Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje BK 273 straipsnio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., paso Nr. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlys, dirba (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. (S. L.) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus – 6 milijonus Rusijos Federacijos rublių – kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, padarydamas pinigų kontrabandą, o būtent:

pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įsakymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018-10-27, 19.30 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Trailor", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs krepšyje tarp asmeninių daiktų bei vilkiko kabinos nišoje, esančioje už gulto, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 6000000 Rusijos Federacijos rublių (2018-10-27 Lietuvos banko nustatytu kursu 80321.28 Eur), kurių visų bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. Z. parodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini)generaliniu direktoriumi. Jo įmonė užsiima didmenine prekyba maisto produktas Maskvoje ir Maskvos srityje. Su M. K. yra pažįstamas jau labai seniai. Jis yra jo ilgalaikis partneris. Jis yra atsakingas už maisto produktų iš jo nuolatinių tiekėju logistiką iš Kaliningrado srities į Maskvą. S. L. taip pat pažįsta seniai. Jis jau kažkur 10 metu dirba vairuotoju pas M. ir su transporto priemone atgabena jo užsakytus krovinius iš Kaliningrado į jo įmonę Maskvoje. Prieš kažkiek laiko, tiksliai kada jau negali pasakyti, nes to neprisimena, M. jo paklausė, ar galėtų nupirkti vieną iš jo turimų vilkiku. Tai buvo vilkikas VOLVO. M. sakė, kad šis vilkikas yra nupirktas lizingu. Jis norėjo pasitikslinti, kurį vilkiką nori parduoti, o M. pasakė, kad tai bus tas, kuriuo S. atgabens artimiausią krovinį į Maskvą. Kai S. atvažiavo, jis nuėjo ir apžiūrėjo vilkiką. Vilkikas buvo beveik naujas, nesudaužytas. Jis susisiekė su M. ir pasakė, kad jį nupirks. Jo įmonė turi nuosavas transporto priemones. Jis pagalvojo ir nusprendė, kad ši transporto priemonė jam irgi būtų naudinga. Sutarties ruošimas buvo M. atsakomybė. Kiek žino, tai buvo niekuo neypatinga sutartis. Vienintelė sąlyga buvo tokia, kad jis turėjo sumokėti už transporto priemonę grynais. Jie sutarė, kad transporto priemonę jis nupirks už 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Tai, kad jam reikėjo sumokėti už transporto priemonę grynais nenustebino. M. norėjo padengti būtent to vilkiko lizingą, o jei pinigai būtų sumokėti į sąskaitą, tai bankas būtų automatiškai nuskaitęs ne to vilkiko lizingą, o proporcingai visų M. turimų lizingų už vilkikus įmokas. Kol nebuvo padengtas to vilkiko, kurį norėjo nupirkti, lizingas, jis buvo ne M. nuosavybė, o banko. Ir M. neturėjo to vilkiko nuosavybės dokumentų. Sutartį dėl transporto priemonės jam atvežė S.. Ją jau buvo pasirašęs M.. Jis taip pat sutartį pasirašė ir vieną egzempliorių atidavė S.. Taip pat tuo momentu, kai jis perdavė S. pinigus, jie surašė ir pasirašė pinigų priėmimo - perdavimo aktą. Jis apie tai, kad S. deklaruotų pinigus kertant sieną, nieko nesakė. Jis net nežinojo, ar M. kredito padengimą tvarkys kažkokiame banko filiale Maskvoje, ar jau Kaliningrado srityje. Tai buvo jo asmeninis reikalas. Prašo teisme vadovautis jo duotais parodymais, tačiau esant būtinumui galės atvykti į teismą ir duoti parodymus posėdžio metu. Esant būtinumui pateiks pažymą apie pajamas, kuri patvirtintų, kad galėjo ir turėjo pinigų nusipirkti šį vilkiką. (1 t., b.l. 28-29).

2018-10-29 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. L. pateikė 2018-10-26 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį su vertimu ir 2018-10-26 Pinigų priėmimo - perdavimo aktą su vertimu. (1 t., b.l. 55-59).

2018-11-22 įtariamojo gynėja advokatė K. P. pateikė 2018-10-26 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį su vertimu, 2018-10-26 Pinigų priėmimo - perdavimo aktą su vertimu, 2017-09-25 kredito sutartį su vertimu, transporto priemonės pasą su vertimu, transporto priemonės pirkėjo pažymas apie fizinio asmens pajamas su vertimu ir pažymėjimą apie fizinio asmens kaip verslininko valstybinę registraciją su vertimu. (1 t., b.l. 89-125).

