Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2237-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1-2237-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02213-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
G. M., Baudžiamojo
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2237-1011/2019Proceso Nr. 1-01-1-02213-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam G. M.,nukentėjusiajam D. M., jo įstatyminei atstovei D. S.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei N. Š.

psichologei N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. M. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

2019-01-14 apie 13.55 val., viešoje vietoje – visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu, matant kitiems žmonėms, priėjęs tyčia pastūmė ranka į krūtinę nepilnametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po ko pastarasis nukrito ant žemės, po to suėmė ranka D. M. už striukės ir tampė jį parkritusį po žemę, bei sudavė nenustatyta kūno dalimi nemažiau du smūgius į galvą, taip nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas dešinės akies srityje ir pakaušyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais G. M. padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. M. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos dienos metu per pietus darė namie remontą – klijavo plyteles. Jo sužadėtinė nuėjo į balkoną džiauti rūbų. Ji pradėjo šūkauti ir pasakė, kad D. metė sniego gniūžtę į langą. Kadangi įžeidė jo moterį jis išėjo norėdamas paauklėti vaiką, tačiau patikino, kad jo nemušė. Priėjęs pasakė D., kad atsiprašytų, o jis pradėjo skėsčiotis rankomis, todėl kaltinamasis jį suėmęs ranka už striukės pastūmė į sniegą. Pripažino, jog tampė nukentėjusįjį už striukės, o vaikas spardėsi po sniegą. Priėjo dar senolis ir pasakė, kad paleistų tą vaiką. Kai jis paleido, kaltinamajam dar pasakė, kad jeigu būtų vyresnis, tai būtų kažką jam padaręs. Kaltinamasis apsisuko ir nuėjo. Patikino, jog smūgių nesudavė. Nukentėjusysis atėjo kitą dieną su mama su jais pašnekėti. Mano, jog iki to laiko irgi galėjo kažką pats pasidaryti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. parodė, jog su A. ėjo namo. A. pradėjo mėtyti sniego gniūžtes ir pataikė moteriškei į langą pirmame aukšte. Jiems nueinant moteriškė kažką pasakė, o A. atsakė jai kažką. A. nuėjo į vieną pusę, o jis su E. L. nuėjo į kitą. Stovint stotelėje ir laukiant troleibuso prie jų priėjo vyriškis ir trenkė jam ranka į krūtinę. Jis nukrito. Vėliau vyriškio buvo tąsomas per sniegą, jautė, kad smūgiavo į galvą 3 kartus. Smūgių nematė dėl to, kad galva buvo palenkta. Kai buvo pakeltas nuo žemės, kaltinamasis liepė atsiprašyti, pradėjo šnekėti apie policiją. Nukentėjusysis nesuprato, kodėl. Pakėlus nukentėjusįjį, jis matė, kai draugas pakvietė seną žmogų, kuris juos išskyrė. Jis buvo labai pasimetęs, nesuprato už ką jį mušė, todėl kaltinamajam pasakė, kad jeigu būtų vyresnis, trenktų atgal, nes nežinojo, ką daryti. Po muštynių prie akies buvo nubrozdinimas, o viršugalvyje mėlynės. Gydytojai nustatė kūno sužalojimus. Apie įvykį kalbėjo su psichologe. Iš pradžių šeimos nariams nenorėjo sakyti, tačiau mokytoja kitą dieną paskambino mamai ir pasakė, kad vaikai matė šį įvykį. Su A. V. mama ėjo atsiprašyti pas tą vyriškį pasiaiškinti, kad