Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. L. galutinė bausmė paskirta 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Kardomoji priemonė – 10 000 Eur dydžio užstatas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus 5 000 Eur nuspręsta pervesti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią užstato dalį grąžinti užstato davėjui D. C.

6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, 2018 m. spalio 29 d. perduotų saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, grąžinti M. K. (M. K.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus – 6 milijonus Rusijos Federacijos rublių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir taip padarė kontrabandą, o būtent:

pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. XIII-568) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. spalio 27 d. 19.30 val. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), su puspriekabe „Trailor“, valst. (duomenys neskelbiami), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbiami) teritorinės muitinės „(duomenys neskelbiami)“ kelio postą, esantį (duomenys neskelbiami), nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs krepšyje tarp asmeninių daiktų bei vilkiko kabinos nišoje, esančioje už gulto, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių (2018 m. spalio 27 d. Lietuvos banko nustatytu kursu 80 321,28 Eur), kurių visų bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.3. Nors teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje per sieną kaltinamasis gabeno ir muitinės kontrolei nepateikė pinigų, kurie yra trečiojo asmens nuosavybė, gauti (įgyti) teisėtai, pinigų teisėtą kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neteisingai taikė įstatymo nuostatas, kurios nustato, kad kontrabandos dalykas yra privalomai konfiskuotinas turtas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas yra ne kartą pažymėjęs, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 53-1073/2019, 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Be to, tokia konfiskavimo priemonė taikytina, siekiant įgyvendinti bendrąjį visuomenės interesą – kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti susijusios su piniginių srautų judėjimu per Lietuvos Respublikos sieną.

2.8. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybių požiūriu. Be to, bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Atsižvelgiant į tai, prokurorė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir iš S. L. konfiskuoti dalį jo kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 1 500 000 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal 2018 m. spalio 27 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarytų 20 080,32 Eur. Tokios pinigų dalies konfiskavimas, prokurorės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

3.2. Pagal teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo kontrabandos ir kitose baudžiamosiose bylose turi būti sprendžiamas ne tik daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu klausimas, bet vertinamas ir turto konfiskavimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699-2015). Taikant turto konfiskavimą būtina vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio taikymo S. L. atžvilgiu, nepakankamai įvertino nusikaltimo sunkumo laipsnį, paskirtą bausmę, neatsižvelgė į kitas aplinkybes, reikšmingas šio įstatymo taikymui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nusikaltimo rezultato konfiskavimas yra perteklinė priemonė bausme keliamiems tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis BK 72 straipsnio taikymo dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. L. kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Apeliantė prokurorė nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neginčija. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nuteistajam S. L. neskirdamas kontrabandos būdu gabentų pinigų konfiskavimo, todėl prašo šioje dalyje apygardos teismo nuosprendį keisti ir konfiskuoti dalį jo kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 1 500 000 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal 2018 m. spalio 27 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarytų 20 080,32 Eur. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja paduoto skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 punktas).

6. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis , paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Tačiau, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017).

7. Be to, baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad kontrabandos būdu nuteistojo S. L. gabenti pinigai – 6 000 000 Rusijos Fereracijos rublių, kas pagal 2018 m. spalio 27 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 80 321,28 Eur, formaliai atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau konstatavo, kad S. L. kontrabandos būdu gabenti pinigai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, gauti teisėtai, jo veiksmais žala valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta ir materialinių pasekmių nesukėlė. Nuteistasis, teismo manymu, nesilaikė tik formalios procedūros, todėl jo veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga taikyti turto konfiskavimą. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui ir sukeltų pernelyg didelę naštą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, vertinant byloje nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra nepagrįsta.

10. S. L. savo veiksmais padarė ne formalų pažeidimą, o nusikaltimą, kurį BK 11 straipsnio 5 dalis priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai. Privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimas yra kriminalizuotas, nes šia veika yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarka. Be to, valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įvežtus ar per jos teritoriją gabenamus pinigus bei kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Toks reglamentavimas rodo, kad gabenamų grynųjų pinigų didelių sumų išviešinimas yra svarbus visai Bendrijai ir jos interesams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio taikymo tikslingumo klausimą, nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo sunkumo, nuteistojo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį.

