lietuvą vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Konsulas kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas: 2019 m. lapkričio 22 d. Policijos departamentas rekomendavo vizos neišduoti, nes pareiškėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Konsulas 2019 m. lapkričio 25 d. Sprendimu atsisakė išduoti vizą, nes pareiškėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą ir, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-479 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.1 papunkčiu, laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Dėl antrojo skundo reikalavimo nurodė, kad tokio reikšti negalima, nes sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsisakė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakymo pasekmės jam žinomos. Paaiškino, kad negalėdamas gauti vizos, nebegali dirbti vairuotoju, kitokio darbo susirasti nebegali dėl gimimo datos.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad į teismo posėdį pareiškėjas atvyko su viza – taigi Lietuva jo nelaiko pavojingu ir vizą išduoda.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, paaiškino, kad dabar viza išduota tam, kad galėtų atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus. Prašė remtis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 11 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno (C) vizą“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-209/2019 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje. 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Konsulatą su prašymu išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – tranzitas. Prašoma leisti vykti daug kartų. Profesija – vairuotojas, darbdavys–darbdaviui M. K. (M. K.).
2019 m. lapkričio 22 d. Policijos departamentas suteikė konsultaciją, kad pareiškėjas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir, vadovaujantis Aprašo 12.1 papunkčiu, laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade priėmė sprendimą Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno (C) vizą“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą.
Šengeno vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (10 straipsnio 2 dalis).
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015). Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).
Aprašo 12 punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 1) jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo situacijai reikšmingų aplinkybių (gabentų pinigų teisėtumo, jo suklaidinimo, pagalbos atskleidžiant nusikalstamą veiką ir t. t.), nes juos paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės. 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 13 punkte nurodė, kad faktiniai duomenys nėra pakankami pagrįsti išvadą, kad 6 000 000 Rusijos rublių įgyti teisėtai. 14 punkte konstatavo, kad pareiškėjas jo asmeniniame krepšyje suradus 300 000 Rusijos rublių, aiškino, kad pinigai jo asmeniniai, o apie vilkiko kabinos nišoje už gulto slepiamus pinigus nutylėjo. Pinigų nesimatė, todėl jų suradimas buvo apsunkintas. S. L. per Lietuvos valstybės sieną važiavo ne pirmą kartą, jis dirbo vilkiko vairuotoju. Taigi nuteistasis žinojo apie pareigą Lietuvos muitinėje deklaruoti jo vežamus 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, tačiau tyčia to nedarė, pinigus ir jų priklausomybę slėpė.
Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardytų nuostatų, Konsulatui priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai. Konsulatas atsižvelgė ir pagrindė, kad 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo padaryto nusikaltimo sunkumas, Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Todėl, vadovaujantis Aprašo 12.1 punktu, pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nes jam taikoma švelni bausmė, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 11 punkte nurodė, kad S. L. (S. L.) savo veiksmais padarė ne formalų pažeidimą, o nusikaltimą, kurį BK 11 straipsnio 5 dalis priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai. Privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimas yra kriminalizuotas, nes šia veika yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarka. Be to, valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įvežtus ar per jos teritoriją gabenamus pinigus bei kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Toks reglamentavimas rodo, kad gabenamų grynųjų pinigų didelių sumų išviešinimas yra svarbus visai Bendrijai ir jos interesams. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio taikymo tikslingumo klausimą, nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo sunkumo, nuteistojo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs administracines bylas, kuriose buvo nagrinėjamas užsieniečio, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, teisinis statusas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. A-5308-552/2018 patvirtino, kad Migracijos departamentas tinkamai atsižvelgė į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, įvertino keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir priėmė teisėtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo siekiu gauti Šengeno vizą, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti Šengeno vizą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Konsulatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, išlaidas patvirtinančių dokumentų nepridėjo, teismo posėdyje šio savo reikalavimo atsisakė, nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.