ne jis mėtė sniegą. Mano, kad tas vyras tikriausiai buvo tos moteriškės sutuoktinis. Atvykę pasakė, kad yra kalti, norėjo atsiprašyti, bet moteris tiesiog užtrenkė duris. Sutiktų susitaikyti su kaltinamuoju, nes jie norėjo susitaikyti ir tą dieną kai atėjo, o kaltinamasis su drauge tiesiog užtrenkė durimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. S. parodė, kad kitą dieną po įvykio jai paskambino auklėtoja ir paklausė ar ji žino apie įvykį, kurį matė mokyklos vaikai, kai jos sūnų žiauriai tąsė ir mušė. Apie tai ji paklausė sūnaus ir jis prisipažino, nurodė, kad nenorėjo jos nervinti, kadangi ji turi širdies problemų, taip pat nenorėjo, kad išryškėtų A. V. konfliktas. Jis papasakojo, kad buvo užpultas nepažįstamo vyriškio nežinia dėl ko ir už ką. Jį pradėjo tąsyti po sniegą, uždėjo kapišoną ir davė smūgius į galvą. Po to priėjo jo draugas E. su vyresniu vyriškiu ir juos išskyrė. O kai ponas pasakė, kad kreipsis į policiją, sūnus sutiko, nes jis nieko nepadarė. Vyriškis pasišalino. Kitą dieną jie su A. V. mama nusprendė išaiškinti situaciją ir nuėjo pas poną į namus. Atidarė duris šeimininkė, kuri juos užsipuolė. Pasirodė minėtasis vyriškis ir greitai pasislėpė. Pokalbis vyko tik su buto šeimininke, kuri juos kaltino, kad blogai išauklėjo vaikus. Klausė ponios, kuris vaikas ją koliojo. Ji nesugebėjo iš pirmo karto pasakyti, o po to nusprendė, kad tai buvo D. M. nors nebuvo įsitikinus. Buto šeimininkė prisistatė kaip pareigūnė ir minėjo, kad žino kaip viskas tvarkoma. Ji parodė kaltinamojo suplėšytą striukę, kurią anot jos suplėšė jos sūnus, pasakė, kad už ją reikės sumokėti pinigus, parodė sudaužytą langą, sakė, kad langas buvo įskeltas nuo sniego gniūžtės. Moteris sakė, kad viską įrašė į telefoną. Ji juos „iškoliojo“ ir nedavė žodžio pasakyti, paprasčiausiai užtrenkė duris, todėl jie išėjo. Nurodė, kad ant sūnaus galvos nematė sužalojimų, nes juos dengė plaukai, o jis nesiskundė. Pridūrė, jog sunūs lanko vandensvydį, tai galėjo nuo to atsirasti sužalojimų.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, jog su D. ir A. ėjo iš mokyklos link stotelės. Jie pradėjo žaisti sniegu ir kažkas pataikė į langą, tačiau kuris tiksliai pataikė – jis nematė. Išlindo moteris ir kažką pasakė per balkoną. Tiksliai ką pasakė nepamena. Jis su D. nuėjo į stotelę, o A. nuėjo namo. Stovint stotelėje atėjo kaltinamasis ir pradėjo D. tąsyti per sniegą parvertęs ant kelio, D. buvo užsmukęs ant galvos kapišonas, tąsė už plaukų. Jis (liudytojas) pasimetė, nežinojo ką daryti. Nuėjęs iki stotelės pakvietė nepažįstamą senuką. Kaltinamasis užsipuolė tą žmogų, tada nusisuko, kažką pasakė nepadoraus ir nuėjo. Pas D. mėlynę pamatė po akimi (neatsimena kuria) po įvykio, kai įlipo į troleibusą. D. iki to įvykio buvo sveikas, nebuvo jokių įdrėskimų ant veido.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, jog ėjo iš mokyklos link namų. Su draugais mėtėsi sniegu, prisijungę prie kitų pradėjo žaisti. Žaidžiant kažkas pataikė į langą, tačiau kas tiksliai – nepamena. Išlindusi moteriškė pro langą pradėjo rėkti ant jo. Jis bandė jos atsiprašyti, tačiau ji vis tiek toliau rėkavo. Kažkas praeidinėjant nusikeikė, o ji pagalvojo, kad vienas iš jų. Tada jis nuėjo namo, o draugai – E. su D. nuėjo link stotelės. Vėliau tą pačią dieną, kai jie ėjo į lauką, liudytojui D. sakė, kad stotelėje jį užpuolė vyriškis ir pradėjo daužyti, trankyti. Pasiskundė, kad galvą skauda. Ant kūno žymių liudytojas nematė, bet ant galvos matė guzą (ar du). Tos pačios dienos vakarą nuėjo su mama pas juos atsiprašyti. Tačiau ta moteriškė, kuri buvo išlindusi pro balkoną, kalbėjo pakeltu balsu, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to ji pasakė, kad yra policijos pareigūnė ir užtrenkė duris.