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

12. Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra tokių duomenų, kurie paneigtų nustatytą aplinkybę, kad nuteistojo S. L. neteisėtai gabenti per Lietuvos Valstybės sieną pinigai buvo gauti ne nusikalstamu būdu, tačiau neįvertino liudytojų M. K., A. Z. (A. Z.) parodymų, kad M. K. negalėjo pavedimu pervesti 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, nes tokiu atveju bankas automatiškai būtų pinigus nuskaitęs visų jo kreditinių įsipareigojimų padengimui, o norėjo padengti lizingą tik už parduodamą automobilį (t. 1, b. l. 25–26, 28–29). Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Kredito sutarties Nr. 0001-11/17-MCB matyti, kad automobilis TC VOLVO FH-TRUSK 4/2 turėjo būti įkeistas bankui. Įkeitimo sutartis teismui nebuvo pateikta. Kaip matyti iš šios sutarties sąlygų, jei kredito gavėjas neįvykdo pareigos sudaryti minėto automobilio įkeitimo sutartį, bankas įgyja teisę tuoj pat pareikalauti grąžinti išmokėtą kreditą. Jei tokia sutartis ir buvo sudaryta (2018 m. spalio 26 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje yra pažymėta, kad ši transporto priemonė yra apribota), tai nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bankas įkeitimą panaikino ir leido transporto priemonę parduoti. Taigi, A. Z. paaiškinimas, kad M. K. 6 000 000 Rusijos rublių pavedimu pervesti negalėjo, nes tokiu atveju bankas automatiškai būtų pinigus nuskaitęs ne vien už šį, bet ir už kitus automobilius jo turimų kreditinių įsipareigojimų dengimui, kyla pagrįstos abejonės, ar bankas žinojo, jog įkeistinas ar įkeistas pagal kredito sutartį turtas, įgytas už jo suteiktą kreditą, yra realizuotas, kai kreditas dar negrąžintas. 2018 m. spalio 26 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad kredito išdavimo įstaiga automobilio TC VOLVO FH-TRUSK 4/2 pardavime nedalyvavo, nors sutarties pasirašymo metu pagal M. K. suteikto kredito sutarties sąlygas šiuo turtu buvo užtikrintas kredito grąžinimas (t. 1, b. l. 92). Taigi, minėti faktiniai duomenys nėra pakankami pagrįsti išvadą, kad 6 000 000 Rusijos rublių įgyti teisėtai, o M. K. elgėsi su šiais pinigais pakankamai atsakingai, reikalaudamas A. Z., kad jie būtų sumokėti tik grynais, ir prašydamas S. L., kad juos pervežtų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

13. Taigi, byloje neabejotinai pasitvirtino, kad S. L. kontrabandos būdu per Lietuvos valstybės sieną neteisėtai gabeno M. K. priklausančius pinigus. Nors šis liudytojas aiškino, kad jis patarė nuteistajam pinigus deklaruoti muitinėje, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja kitiems bylos duomenims. Iš liudytojo S. A. parodymų apie S. L. veiksmus nusikaltimo padarymo metu matyti, jog nuteistasis apie vežamą 6 000 000 Rusijos rublių sumą jį tikrinusiems pareigūnams nepasakė. Jo asmeniniame krepšyje suradus 300 000 Rusijos rublių, aiškino, kad pinigai jo asmeniniai, o apie vilkiko kabinos nišoje už gulto slepiamus pinigus nutylėjo. Juos pareigūnams suradus, S. L. susijaudino ir tik po kurio laiko pasakė, kad pinigai yra įmonės, gauti pardavus automobilį (t. 1, b. l. 16–17). Nuteistojo gabenti nedeklaruoti 6 000 000 Rusijos rublių buvo suskirstyti į krūveles, supakuoti į juodos spalvos polietileninius maišelius ir padėti vilkiko kabinos nišoje, esančioje už gulto, ir asmeniniame krepšyje, kur buvo ir daugiau daiktų. Pinigų nesimatė, todėl jų suradimas buvo apsunkintas. Be to, S. L. per Lietuvos valstybės sieną važiavo ne pirmą kartą, jis dirbo vilkiko vairuotoju. Taigi, visi šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis žinojo apie pareigą Lietuvos muitinėje deklaruoti jo vežamus 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, tačiau tyčia to nedarė, pinigus ir jų priklausomybę slėpė. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. dirbo M. K. įmonėje ir vežė jo pinigus, bei į pirmiau sprendime aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis veikė priešingai, negu jam pasakė jo darbdavys, o pastarasis negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai – kontrabandai – daryti.