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad S. L., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs krepšyje tarp asmeninių daiktų bei vilkiko kabinos nišoje, esančioje už gulto, 2018 m. spalio 27 d., apie 19:30 val. neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 6 milijonus Rusijos Federacijos rublių (2018 m. spalio 27 d. Lietuvos Banko nustatytu kursu – 80 321,28 Eur), kurių vertė viršija 250 MGL (12500 Eurų) dydžio sumą. Padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal jos metu galiojantį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), kas atitinka šiuo metu galiojančio įstatymo – BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija). Vadovaujantis BK 3 straipsniu, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal naują įstatymo redakciją ir tai nepablogina kaltinamojo teisinės padėties.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos pobūdį ir pasekmes – padarytas sunkus nusikaltimas – BK 11 straipsnio 5 dalis, nusikaltimas tyčinis, baigtas, pasekmių nesukėlė, nusikaltimas buvo muitinės pareigūnų užkardytas, Lietuvos muitinės teritorijoje vežamus pinigus reikėjo tik deklaruoti, o juos deklaravus jokių mokesčių mokėti nereikia. S. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta, jo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas, vienoje įmonėje dirba virš 20 metų, charakterizuojamas teigiamai. Muitinėje rusų kalba platinami netinkamai paruošti lankstinukai, kuriuose nenurodyta, kad privaloma deklaruoti gabenamų pinigų sumą – 10 000 eurų ir daugiau, arba jų ekvivalentą kita valiuta. Tai gali klaidinti valstybės sieną kertančius asmenis. Šiuo atveju, kaltinamasis daug metų dirba krovinių pervežimo srityje, veža krovinius iš Kaliningrado srities į Maskvą ir atgal, todėl šie reikalavimai jam nėra naujiena. Be to, pinigai buvo sudėti krepšyje tarp asmeninių daiktų ir vilkiko kabinos nišoje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 600 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į visas nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po to, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam minimalią įstatymų leidėjo nustatytą baudą. Baudžiamoji byla išnagrinėta BK 273 straipsnio tvarka, todėl taikomos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl turto konfiskavimo. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti nusikalstamos veikos dalyką – 6 milijonus Rusijos Federacijos rublių, kaltinamojo gynėja ir kaltinamasis prašė šių pinigų nekonfiskuoti. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nepaisant to apygardos teismas pabrėžia, jog formalus įstatymo nuostatų taikymas neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Pagal galiojančią teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas turi būti įvertinamas, be kita ko, ir turto konfiskavimo proporcingumas. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje per sieną kaltinamasis gabeno ir muitinės kontrolei nepateikė pinigų, kurie yra trečiojo asmens nuosavybė, gauti (įgyti) teisėtai, byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų įgyti neteisėtu būdu. Pinigų teisėtą kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, dėl šių aplinkybių ginčo nekyla. Savo esme labai panašioje baudžiamojoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog nuteistajai A. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Nagrinėjamoje byloje žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta, nusikalstama veika nesukėlė materialių pasekmių. Tokiu atveju laikytina, kad privalomos, nors ir formalios, procedūros nesilaikymas savo pobūdžiu nėra toks pavojingas, kad būtų tikslinga taikyti turto konfiskavimą. Vienintelė S. L. padaryta nusikalstama veika – per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Teismas konstatuoja, kad S. L. paskirta bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų pernelyg didelę finansinę naštą.

Dėl kardomosios priemonės – užstato. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu S. L. kardomoji priemonė – dokumento paėmimas buvo panaikinta ir paskirtas 10 000 Eur dydžio užstatas (t. 1, b. l. 73-75), kuris 2018 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu pervestas į Lietuvos Generalinės prokuratūros sąskaitą (t. 1, b. l. 72). Kaltinamasis paaiškino, kad užstato pinigai priklauso M. K., kuris sutinka, kad užstatas būtų nukreiptas paskirtos baudos, jeigu tokia bauda bus paskirta, sumokėjimui. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko, kad užstatas būtų pervestas baudos sumokėjimui. Kardomoji priemonė – užstatas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, iš užstato sumos sumokama bauda, o likusi užstato dalis grąžinama užstato davėjui D. C. (t. 1, b. l. 72).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. (S. L.), paso Nr. ., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 150 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio (5000 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – 10 000 Eur dydžio užstatą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to 5000 Eur pervesti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią užstato dalį grąžinti užstato davėjui D. C. (t. 1, b. l. 72).

6 000 000 (šešis milijonus) Rusijos Federacijos rublių, 2018 m. spalio 29 d. perduotų saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą (t. 1, b.l. 22-23) grąžinti M. K. (M. K.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2019 m. vasario 28 d., o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.