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad konflikto aplinkybes pamena. Nurodė, kad tą dieną apie pietus, džiovė skalbinius balkone, uždarinėdama balkono duris, išgirdo sniego gniūžtės smūgį, į langą, tada pamatė lauke vaikinus, kuriuos sudrausmino, sakydama, „ar tu nori man langą iškulti“? Du vaikinai, vienas aukštesnis, o kitas žemesnis, liko stovėti, kiti išsiskirstė, nuėjo link 16-o troleibuso stotelės, perėjo gatvę. Vienas iš jų buvo drąsus pasakė jai pasakė man: „Eik tu nachui kurva“. Ji vaikinui atsakė, kad už savo žodžius reikės atsakyti. Tada jis prie padarė dar vieną gniūžtę ir vėl metė į jos langus, paskui su draugu, besišypsodami nuėjo link stotelės. Tada jos draugas, kuris darė remontą vonioje tuo metu, paklausė, ar ji (liudytoja) norėtų, kad vaikinas, mėtęs gniūžtes, jos atsiprašytų. Ji (liudytoja) atsakė, kad, norėtų atsiprašymo, nes vaikinas neturi teisės jos išvadinti necenzūriniais žodžiais. Jie stovėjo toj pačioj gatvės pusėj dar tada. Vaikinai abudu besišypsodami nuėjo, prie toje pačioj gatvės pusėje esančio spaudos kiosko. Tada matė per langa, kad prie vaikino priėjo jos sužadėtinis (kaltinamasis), norėjo jį sudrausminti, ar atvesti, kad atsiprašytų. Aukštesnis vaikinas pasitraukė į šalį, mano sužadėtinis, ko gero, jo paprašė eiti kartu ir atsiprašyti. Ką tas vaikinas pareiškė aš nežinau, negirdėjau, tik matė, kad jis muistėsi atsigulęs, spardėsi, suplėšė striukę iš vidinės pusės ir pasakė: „jei būčiau suaugęs, gaidį, tave sumuščiau“ (iš kaltinamojo žodžių). Kaip vaikinas parkrito ant žemės ji nematė, taip pat nematė jokio smurto šio vaikino atžvilgiu, tik matė jau jį parkritusį. Mano, kad vaikinas parkrito kai norėjo parodytį savo jėgą prieš jos sužadėtinį. Tuo metu kaltinamasis gal ir buvo paėmęs vaikiną už rankos norėdamas atsivesti pas ją, kad atsiprašytų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. M. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies ir parodė, kad 2019-01-14 14 val. buvo su savo sužadėtine R. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuomet jam, būnant vonioje ir klijuojant plyteles, atėjo R. G. ir pasakė, kad du vaikai į buto langą mėto sniego gniūžtes. Ji taip pat teigė, kad jai pro langą sudrausminus jaunuolius, vienas jų (žemesnio ūgio) išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir pasišalino link viešojo transporto sustojimo ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis nutarė apginti savo sužadėtinę ir sudrausminti jaunuolius. Pro savo buto langą pastebėjo, jog jaunuoliai yra prie viešojo transporto stotelės, vienas iš jų (žemesnio ūgio) metė sniego gniūžtes į penkiaaukščio gyvenamojo namo langus ir po to jaunuoliai užėjo už spaudos kiosko. Jis nuėjo į viešojo transporto stotelę, kur jį pamatęs kitas, aukštesnio ūgio, jaunuolis, pasitraukė link viešojo transporto stotelės, o žemesnio ūgio jaunuolis nesitraukė ir nebėgo, atrodė