14. Kaip byloje nustatyta, S. L. kontrabandos būdu gabeno labai didelę pinigų sumą – 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal 2018 m. spalio mėn. 27 d. Lietuvos banko kursą sudarė 80 321,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio taikymo klausimą, neįvertino, kad ši pinigų suma daugiau, negu septynis kartus viršija tą sumą, nuo kurios dėl neteisėto gabenimo per Lietuvos valstybės sieną kyla baudžiamoji atsakomybė pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 1 dalį. Šis baudžiamasis įstatymas numatė ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą, paskirdamas ją artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytai minimaliai šios bausmės ribai ir BK 64¹ straipsnio pagrindu ją sumažino vienu trečdaliu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis tarpe kitų yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad BK 72 straipsnio taikymas šiuo atveju yra neproporcingas.

15. Formuojamoje teismų praktikoje teismai, spręsdami dėl turto konfiskavimo proporcingumo tokio pobūdžio bylose, yra įpareigoti atsižvelgti į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis ir jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai galėjusi būti sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui paskirtos bausmės griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, esant pirmiau sprendime aptartiems duomenims, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šių BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 4 dalies 1 punkto taikymui svarbių aplinkybių, todėl, nekonfiskuodamas kontrabandos būdu gabentų pinigų, netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

17. Atsižvelgdama į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tikslus ir kitas teismų praktikoje nurodytas bei šiame sprendime aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp padarytos nusikalstamos veikos ir paskirtos bausmės bei taikomos poveikio priemonės, yra pateisinamas kontrabandos būdu gabento turto dalies konfiskavimas. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, 2018 m. spalio 29 d. perduotų saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, grąžinti M. K., keistina, M. K. grąžintiną 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių sumą sumažinant iki 4 500 000 Rusijos Federacijos rublių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuotina kontrabandos būdu gabentų pinigų dalis – 1 500 000 Rusijos rublių (20 080,32 Eur). Toks dalies turto konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir kitus Lietuvos teismų ir EŽTT praktikoje apibrėžtus šios priemonės taikymo tikslus, neprieštarauja kasacinio teismo praktikai šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).

Dėl 10 000 Eur užstato

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus 10 000 Eur užstato dalį – 5 000 Eur pervesti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią užstato dalį – 5 000 Eur – grąžinti užstato davėjui D. C. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pats nuteistasis S. L. teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad užstatas būtų nukreiptas baudos, jeigu tokia bus paskirta, sumokėjimui ir nurodė, jog tam neprieštarauja ir užstato davėjas D. C..

20. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 3-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu S. L. iš tiesų buvo paskirta kardomoji priemonė 10 000 Eur dydžio užstatas. Šio užstato davėju buvo ne pats nuteistasis, o D. C., kuris pervedė pinigus į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (t. 1, b. l. 73–75). Vadovaujantis BPK 133 straipsnio nuostatomis, užstatas – tai piniginė įmoka, kuri skiriama šio kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Baigus taikyti šią kardomąją priemonę, užstatas grąžinamas jo davėjui, šiuo atveju D. C. Byloje nėra užstato davėjo D. C. raštiško patvarkymo užstatui skirtus pinigus nukreipti S. L. paskirtos baudos vykdymui, o nuteistojo prašymas nėra pakankamas pagrindas dėl užstato nuspręsti kitaip, negu numato įstatymas.

21. Todėl naikintina teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus užstato dalį – 5 000 Eur pervesti paskirtos baudos sumokėjimui. 10 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjui D. C.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti 1 500 000 Rusijos rublių (20 080,32 Eur), kaip kontrabandos rezultato dalį.

Nuosprendžiu M. K. grąžintą 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių pinigų sumą (saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje) sumažinti ir jam grąžinti 4 500 000 Rusijos Federacijos rublių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta 5 000 Eur pervesti paskirtos baudos sumokėjimui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 6 dalimi, 10 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui D. C.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.