Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl 2024 m. birželio 20 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gretvita“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2024 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2022 m. spalio 31 d. vykusiame UAB „Gretvita“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įmonei iškelti bankroto bylą, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu, buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 1 671 560,33 Eur sumai, iš jų 61 992,48 Eur sudarė kreditorės VMI prie FM finansinį reikalavimą. Kreditorių susirinkimas 2023 m. vasario 13 d. nusprendė patvirtinti bankrutuojančios UAB „Gretvita“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą 50 465,30 Eur (plius PVM) sumai nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, taip pat likviduoti bankrutuojančią UAB „Gretvita“ dėl bankroto. 2023 m. rugsėjo 11 d. įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 326 652,34 Eur sumai, iš jų 88 289,18 Eur sudarė kreditorės VMI prie FM finansinį reikalavimą. 2024 m. vasario 13 d. įmonės kreditorių susirinkimas pratęsė įmonės likvidavimo terminą iki 2025 m. vasario 14 d.

2024 m. birželio 20 d. vyko pakartotinis likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ kreditorių susirinkimas. 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tikslinimo. Šio klausimo svarstymui pateiktas vienas nutarimo projektas, kurį pateikė nemokumo administratorė. Nemokumo administratorė kreditoriams pateikė patikslintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal projektą, kuriame nurodė, jog likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 12 mėn. laikotarpiui nuo kreditorių susirinkimo dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto (2023 m. vasario 13 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankroto procedūros tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių nuo įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, yra tikslinga ir reikalinga patikslinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą ne didesnei kaip 20 120 Eur bendrai sumai (plius PVM), kuri galios nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2025 m. vasario mėn. Patikslintą administravimo išlaidų sąmatą sudaro šios išlaidos: 3 420 Eur (plius PVM) buhalterinėms paslaugoms; 2 500 Eur (plius PVM) transportui; 2 400 Eur (plius PVM) ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms; 1 800 Eur (plius PVM) dokumentų sandėliavimui bei saugojimui; iki 10 000 Eur (plius PVM) teisinėms išlaidoms (pagal faktą pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir tik esant poreikiui).

Prieš nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditorė VMI prie FM, kurios finansinio reikalavimo suma sudarė 17,95 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos, kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, kurio finansinio reikalavimo suma sudarė 3,01 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos, ir kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“, kurios finansinio reikalavimo suma sudarė 6,26 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos, už pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditoriai Kaamos Timber AS, AB „Ignitis gamyba“ ir Skinest Rail AS, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 72,78 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti patikslintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (1 punktas); kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (2 punktas); nemokumo administratorius (3 punktas); restruktūrizuojamas juridinis asmuo (4 punktas). Nagrinėjamu atveju skundą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, panaikinimo pateikė likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ kreditorė.

Iš šioje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime raštu balsavo 6 įmonės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimo suma yra 491 919,27 Eur. Kadangi tai buvo pakartotinis kreditorių susirinkimas, šiuo atveju kvorumo reikalavimas nėra taikomas (JANĮ 50 straipsnio 3 dalis). Už nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditoriai Kaamos Timber AS, AB „Ignitis gamyba“ ir Skinest Rail AS, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 72,78 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos, prieš – kreditoriai VMI prie FM, VSDFV Kauno skyrius ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 27,22 proc. nuo visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų sumos.

Kreditoriai VMI prie FM ir VSDFV Kauno skyrius balsavimo biuleteniuose papildomai nurodė balsavimo prieš nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą argumentus: tai, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė įrodymų, jog nepakanka 2023 m. kovo 13 d. visos kreditorių susirinkimo metu nustatytos administravimo išlaidų sąmatos ir yra poreikis tvirtinti papildomų išlaidų sąmatą, bei informacijos, kokiu būdu buvo apskaičiuotas prašomas patvirtinti papildomų išlaidų dydis.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie įvykusį kreditorių susirinkimą kreditoriams būtų pranešta nesilaikant JANĮ 47 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Ginčo dėl to, ar buvo laikytasi kreditorių informavimo apie įvykusį kreditorių susirinkimą ir kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, buvo laikytasi JANĮ nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo

Kreditorė VMI prie FM prašo panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti patikslintą likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą ne didesnei kaip 20 120 Eur bendrai sumai (plius PVM), kuri galios nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2025 m. vasario mėn. Kreditorė nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad įmonės bankroto procedūros tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių nuo tada, kai buvo nutarta įmonę pripažinti likviduojama dėl bankroto, nesudaro pagrindo patvirtinti papildomą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktame nutarimo projekte nėra nurodyti jokie skaičiavimai bei įrodymai, kurie patvirtintų prašomų padidinti administravimo išlaidų būtinybę, taip pat nepateikta ir įrodymai apie iki šiol patirtas bankroto administravimo išlaidas. Papildomai nurodo, jog prašomos patvirtinti papildomos 2 400 Eur (plius PVM) išlaidos, skirtos ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms, negali būti priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų, nes šios išlaidos yra susijusios su nemokumo administratorės vykdoma ūkine / komercine veikla, todėl yra ir turi būti jos pačios rizikoje ir atsakomybėje, kadangi administravimo paslaugas teikiantis asmuo gauna už tai atlyginimą.

Nemokumo administratorė, nesutikdama su kreditorės skundu, nurodo, jog papildoma likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra būtina, nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame atliekami įvairūs veiksmai, administratorės prašoma pateikti informaciją, dokumentus ir kt., o priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo eigos ir nustatytų aplinkybių, tikėtina, reikės atlikti kitus teisinius veiksmus, todėl yra būtinos teisinės išlaidos. Be to, įmonė turi dar nerealizuoto turto, todėl vykdant šio turto realizavimo procedūras, bus patiriamos išlaidos. Nemokumo administratorė nurodo ir tai, jog papildoma bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata buvo siūloma tvirtinti tokia pačia tvarka kaip ir pradinė. Dėl bankroto proceso metu patirtų išlaidų pagrindimo nurodo, jog visa informacija kreditoriams bus pateikta galutinės ataskaitos tvirtinimo metu.

Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 75 straipsnio 4 dalį, nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos (JANĮ 75 straipsnio 5 dalis). JANĮ 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą. Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).

Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad du kreditoriai iš trijų, susirinkime balsavę prieš nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą, savo nesutikimo argumentus grindė tuo, jog nemokumo administratorė nepateikė kreditoriams informacijos apie jau patirtas administravimo išlaidas, nepagrindė prašomų patvirtinti papildomų administravimo išlaidų nei skaičiavimais, nei dokumentais, taigi, netinkamai įvykdė savo įstatyminę pareigą pateikti visą reikiamą informaciją kreditoriams prieš šiems priimant sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nemokumo administratorė kreditoriams siuntė 2024 m. birželio 19 d. projektą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ administravimo išlaidų sąmatos tikslinimo, kuriame nurodė, jog projekto parengimo dienai įmonės bankroto administravimo išlaidas sudarė: 7 857,30 Eur iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtos bankroto administravimo išlaidos, 4 138,20 Eur išlaidos buhalterinėms paslaugoms, 10 527 Eur teisinės išlaidos, 4 704,48 Eur transporto išlaidos, 2 904 Eur ryšio bei kanceliarinės išlaidos, 2 794,98 Eur turto pardavimo organizavimo išlaidos (varžytynių skelbimas, skelbimų publikavimas ir pan.), 2 178 Eur dokumentų sandėliavimas bei saugojimas, 6 634,70 Eur aikštelės nuoma automobilių saugojimui, iš viso: 41 738,66 Eur. Taip pat minėtame projekte administratorė nurodė, jog dar metams (iki 2025 m. vasario 13 d.) pratęsus įmonės likvidavimo procedūrų terminą, reikalingos šios papildomos išlaidos: 3 420 Eur (plius PVM) buhalterinėms paslaugoms, 2 500 Eur (plius PVM) transporto išlaidoms, 2 400 Eur (plius PVM) ryšio bei kanceliarinėms išlaidoms, 1 800 Eur (plius PVM) dokumentų sandėliavimui bei saugojimui, iki 10 000 Eur (plius PVM) teisinėms išlaidoms (pagal faktą pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir tik esant poreikiui), tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių skaičiavimų, nei jas galinčių pagrįsti dokumentų. Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į kreditorės skundą pateikė išankstines sąskaitas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. liepos 31 d., tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog sąskaitos, kurios buvo išrašytos iki kreditorių susirinkimo, t. y. iki 2024 m. birželio 20 d., turėjo būti pateiktos ne teismui, o kreditorių susirinkimui.

Bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Todėl administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė, siųsdama kreditoriams pranešimą dėl šaukiamo likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ susirinkimo, nepateikė kreditoriams informacijos ir duomenų (dokumentų), pagrindžiančių būtinybę didinti administravimo išlaidų sąmatą.

Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutavusios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Todėl kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo / netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, o kreditorių susirinkimo autonomija balsuojant ir priimant sprendimus bankroto procese turi būti suderinama su bankroto proceso tikslais, negali pažeisti suinteresuotų asmenų interesų.

Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinime svarbų vaidmenį atlieka nemokumo administratorius. Atliekant bankroto proceso procedūras, būtent nemokumo administratorius geriausiai žino, kokios išlaidos patiriamos ir turi būti atlyginamos. Todėl nemokumo administratorius turi pagrįsti konkrečias bankroto administravimo išlaidas, reaguoti į atsiradusį ar pakitusį poreikį nustatyti bankroto administravimo išlaidas ir apie tai laiku informuoti kreditorius, kad jie galėtų priimti tinkamą sprendimą (spręsti dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nemokumo administratorė, teikdama nutarimo projektą padidinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ administravimo išlaidų sumą, kreditorių neinformavo, nei kaip buvo panaudotos administravimo išlaidoms skirtos lėšos, nei pateikė duomenis, kaip apskaičiuoja prašomų patvirtinti išlaidų dydį. Administravimo išlaidų sąmatos padidinimas buvo galimas tik konstatavus, jog administravimo išlaidoms skirtos piniginės lėšos buvo panaudotos teisėtai ir efektyviai, taip pat turėjo būti įvertinta, ar administravimo išlaidų sąmatą būtina padidinti visa nemokumo administratorės nurodyta suma ar tik dalimi šios sumos. Juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2023 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos maksimalią sumą sudarė 59 412,98 Eur (įskaitant PVM), o nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui teikdama projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo projekte nurodė, kad projekto sudarymo dienai likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ patirtas administravimo išlaidas siekia 41 738,66 Eur. Nemokumo administratorės argumentas, kad informacija dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo kreditoriams buvo teikiama tokiu pat principu kaip ir tvirtinant pirminę administravimo išlaidų sąmatą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog padidintos administravimo išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir reikalingos.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nemokumo administratorė neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti prašymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą, t. y. pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir bendrovės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą (JANĮ 75 straipsnio 6 dalis). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nemokumo administratorės prašomos patvirtinti bankroto administravimui reikalingos papildomos sumos nėra pakankamai pagrįstos, siekiant užtikrinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių interesus, teismas sprendžia, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo tenkinamas, o likviduojamos dėl bankroto UAB „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkime nutarimas, priimtas 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu, naikinamas.

Dėl nutarties apskundimo

Tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gretvita“ 2024 m. birželio 20 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 (penktuoju) darbotvarkės klausimu.

Nutartis neskundžiama.