savimi pasitikintis ir konfliktiškai nusiteikęs. Jis iš jaunuolių išvaizdos nesuprato ar jie yra nepilnamečiai. Jaunuolių jis nepažįsta. Jis žemesnio ūgio jaunuoliui pasakė ,,ateik čia, reikia pasikalbėti” į ką šis atsakė ,,pašol nachui gaidy, kas yra“. Tuomet jis jam pasakė ,,einam atsiprašysi“, turėdamas galvoje, kad jaunuolis turėtų atsiprašyti jo sužadėtinės, kurią išvadino necenzūriniais žodžiais. Jaunuolis jam vėl pasakė ,,pašol nachui“, po ko jis suėmė jaunuoliui dešine ranka už jo striukės atlapų ir palenkė žemyn, kad jaunuolis nugara siektų sniegą, o jaunuolis bandė spardytis. Jis jaunuoliui suėmė dešine ranka už jaunuolio striukės gobtuvo ir kėlė jį iš sniego ir sakė, jog kvies policija, o jaunuolis muistėsi ir ėmė atsiprašinėti. Jis minėtam jaunuoliui smūgių nesudavė, laikant jaunuolį už striukės (kūno ranka nesiekė, tik striukės audinį) negalėjo sukelti jaunuoliui fizinio skausmo. Pakėlus jaunuolį šis pasakė, kad ,,būčiau tavo metų, supyzdinčiau tave“. Tuomet pro šalį ėjęs garbaus amžiaus vyriškis pasakė jam ,,paleisk tu tą vaiką“. Jis paleido jaunuolį ir nuėjo namo. Su jaunuoliu taikytis nenori, atsiprašyti neketina. Jaunuolis elgėsi negarbingai ir neteisingai mėtydamas sniego gniūžtes į buto langą, bei įžeidinėdamas jo sužadėtinę ir jį (b. l. 76–77).

2019-06-17 papildomos apklausos metu G. M. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, pripažįstą padaręs nusikalstamą veiką, bei labai gailisi. Pripažįsta, kad jis įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties konflikto metu, matant kitiems žmonėms, pastūmė nukentėjusįjį į krutinę, po ko pastarasis nukrito ant žemės, po to suėmė nukentėjusiam ranka už striukės ir tampė jį po žemę. Ar sudavė smūgius nukentėjusiam tiksliai neatsimena, kadangi buvo labai pasikarščiavęs. Pripažįstą padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Dėl savo veiksmų pasiryžęs atsiprašyti nukentėjusiojo, jeigu šis atsiprašys jo sužadėtinės R. G., kadangi mano, jog nukentėjusysis su ja elgėsi nepagarbiai (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepilnametis D. M. parodė, kad 2019-01-14 po pamokų, apie 13.45 val. jis buvo su klasiokais, E. L. ir A. V. ir jie žaidė sniego gniūžtėmis ir tada jo draugas, A. V. pataikė į daugiabučio namo pirmo aukšto langą. Iš to namo pirmo aukšto lango išlindo moteris, kuri šaukė ant A. V. Po moters riksmų jis ir E. L. nuėjo link ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelės, o A. V. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, kur yra parduotuvė ,,N.“. Jam ir E. L. būnant stotelėje ir laukiant autobuso atėjo vyras, kuris ėjo greitu žingsnių į jų pusę. Dar nepriėjęs vyriškis, kurio jis nepažįsta, pastūmė su ranka į viršutinę krūtinės dalį. Ko pasekoje jis nukrito ant žemės. Tada vyras su ranka suėmė jam už striukės viršaus prie peties ir tampė po žemę. Kadangi jo striukės gaubtuvas buvo jam užtemptas ant galvos, jis smūgių nematė, bet jautė, kad jį muša. Jam buvo suduoti 2–3 smūgiai į galvos sritį, o būtent į pakaušį, jam skaudėjo. Vyras mušdamas sakė, ,,ko čia mėtot į langus“. Po šių smūgių vyras jį paleido ir pasakė ,,eisim į policiją“. Tada jo draugas E. L. pakvietė pašalinį žmogų, stovėjusi stotelėje. Nepažįstamas vyriškis pasakė tam vyrui, kad jis apsiramintų ir nemuštų. Tuomet vyras nieko nepasakęs tiesiog išėjo. Jis pasikalbėjęs su E. L. apie įvykį, autobusu išvyko. Tą dieną, savo mamai apie įvykį nieko nepasakojo, tačiau kitą dieną mamai paskambino klasės auklėtoja V. T. ir pasakė, jog jį sumušė. 