Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. Š., pareiškėjo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovo atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjas L. Š. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 202 straipsnio 1 dalį. Vilniaus AVPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0012911, kuris galiojo iki 2021 m. sausio 11 d. Paaiškina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00031-12 L. Š. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų požymius. Dėl pradėto tyrimo pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu panaikinti leidimą ginklui ir leidimas buvo panaikintas metams. 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00031-12 vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo gauta informacija, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06—00031-12 buvo nutrauktas iš dalies ir toliau tęsiamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. 2014 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3242-295/2014 L. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė – 7540 Lt bauda, sumokėjimo terminas pratęstas iki 2016 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas nurodo, kad sumokėjo visą paskirtą baudą. 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus AVPK išdavė leidimą pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir leidimas). Sprendime, kurį pareiškėjas skundžia, nurodoma, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Nurodoma, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ar leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą, numatytomis sąlygomis. Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą. Taip pat nurodyta, kad Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte nurodyta, kad leidimas panaikinamas atsiradus įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą nurodytomis sąlygomis.

Ginčo sprendime atsakovo nurodomos aplinkybės egzistavo ir 2014 m. lapkričio 30 d., todėl toks sprendimas yra neproporcingas, pažeidžia teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, todėl naikintinas. Pareiškėjas teigia, jog jis nekelia jokios grėsmės sau pačiam, šeimos nariams ar aplinkiniams. Pareiškėjui leidimas išduotas 2016 m. sausio 11 d. buvo išduotas kaip medžiotojui, žinant apie jo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą. Pareiškėjas nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d, nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, kurioje pateiktas Ginklų įstatymo nuostatų išaiškinimas, kuris reiškia, kad asmuo, kuriam taikomos Ginklų įstatymo nuostatos, kurios taikytos ir pareiškėjui, turi kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, 2016 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

2016 m. lapkričio 14 d. gauta informacija per Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų ir nuteistųjų duomenų registro apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00031-12 buvo nutrauktas iš dalies ir tęsiamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 2014 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bauda, kurią sumokėti terminas pratęstas iki 2016 m. lapkričio 26 d., 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas baudą sumokėjo.

Atsakovas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Konstatuoja, kad pareiškėjui teistumas nėra panaikintas. Įvertinus visą gautą informacija, atsakovas ir priėmė skundžiamą sprendimą, kadangi pareiškėjui turi būti taikomi Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nustatyti apribojimai ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

Pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Remiasi Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Ginčo dalykas yra pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės turėti jau išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus AVPK 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl L. Š. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“. Šiame sprendime, išdėsčius faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad L. Š. turi teistumą, tai jo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas, nes jam taikomi Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto apribojimai ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Sprendimą priima specialistė, kuri remdamasi sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu bei vadovaudamasi Ginklų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 41 straipsnio 3 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Taisyklių (2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės“) 75.6, 92.3, 95, 104 punktais nusprendė panaikinti L. Š. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, paimti L. Š. priklausančius ginklus bei pristatyti saugojimui į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, toliau nurodomi kiti pavedimai susiję su ginklais.

Dėl skundžiamame sprendime nurodomų faktinių aplinkybių iš esmės ginčo nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-3242-295/2014, teisminio proceso Nr. 1-06-1-00031-2012-7, L. Š. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta komercine veikla, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį viso 58 MGL dydžio bauda (7540 Lt). To paties teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi baudos sumokėjimo terminas nustatytas iki 2016 m. lapkričio 26 d. Nėra ginčo dėl to, kad baudą pareiškėjas sumokėjo 2016 m. lapkričio 25 d. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą, o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teistumą gali panaikinti ir teismas, tačiau šiuo atveju teistumas pareiškėjui nėra panaikintas, o treji metai skaičiuotini nuo baudos sumokėjimo dienos ir 2016 m. gruodžio 27 d. teistumas pareiškėjui dar nebuvo išnykęs. Atsakovas neginčija tų aplinkybių, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. padavė prašymą panaikinti turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tas leidimas pasibaigė 2014 m. birželio 18 d., taigi pareiškėjas neprašė jį pratęsti, o paprašė panaikinti. Vilniaus AVPK šį prašymą tenkino ir 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 14-IL-10-06953-e leidimą panaikino asmens prašymu.

