- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-2248-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30025-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE veikiantį per Lietuvos filialą ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2016 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 504,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2011-10-27 D. Ž. sudarė su ADB „Ergo Lietuva“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, transporto priemonių draudimo sutartį. Sutartimi buvo apdraustas automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis), nuo 2011-10-28 iki 2012-10-27. 2012-10-04 Kalno g. 4, Pagirių k., Vilniaus r. įvyko eismo įvykis, kurio metu D. Ž. vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialisto 2012-10-08 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalis buvo šlapia, jokių kelio ženklų, įspėjančių apie kelio dangą, nebuvo, todėl vairuotojas negalėjo pastebėti vandeniu užpiltos duobės. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas pas ieškovą, D. Ž. pateikė prašymą atlyginti žalą. Atlikęs automobiliui padarytos žalos įvertinimo veiksmus ieškovas nustatė, kad automobiliui padaryta žala lygi 504,45 Eur sumai. Šią sumą ieškovas sumokėjo automobilį remontavusiam servisui UAB „Fakto autocentras“. Ieškinį ieškovas grindžia įstatymo pagrindu įgyta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakovą kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininką, nes atsakovas turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2013-01-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pretenziją.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-01-28 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, pateikė ieškovui 2013-02-12 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo sudarytai komisijai kilo abejonių dėl atliktų automobilio remonto darbų kainų pagrįstumo, taip pat abejonių, ar visi ieškovo nurodyti remonto darbai turėjo būti atlikti dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į duobę. Be to, atsakovas 2013-02-12 atsakyme nurodė, kad turi būti įvertinama ir automobilio vairuotojo kaltė, dėl kurios praktikoje atsakomybė yra dalinama per pusę, bei sutiko atlyginti neteisminiu keliu 870 Lt sumą. 2013-02-20 ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovas atsakė 2013-02-28 raštu. Šiame rašte atsakovas palaikė 2013-02-12 atsakyme nurodytą poziciją bei papildomai pažymėjo, kad padangos Tarzano, kurios buvo apgadintos įvažiavus į duobę, yra žymiai pigesnės nei padangos Continental, kurios buvo sumontuotos automobilio remonto metu, buvo atlikti automobilio plovimo, dažymo darbai, kurie nesusiję su žalos atlyginimu automobiliui įvažiavus į duobę, įvykis įvyko dienos metu 7 m pločio kelyje, todėl automobilio vairuotojas turėjo pakankamai vietos aplenkti kitą transporto priemonę, turėjo nevažiuoti per vandeniu užlietas duobes, suvokdamas automobilio apgadinimo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinį dėl žalos, kilusios 2012-10-04 įvykio metu, ieškovas šioje byloje pareiškė 2015-08-21, t.y. šio trijų metų termino nepraleidęs. Ieškovas reikalavimą dėl 504,45 Eur žalos atlyginimo reiškė CK 6.1015 str. 1, 2 d. pagrindu. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas išmokėjo 504,45 Eur draudimo išmoką. Todėl buvo pripažinta, kad ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą priteisti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CPK 5 str., CK 1.138 str. 1 d. 6 p.). Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas bendrąja prasme priklauso tiek nuo vietos sąlygų ir aplinkybių, tiek nuo finansavimo šaltinių, nes ši funkcija atsakovo turi būti įgyvendinama tose vietinės reikšmės keliuose, gatvėse ar jų ruožuose, kur toks poreikis egzistuoja, ir turimos lėšos turi būti naudojamos siekiant ekonomiškiausio rezultato. Tačiau, esant tokiam poreikiui, šios funkcijos nevykdymas pareigos atlyginti dėl to kilusią žalą aspektu negali būti pateisinamas nei gaunamo finansavimo trūkumu, nei vietos sąlygomis ar aplinkybėmis, pvz., duobių buvimu visuose keliuose ar gatvėse ar didžiojoje jų dalyje. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumą padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėl to atsirado. Tokiu teisiniu reglamentavimu statinių savininkai yra skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal Komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-02 įsakymu Nr. A27(1)-880, siekiant geriau išsiaiškinti esamą padėtį, Komisija ar Komisijos pirmininko žodiniu pavedimu jos atskiri nariai galėjo vykti į prašyme nurodytą žalos atsiradimo vietą, siekiant nustatyti prašymo pagrįstumą. Byloje nebuvo duomenų, kad nagrinėjant ieškovo pretenzijas Komisija ar atskiri jos nariai į įvykio vietą atvyko (CPK 178, 185 str.). Teigti, kad automobilio, sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Kalno g., teismas neturėjo jokio pagrindo. Iš eismo įvykio faktą patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų – D. Ž. paaiškinimų, įvykį apžiūrėjusių policijos pareigūnų surašytų dokumentų, matyti, kad 2012-10-04 įvykio metu buvo sugadintas dešinės pusės ratas (sprogusi padanga, galimai sugadinta važiuoklė). Šie sugadinimai sutikslinti tą pačią dieną ieškovo 2012-10-04 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Fakto“ autocentras sąskaitoje. Kadangi buvo nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieškovo ieškinys buvo tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-880 buvo sudaryta Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisija, kuriai Administracijos direktorius suteikė įgaliojimus nagrinėti prašymus dėl žalos, padarytos transporto priemonėms, atsiradusios dėl netinkamai prižiūrimų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, atlyginimo. Komisijai priėmus sprendimą neatlyginti žalos, ieškovas, nesutikdamas su šiuo Komisijos sprendimu, privalėjo per 1 mėnesį nuo jo gavimo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymą atlyginti žalą. Ieškovas per 1 mėnesį nuo sprendimų gavimo dienos jų neapskundė, todėl jam taikytinas ieškinio senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priėjo prie išvados, jog byloje yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos apelianto civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti. Savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jokios Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobių, nelygumų, įgriuvų keliuose niekad neatsirastų. Vienas iš LR CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurio netaikoma civilinė atsakomybė, jog asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga. Pažymėtina, jog duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga. Kadangi duobė atsirado staiga, todėl to negalima buvo išvengti ar numatyti. Todėl net jei eismo įvykio vietoje ir atsirado važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų, vadovaujantis LR CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostata, jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą veiklą, nuostatas (CK 6.246 str.), jokios žalos ieškovui jis negalėjo padaryti ir nepadarė (CK 6.249 str. 1 d.), nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp neatliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo skunde nurodytos žalos (CK 6. 247 str.).Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir neteisėtą išvadą, kad vairuotojo veiksmuose nenustatytas didelis neatsargumas ir neatidumas. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 p. reikalauja, kad vairuotojas važiuotų neviršydamas leistino greičio, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu vairuotojas D. Ž. būtų laikęsis minėtų KET reikalavimų, nebūtų kilusios pasekmės - jis nebūtų įvažiavęs į duobę. Todėl turėtų būti preziumuojama, kad vairuotojas buvo labai neatsargus, nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir todėl patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų precedentų. 2014-09-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-525- 281/2014 pasisakė, kad “vairuotojas užlietą vandeniu kelio dalį - balą, galėjo pastebėti iš anksto, būdamas pakankamai atidus ir atsargus, siekdamas išvengti galimos žalos, galėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir numatyti, ypač atsižvelgiant į sezoną - atlydį po žiemos, jog po vandeniu kelio dangoje gali būti susidariusi duobė ir, prasilenkdamas su priešprieša važiavusiu automobiliu, atitinkamai reaguoti į situaciją - sustoti ir, keliui atsilaisvinus, kliūtį apvažiuoti arba bent sumažinti automobilio važiavimo greitį iki minimalaus, tokiu būdu išvengiant automobilio apgadinimo.“Pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė iš apelianto 5 procentų dydžio metines palūkanas. Savivaldybė yra nesiekiantis pelno viešasis juridinis asmuo. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju (CK 6.271 str.), viešoji teisė nenumato palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos, todėl nurodytos palūkanos negali būti priteisiamos ir skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškinys atsakovui pareikštas būtent kaip kelio savininkui, kuriam numatyta įstatyminė pareiga užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Vilniaus rajono savivaldybė neatliko jos, kaip atsakingo už kelių (gatvių) tinkamą priežiūrą asmens, pareigų, todėl tiek pagal bendrąsias CK normas, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą turi atlyginti žalą. Labai svarbu pažymėti, jog Kasacinis teismas nurodė, jog toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Žalos padarymo faktas byloje pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai teismui leido pagrįstai įsitikinti, kad žala padaryta nurodytomis aplinkybėmis ir transporto priemonei padaryta būtent tokio dydžio žala. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių patirtas remonto išlaidas ar paskaičiavimus patvirtinančias mažesnę remonto kainą, taip pat atsakovas ginčydamas nuostolių sąsajumą su eismo įvykiu pateikia tik bendro pobūdžio pamąstymus, nepateikia nė vieno konkretaus argumento ir jį pagrindžiančio įrodymo, kad nurodomi apgadinimai negalėjo būti patirti šio eismo įvykio metu, nors turi pareigą nesutikimo argumentus pagrįsti įrodymais (LR CK 178 str.), todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK medžiagoje apie eismo įvykį, kituose byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą teiginiams apie tai, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ar atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimus. Nepaneigta aplinkybė, kad duobė buvo užlieta vandeniu, nematoma ir niekaip nepažymėta. I eismo įvykio vietą buvo iškviesti Vilniaus rajono policijos pareigūnai, kurie betarpiškai buvo įvykio vietoje, apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą ir būtent taip įvertino, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės pastebėti negalėjo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas, nustatydamas ar žala atsirado ir dėl vairuotojo kaltės, turi atsižvelgti į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju vairuotojas gatvėje prasilenkinėjo su kita transporto priemone ir įvažiavo į vandeniu užlietą duobę. Taigi kelyje susidariusi situacija buvo apsunkinta ir vairuotojas negalėjo nei tikėtis, nei numatyti, jog vandeniu užlietoje kelio atkarpoje yra duobė. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog eismo įvykis įvyko esant geram matomumui. Tokia informacija jokiuose objektyviuose įrodymuose nėra fiksuota. Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą, nenurodė ir nepagrindė, kokia CK norma, reglamentuojanti ieškinio senaties terminą, turėtų būti taikoma šioje civilinėje byloje. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nagrinėjamas civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo, o ne ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Komisijos sprendimas. Teismas nurodė, jog tokiems civiliniams ginčams pagal CK 1.125 str. 8 d. taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškovas pareiškė ieškinį nepraleidęs nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato valstybines savivaldybių funkcijas, viena iš jų numatyta 10-ame punkte - savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise. Savivaldybės teritorijoje esantys keliai priskirtini kitam valstybės turtui, todėl šį turtą valdo ir disponuoja juo savivaldybė, o ne savivaldybės administracija. Ieškovas pareiškė ieškinį ne tam juridiniam asmeniui, kuris yra atsakingas CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu už žalą, padarytą kelių trūkumais, t.y. neužlyginus jame esančios duobės, t.y. kelio valdytojui. CPK 45 straipsnis numato, jog teismas vienos iš šalių prašymu gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas turi pareigą nustatyti, dėl kokios priežasties ieškovas neteikia prašymo keisti atsakovą, tik tuo atveju, jei ieškovas atsisako jį keisti, išspręsti bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2014, kurioje nutartis priimta 2014 m. balandžio 30 d., nurodyta, jog šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014).
Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai, susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų neinformavimu ieškovo apie netinkamo atsakovo pakeitimą į tinkamą bei neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų nusprendimu, negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje teismas, nusprendęs priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris nėra atsakingas už Vilniaus rajono savivaldybės valdomo turto padarytą asmeniui žalą, o tik jam pavestos savivaldybės funkcijos kelių priežiūros srityje, gali būti savivaldybės atstovu byloje, tačiau atsakomybė pagal reiškiamą ieškinį atsirasti gali turto valdytojui, o ne jo atstovui, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl teismas išsprendė dėl Vilniaus rajono savivaldybės atsakomybės, neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, tai yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.