2019-01-15 apie 19 val. jis su mama, D. S. bei A. V. ir jo mama nuėjo į įvykio vietą ir pasibeldė į minėto buto duris, kurias atidarė moteris. Jo mama bandė išsiaiškinti, kas atsitiko ir kuris iš berniukų pataikė į jos buto langą. Buto duris atidariusi moteris pradėjo šaukti ir teigti, kad būtent jis metė sniego gniūžtę į jos buto langą ir kad ji turi filmuotą medžiaga. V. prisipažino pataikęs į jos buto langą sniego gniūžtę. Moteris toliau šaukė ir teigė, jog jis, bei jo mama turės sumokėti už sudaužyta langą ir pridūrė, kad jis suplėšė jos vyro striukę. Jis bute pastebėjo vyriškį, kuris pastebėjęs jį iš karto pasislėpė. Jie atvyko ramiai išsiaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau moteriškė buvo priešiškai nusiteikusi, todėl 2019-01-15 jis su mama, kreipėsi į policiją su pareiškimu (b. l. 24).

Liudytoja apklausta nukentėjusiojo nepilnamečio atstovė pagal įstatymą D. S. parodė, kad jai apie įvykį ,, (duomenys neskelbtini)“ pranešė jos sūnaus, D., auklėtoja V. T., kurį apie įvykį sužinojo mokykloje iš vaikų. Apie 16 val. ji pasikalbėjo su savo sūnumi ir sužinojo, kad jos sūnus kartu su draugais E. L. ir A. V. 2019-01-14 apie 13.55 val. ėjo iš mokyklos ir žaidė su sniegu ir jos sūnaus draugas A. V. pataikė į (duomenys neskelbtini) buto langą. Po šių veiksmų buto langą atidariusi moteriškė pradėjo šaukti ant A. V., kuris ją apkeikė ir nuėjo link PC ,,N.“, o jos sūnus ir E. L. nuėjo link visuomeninio transporto stotelės ,,(duomenys neskelbtini)“. Tada prie jos sūnaus, stotelėje, priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo apie 40-50 m. amžiaus, jis buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio. Minėtas vyras buvo apsirengęs juodos spalvos striukę ir mėlynos spalvos džinsus. Šis vyras, jos sūnui sudavė vieną smūgį ranką į krūtinę, ko pasekoje nuo smūgio jos sūnus nugriuvo ant žemės, tada užmovęs striukės gaubtą jam ant galvos sudavė apie 3 smūgius į galvą ir pečius. Vyras smūgiuodamas jos sūnui, sakė, jog ,,ko mėtai sniegą į langus ir pan. Einam į policija“, į ką jos sūnus atsakė ,,Einam“. Tada prie jos sūnaus ir vyro priėjo E. L. ir nepažįstamas vyras, kurio E. L. paprašė pagalbos. Jiems priėjus vyras paleido jos sūnų ir nuėjo. 2019-01-15 apie 17.40 val. kartu su savo sūnumi, bei A. V. ir jo motina nuėjo pas vyrą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur jiems buto duris atidarė moteris. Jie paaiškino moteriai dėl ko atėjo, o moteris pradėjo rėkti, teigdama, jog vaikai mėto sniegą į langą ir ją iškeikė. Taip pat buto duris atidariusi moteris pridūrė, jog jie sudaužė buto langą, suplėšė jos vyrui striukę ir kad jie kreipsis į policiją. Ji minėtame bute pastebėjo du vyrus iš kurių, jos sūnus atpažino jį mušusį vyrą. Tada buto šeimininkė uždarė buto duris. Ji apžiūrėjusi savo sūnų D., prie dešinės akies pastebėjo nubrozdinimą. D. apie minėtą nubrozdinimą paaiškino, kad jis atsirado po to kai jį sumušė vyras (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad 2019-01-04 apie 13 val. ji buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su ja namuose buvo jos sūnus, R. G. ir jos draugas G. M. Jos butas