Tačiau 2015 m. gruodžio 14 d. L. Š. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir tuo metu nei pareiškėjas pateikė teismo baudžiamąjį įsakymą, nei Vilniaus AVPK gavo informaciją apie šį baudžiamąjį įsakymą, kuris reiškė, kad tuo metu pareiškėjas turėjo teistumą. Vilniaus AVPK iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų ir nuteistųjų registro gavo tik informaciją apie pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus (pagal kitus BK straipsnius). Kaip aiškina atsakovas, dėl neturėjimo informacijos 2016 m. sausio 11 d. L. Š. ir buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Ginklų įstatymo (redakcija galiojusi išduodant pareiškėjui 2016 m. leidimą) 12 straipsnyje nustatyta, kad patikrinimus, siekdamos nustatyti ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar nešiotis ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą (3 dalis). Ginklų įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad leidimai išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Nurodyta tvarka patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7 – 10 punktuose nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami, kurių reikia leidimui gauti. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta prašyme leidimui gauti. Šiame punkte tik nurodyta, kad prašymu asmuo turi leisti policijai gauti duomenis iš sveikatos priežiūros institucijų. Tačiau nėra reikalavimo, kad asmuo nurodytų duomenis apie teistumą (redakcija, galiojusi 2016 m. išduodant leidimą). Taigi policijos įstaiga duomenis apie asmens teistumą turėjo surinkti pati, kas ir buvo daroma, tačiau prieš išduodant leidimą, tokių duomenų policija dėl nenustatytų priežasčių negavo. Nustatyta, kad tik 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK gauta informacija apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nutrauktas. Policija gavo informaciją, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kokia bausmė jam paskirta ir koks galutinis baudos sumokėjimo terminas, kada pareiškėjas sumokėjo baudą. .

Todėl Vilniaus AVPK 2016 m. gruodžio 27 d. ir priėmė skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjui leidimas panaikintas taikant Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t.y. kaip asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuris paaiškina, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.

Todėl nagrinėjamu atveju netinka pareiškėjo nurodytas 2014 m. birželio 3 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, nes šioje byloje nagrinėtas klausimas dėl leidimo neišdavimo taikant Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016 netinka, nes čia nagrinėtas klausimas dėl Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, kai šio punkto paaiškinimas duotas 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be to, kai keitėsi baudžiamoji atsakomybė – numatytos bausmės dydis.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl to, kad panaikinant leidimą pareiškėjas turėjo teistumą, o Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte vienareikšmiškai pasakyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Tai, kad pareiškėjas turėjo teistumą 2016 m. gruodžio 27 d., patvirtina jo baudos sumokėjimo data ir BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis. Nagrinėjamu atveju nereikia jokio vertinimo, ar asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes pareiškėjui taikytos ne vertinamojo pobūdžio, o formalios taisyklės, kurios nesuteikia jam teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų, tuo pačiu toks asmuo negali gauti leidimo laikyti (nešiotis) atitinkamus ginklus.

Vilniaus AVPK teisę panaikinti išduotą leidimą suteikia Ginklų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kurios nurodo, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Pagal šio straipsnio 6 dalį sprendimą panaikinti leidimą priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas; sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra motyvuotas taip, kaip reikalauja nurodyta įstatymo norma. Tai, kad buvo padaryta klaida ir leidimas pareiškėjui buvo išduotas jam turint teistumą, negali būti sąlyga, leidžiančia netaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų.

Pareiškėjas aiškino, kad ginklai ir šaudmenys bei leidimas jam reikalingi, nes jis yra medžiotojas, todėl leidimo panaikinimas pažeidžia jo teises, be to, pareiškėjo aiškinimu, leidimo neišdavimas yra neterminuotas. Tačiau taip nėra, nes pareiškėjas turi galimybę teismo prašyti panaikinti teistumą, kita vertus, aplinkybė, neleidžianti pareiškėjui turėti leidimą, po tam tikro laiko pasibaigs, t. y. taikoma poveikio priemonė yra aiškiai terminuota, todėl pareiškėjas vėl galės kreiptis dėl leidimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.