yra pirmame aukšte, kambario, kuriame ji buvo langai ir balkonas išeina į (duomenys neskelbtini). Ji balkone padžiovusi skalbinius uždarė balkono duris. Girdėjo lauke vaikų balsus ir išgirdo stiprų smūgį į balkono langą ir pamatė ant lango likusius sniego pėdsakus. Išėjusi į balkoną jį pamatė keturis vaikus, kuriems buvo apie 16 m., du aukštesnio ūgio ir du žemesnio. Ji jiems pasakė ,,ką jūs darote, norite man langus sudaužyti?" Žemesnis vaikas metė sniego gniūžtę į balkono langą ir pasakė ,,eik tu nachui kūrva, pyzda“. Šalia stovėjęs aukštesnis viską matė ir girdėjo. Minėti vaikai nuėjo link stotelės ,,(duomenys neskelbtini)“. Jos draugas G. M. jos paklausė ,,kas nutiko“. Ji jam pasakė, kad vaikai, kurie dabar stovi stotelėje ,,(duomenys neskelbtini)“, metė sniego gniūžtes į balkono langą ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais. G. paklausė, kuris vaikas, ji nurodė, kad žemesnio ūgio. Ji norėjo, kad vaikas jos atsiprašytų ir būtų sudrausmintas dėl tokio elgesio, todėl G. nuėjo link jų. Matė, kad stotelėje dar stovėjo kiti vaikai ir keli suaugę žmones. Taip pat šalia stotelės buvo kioskas, kuris tuo metu buvo atidarytas ir veikė. Ji matė, kaip G. priėjo prie nurodytų vaikų ir priėjęs prie vaikų, aukštesnis pasitraukė, o žemesnis liko stovėti. G. stovėjo ramiai, rankos buvo striukės kišenėse, o vaikas mosikavo rankomis. Matė, kaip G. vieną kartą rankomis iš priekio per krūtinės sritį pastūmė vaiką į sniego pusnį ir jis nukrito ant nugaros. Vaikas gulėdamas spardėsi kojomis, o G. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Prie G. ir vaiko priėjo pensijinio amžiaus vyras ir kas vyko toliau ji nematė. Po 5-8 min. G. grįžus namo, šis teigė, jog vaikas elgėsi labai drąsiai ir pasakė ,,kad jei būčiau vyresnis tave užmuščiau“. 2019-01-15 apie 18–19 val. pas ją į namus atėjo vaikų motinos. Atėjusi moteris, kuri buvo šviesių plaukų, parodė į vaiką, kurį ji pažino ir paklausė ar tikrai jis metė sniego gniūžtes. Ji patvirtino, kad tai tas vaikas (b. l. 37–39).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. L. parodė, kad tai įvyko žiemą, kai jis su draugais D. M. ir A. V. ėjo iš mokyklos, po pamokų. Jie ėjo su D. M. prie ,, (duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto stotelės, o A. V. nuėjo link savo namų. Tiksliai neatsimena kas, A. ar D., bet jam atrodo, kad A., metė sniego gniūžtę į daugiabučio langą. Ar sąmoningai tai padarė, nežino. Pro langą, į kurį pataikė, išlindo moteris, kuri pasakė keletą žodžių A. Ką tiksliai pasakė, neprisimena. Jam atrodo, kad buvo necenzūriniai žodžiai. Ar jie kažką atsakė moteriai, neatsimena. Po to, jis su D. nuėjo link ,,(duomenys neskelbtini)“, kur jie laukė viešojo transporto. Viešojo transporto stotelėje jis su D. pastebėjo ateinanti piktą vyriškį. Pamatęs minėtą vyriškį gal ir galėtų jį atpažinti. Tada vyriškis paėmė D. ir numetė jį ant žemės. Ar tuo metu vyriškas kažką sakė, neatsimena. Po to vyriškis paėmė D. už kapišono ir pradėjo jį tąsyti po žemę laikydamas D. už striukės gaubtuvo. Pastebėjo mėlynę ant D. kūno. Vyriškis tampė D. apie 2 min. gal mažiau. Vykstant konfliktui tarp D. ir vyriškio, jis nuėjo prie žmonių, kurie buvo prie kiosko prašyti pagalbos. Su nepažįstamu senyvo amžiaus vyru nuėjo prie D. ir vyriškio, senoliui kažką pasakius, vyriškis paleido D. Neatsimena, ką senolis pasakė vyriškiui. Vyriškis išėjo ir D. atsistojo. Kai D. atsistojo, jis pastebėjo mėlynę ant D. kūno t. y., ant skruosto, kur tiksliai neatsimena. Neatsimena ar D. rūbai buvo kažkaip pažeisti, sugadinti, suplėšyti. Apie įvykį sužinojo klasės auklėtoja V. T., kuri ir pranešė apie įvykį D. mamai. Kas auklėtojai pranešė apie įvykį, nežino (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas A. V. parodė, kad jis, E. L. ir D. M. ėjo po mokyklos. E. L. ir D. M. ėjo link stotelės ,,(duomenys neskelbtini)“, o jam reikėjo eiti truputį toliau. Prie daugiabučio, kur įvyko įvykis, sniego gniūžtėmis žaidė vaikai, todėl jie nusprendė prie jų prisijungti. Mėtantis sniegu jis pataikė į daugiabučio langą. Pro langą išlindusi moteriškė pasakė, kad jis sudaužė langą. Moteriškė pro langą pradėjo garsiai rėkti išvadindama juos necenzūriniais žodžiais „parazitai“, „debilai“, ,,nemąstantis galva“. Norėjo atsiprašyti moteriškės, tačiau moteriškė stipriai rėkė ir jis negalėjo įsiterpti. Prie daugiabučio iš viso buvo apie 8 vaikai. Kažkuris iš vaikų moteriškei pasakė, kad ji ,,stora karvė“. Moteriškė pamanė, jog tai pasakė D., tačiau šiuos žodžius pasakė ne D., o kažkas iš kitų vaikų. Moteriškė pradėjo rėkti ant D. sakydama ,,parazitas tu, aš tave pasigausiu ir tau geruoju nesibaigs“. D. atsakė ,,sėkmės“. Barnis truko apie porą minučių, po kurio jis nuėjo namo, o D. su E. į stotelę. Po to, susitikęs su D. pastebėjo ant jo galvos guzą ir D. papasakojo jam apie nutikusi įvykį, t. y., D. pasakė, kad jį pasigavo kažkoks vyriškis, užmovė ant galvos striukės gaubtuvą, pradėjo daužyti, spardyti, metė jį į pusnį, vos ne už plaukų pakėlė nuo žemės. 2019-01-15 jis su savo mama, bei D. ir jo mama nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena vyriškis, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Minėtu adresu buto duris atidarė moteris, kuri buvo agresyviai nusiteikusi. D. mama pasakė, jog atėjo dėl jos vaikų ir norėjo išsiaiškinti kas ten nutiko. Moteriškė, teigė, kad D. ant jos rėkavo ir metė jai į langą sniego gniūžtę, o jis įsiterpęs į pokalbį pasakė, kad tai jis metė sniego gniūžtę į jos langą. Moteriškė atsakė, jog jis nusišneka, nes ji viską matė. D. mama paprašė, kad ateitų moteriškės sugyventinis ir po šių žodžių atėjo labai stambus vyriškis. Vyriškis pagrinde tylėjo, o šnekėjo moteris. D. atpažino vyriškį, kuris užpuolė jį stotelėje. D. mama pasakė vyriškiui, kad šis sumušė jos nepilnametį vaiką. Po šių žodžių moteriškė paėmė sugyventinio striukę ir parodė, jog šį yra suplėšyta, teigdama, jog tai padarė D. (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, kad ji yra D. klasės auklėtoja, tiksliai, kurią dieną įvykio įvykis, neatsimena. Apie įvykį jai pranešė mokyklos vaikai, kurie nori išlikti anonimais. Vaikai pasakė, kad matė kaip D., stotelėje, kažkoks nepažįstamas vyras, kurio tikslių požymių nenurodė, skriaudė. Kaip tiksliai tai darė nurodyti negali, nes neatsimena. Iš karto sužinojusi apie įvykį, pranešė D. mamai. D. mama, teigė, kad apie įvykį D. nieko nesakė (b. l. 61).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – viešojo transporto stotelė ,,(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota, kad stotelė nėra stebima vaizdo kameromis. Vieta yra apsnigta ir jokių grumtynių pėdsakų nesimato (b. l. 11-14).

Teismo medicinos specialisto išvada NR. G 217/2019(01) konstatuota, kad D. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje ir pakaušyje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu ir nepavojingi gyvybei, taip pat nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi (b. l. 32).

Valstybinės teismo medicinos gydytojo-eksperto paaiškinimu paaiškinama dėl D. patirtų sužalojimų, kad kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje galėjo būti padaryta pargriovus D. ant žemės. Tačiau poodinę kraujosruva dešinėje akyje nėra būdinga griuvimui (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 str. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvada, kad jie visiškai patvirtino G. M. pareikštą kaltinimą. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

G. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu smūgiavo D. M. į krūtinę, po to parkritusi tampė per žemę už striukės, tačiau neigė smūgiavęs ar mušęs.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. M. patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu G. M. smūgiavo jam ranka, dėl ko jis parkrito ant žemės, vėliau jautė, kad yra tąsomas, buvo suduoti apie 3 smūgiai į galvą. Kuo buvo smūgiuota nežino, nes ant galvos buvo kapišonas. Po tokių smurtinių veiksmų prie akies liko nubrozdinimas, o pakaušyje mėlynė.

Tai, jog D. M. buvo pargriautas G. M. ir tąsomas po žemę, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas E. L., kuris taip pat patvirtino, kad kreipėsi pagalbos į šalia esantį asmenį, o po tokių smurtinių veiksmų matė ant nukentėjusiojo veido kraujosrūvą, nors iki to jis buvo sveikas.

Liudytojas A. V. patvirtino, kad konflikto dienos vakare, buvo susitikęs su D. M., kuris papasakojo, kad buvo užpultas ir apdaužytas vyriškio, todėl skaudą galvą. D. M. parodė ant galvos esantį „guzą“.

D. M. įstatyminė atstovė D. S. patvirtino, kad sūnus D. M., po to, kai paskambino klasės auklėtoja, prisipažino, kad buvo užpultas ir sumuštas vyriškio. Iki to, sūnus apie tai nieko nepasakojo, nes nenorėjo jos nervinti.

Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus, taip pat atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, todėl laikytini objektyviais.

Atsižvelgus į tai, jog D. M. nenurodė, kad krisdamas būtų susižalojęs galvą, o nuosekliai teigė, jog jautė kaip į galvą buvo smūgiuojama, darytina išvada, jog nukentėjusiajam konflikto metu kaltinamasis smūgiavo į galvą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad D. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje ir pakaušyje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu, byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymai nustatyta, kad G. M. 2019-01-14 apie 13.55 val., viešojoje vietoje įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu, matant kitiems asmenims, naudojo D. M. atžvilgiu smurtą, t. y. ranka partrenkė jį ant žemės, vėliau parkritusį suėmęs už striukės tąsė jį po žemę, sudavė nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau du smūgius, jam į galvą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. M. smurtaudamas viešoje vietoje ir matant kietiems asmenims pažeidė viešąją tvarką, sužalojo D. M., todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 284 str. numatytas nusikaltimas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl G. M. padaryta ir BK 284 str. numatyta veika apima ir D. M. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimo motyvai, kardomųjų priemonių taikymas

Skirdamas kaltinamajam G. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

Byloje esančiais įrodymais kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. M. – baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, susijusius viešosios tvarkos trikdymu (pareigūnų įžeidinėjimas; buvimas neblaiviame stovyje viešoje vietoje) (b. l. 70–72), nedirbantis (b. l. 67–68).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti G. M. už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bei tokius BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti pradėtą darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79) – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str., ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti pradėtą darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam G. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys