Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. A. L. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio nurodymus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnio nurodymus už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2010-01-01 – 2013-12-31, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkinių įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymą Nr. IX-1914, kuris galiojo iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988“); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nesurašė registrų, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01 datai; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento pagrindžiančio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistravo 9 000 Lt (2 606,58 EUR) išmokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai sumos, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos.

Be to, kaltinamasis D. A. L. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2014-01-27, būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nurodymus būdamas „atsakingas už apskaitos organizavimą“, siekdamas išvengti 21 002 Lt (6082,60 Eur) PVM, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jam žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir priskaičiuotą bei atskaitomą PVM, o būtent: pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies nurodymus, kur sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 58 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, 77 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM; 89 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma ir 90 straipsnį, kuriame nurodoma, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. sausio, kovo – liepos; 2011 m. balandžio – birželio; 2012 m. birželio, bei 2013 m. gegužės, liepos – lapkričio PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 647268 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 135980 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nedeklaravo 57889 Lt atskaitomo PVM ir dėl to deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 78090 Lt (22616,41 Eur) PVM, taip pat pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio – kovo mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., 2012 m. vasario, gegužės, lapkričio, gruodžio mėn., 2013 m. sausio – balandžio mėn., birželio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 492 172 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 107 852 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 14 208 Lt atskaitomo PVM ir dėl ko deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 57 088 Lt (16533,83 Eur) daugiau PVM, tokiu būdu išvengė iš viso 21 002 Lt (6082,60 Eur) (78090 Lt-57088 Lt) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaltinamojo D. A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo D.us A. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Kauno AVMI pranešimu Nr. (15.1-04.7.1)-K-3411 dėl UAB „G.“ veiklos, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 Nr. IX-574 4 straipsnį, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita (nepateikti ar neišsaugoti pajamų, sąnaudų, prekių pajamavimo bei išlaidavimo ir kt. registrai bei dokumentai) ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2013 metus (1 t., b. l. 21-22); 2016-03-18 patikrinimo aktu Nr. (13.2)-FR0680-203, iš kurio matyti, kad mokestiniam patikrinimui mokesčių mokėtojas UAB „G.“ nepateikė buhalterinės apskaitos sintetinių bei analitinių registrų (pajamų, sąnaudų, prekių pajamavimo bei išlaidavimo ir kt.) žiniaraščių, ataskaitų, suvestinių, apyskaitų (inventorizacijų duomenų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir kt.) ir kitų dokumentų, reikalingų mokėtojo ūkinės finansinės veiklos rezultatui (deklaruotam pelnui, pelno mokesčio prievolės dydžiui arba nuostoliui) už 2010-2013 metus nustatyti, daroma išvada, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo nuostatos. Įvertinus mokesčių mokėtojo veiklos rezultatą negalima iš dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros už 2010-2013 metus, taip pat už 2010-2013 metus negalima nustatyti pelno mokesčio prievolės dydžio. Be to daroma išvada, kad mokesčių mokėtojas VMI teikdamas nulines deklaracijas, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, žinojo, kad PVM deklaracijose deklaruoja neteisingus duomenis taip siekė mokestinės naudos (1 t., b. l. 23-37), duomenimis iš VRM ICDB bei Juridinių asmenų registro išrašai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu 2010-01-01 iki 2013-12-31 UAB „G.“ vadovas buvo D.s A. L. (2 t., b. l. 58-64); 2016-10-04 specialisto išvada Nr. 5-2/138 dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria nustatyta, kad tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai su likučiais ataskaitinių laikotarpių pradžiai ar pabaigai. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 12 straipsnyje nurodyta, kad finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami apskaitos standartuose nustatyta tvarka; 16 straipsnyje nurodyta, kad: 1. Sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais; 2. Kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914, galiojusio iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; šio straipsnio 3 dalies nurodymus, kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes į apskaitą neįtrauktos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados 3 p.). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių nurodymus, nes kratos metu išimta ir tyrimui pateikta 2010 m. kasos knyga be parašų. Kasos knygoje nurodytas grynųjų pinigų likutis 2010-01-01 yra 80 893,10 Lt (23 428,26 Eur), kasos pajamos 108 329,12 Lt (31 374,28 Eur), išlaidos 39 000 Lt (11 295,18 Eur) ir likutis 2010-12-31 nurodytas 150 222,22 Lt (43 507,36 Eur) (80 893,10 Lt +108 329,12 Lt-39 000 Lt). 2016-09-21 pateikta 2010 m. kasos knyga, kurioje likutis 2010-01-01 nurodytas 11 285,22 Lt (3 268,43 Eur). Tyrimui nepateiktas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01 datai. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kuris pinigų likutis 2010-01-01 yra teisingas, t. y. tyrimui nepateiktas ir suvestiniame registre neregistruotas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą – 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (specialisto išvados 4 p.); tyrimui pateiktas 2012 m. registras balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ vienam tiekėjui D. A. L. firmai, kuriame laikotarpio pradžios (2012-01-01) likutis nurodytas 11 354, 34 Lt (3 288,44 Eur). 2011 metų registre balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ likutis 2011-12-31 išvestas 1 354,34 Lt (392,24 Eur). Skirtumui 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (11 354, 34 Lt-1 354,34 Lt) pateisinti nesurašyti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir neaišku kodėl atkeltas didesnis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) permokėtos tiekėjui sumos likutis, t. y. atkeliant prekybos skolos likutį tiekėjui D.us A. L. firmai iš 2011 į 2012 metus, atkelta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) didesnė suma, nepagrįsta jokiais dokumentais ir neregistruota jokiame tvarkomame apskaitos registre, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (specialisto išvados 6.4. p.). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nurodymus, nes papildomai pateiktoje kasos knygoje apskaityta tiekėjui 2010 metais išmokėta 57 000 Lt (16 508,34 Eur) suma, neapskaityta 2010-09-02 išmokėta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) suma. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo apmokėta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) suma tiekėjui D.us A. L. firmai, kurios savininkas ir bendrovės direktorius vienas ir tas pats asmuo. 2010-12-14 iš D.us A. L. firmos į Bendrovės banko sąskaitą gauta 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Ši 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kada buvo grąžinta ši suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai išvestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2010-12-31, t. y. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) išmokėjimo tiekėjui D. L. firmai suma, į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) išmokėjimo D. L. firmai sumos ir į jokį registrą neįtraukta iš jo gautos 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumos ūkines operacijos, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus (specialisto išvados 4.1. p.). Į bendrovės banko sąskaitą 2011-03-24 iš D. A. L. firmos gauta 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Ši 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada buvo grąžinta ši suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų kreditoriui likučio 2011-12-31 datai, t.y. nesurašyti jokie registrai gautai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai iš D.us A. L. firmos, neaišku, kada ji grąžinta ir ar grąžinta, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus (specialisto išvados 5 p.). Į bendrovės banko sąskaitą iš D. A. L. firmos 2012-03-28 gauta 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir 2012 m. birželio 15 d. gauta 15 000 Lt (4 344,30 Eur), nurodant ,,D.us A. L. firma. Trumpalaikė pagalba“. Ši 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kada buvo grąžinta ši 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma ir ar grąžinta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai išvestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2012-12-31, t. y. nesurašyti jokie registrai gautai 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumai iš D.us A. L. firmos, neaišku kada ji grąžinta ir ar grąžinta, todėl pagal pateiktą tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (specialisto išvados 6.3. p.). Tiriamuoju laikotarpiu 2010-2013 metais bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 21 001 Lt (6 082,31 Eur) mokėtino PVM. Bendrovė tyrimui nepateikė jokių registrų, kuriuose būtų registruota buhalterinės sąskaitos apyvarta pagal kurią būtų galima nustatyti kodėl deklaracijose pateiktos PVM sumos neatitinka pirminiuose dokumentuose paskaičiuotos PVM sumos. Tyrimui pateikti išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų registrai už 2010-2012 metus, kuriuose įrašytos pirkimo ir pardavimo PVM sumos atitinka pirminiuose dokumentuose pateiktas sumas. Pažeidžiant 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, 58 straipsnio 1 dalies, 77 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies, 90, 94 straipsnių nurodymus bendrovė deklaravo iš viso 170 704 Lt (49 439,30 Eur) mokėtino PVM, kai tuo tarpu pagal pirminius dokumentus paskaičiuojama 191 705 Lt (55 521,61 Eur) mokėtino PVM, t. y. bendrovė 2010-2013 metų laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo 21 001 Lt (6 082,31 Eur) mokėtino PVM (191 705 Lt-170 704 Lt). Detalūs PVM deklaracijų duomenys pagal eilutes ir tyrimo metu pagal pirminius dokumentus paskaičiuoti pirkimo ir pardavimo PVM duomenys bei kas mėnesį neteisingai paskaičiuota mokėtino PVM suma pateikiami lentelėje, esančioje 26 priede (26 priedas iš 3 lapų). Susisteminti duomenys pagal metus pateikiami specialisto išvados 3 lentelėje (specialisto išvados 7 p.). Bendrovės VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir turto panaudojimą, nes PVM 2010 m. sausio, kovo – gruodžio; 2011 m. sausio – birželio, rugpjūčio ir spalio; 2012 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, lapkričio ir gruodžio, bei 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais PVM deklaracijų 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 951 331 Lt (275 524,50 Eur) prekių apmokestinamosios vertės, deklaracijų 29 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo 199 817 Lt (57 871,00 Eur) pardavimo PVM, deklaracijų 35 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimą, nes nedeklaravo 172 191 Lt (49 869,96 Eur) atskaitomo PVM ir dėl to deklaracijų 36 eilutėje nedeklaravo ir nesumokėjo 21 002 Lt (6 082,31 Eur) PVM. Detalūs duomenys apie kiekvienoje aukščiau nurodytoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaruotas sumas pateikiami 27 priede esančioje lentelėje (27 priedas iš 2 lapų). Suvestiniai neteisingų pateiktų sumų duomenys pagal metus pateikiami specialisto 4 lentelėje (specialisto išvados 7.1. p.). Bendrovė tyrimui nepateikė sutarties su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Buhalterinius dokumentus buhalterio vardu pasirašinėjo direktorius A. D. Lugas. Tyrimui pateikti bendrovės direktoriaus įsakymai dėl parašų patvirtinimo, kuriuose nurodyti asmenys, tiriamuoju laikotarpiu turintys teisę surašyti ir pasirašyti pardavimo PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, prekių pirkimo aktus, prekių grąžinimo kreditinius ir debitinius pirmadienis dokumentus, nurašymo aktus, kitus dokumentus (3 t., b. l. 119-135); 2016-06-03 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą UAB „G.“ patalpose, Jonavos g. 68 F, Kaune, buvo paimti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš kratos protokolo matyti, jog nėra surasta bei išimta laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, buhalterinių sąskaitų likučiai, dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01, dokumentas, pagrindžiantis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 į 2012 metus, taip pat dokumentai, iš kurių matosi, kad 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą ,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistruota 9 000 Lt (2 606,58 Eur) išmokėjimas tiekėjui D. A. L. firmai, neįregistruota tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iš tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos (2 t., b. l. 90-93); 2016-09-21 UAB „G.“ direktoriaus A. L. raštu, iš kurio matyti, jog bendrovės apskaita nesutvarkyta, minėtu lydraščiu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, kurių tarpe nėra pranešime apie įtarimą įvardintų dokumentų (2 t., b. l. 103-104); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

D.s A. L. kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą – nesurašė apskaitos registrų, nesuvedė buhalterinių sąskaitų likučių. Kaltinimas grindžiamas specialisto išvada, kur nurodyta, kad UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus turimus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, sutiko, kad dėl laiko stokos ir techninių nesklandumų netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje yra nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 16 straipsnyje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kurių formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Buhalterinės apskaitos registrai yra sudaromi pagal pirminius buhalterinės apskaitos duomenis, t. y. PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius, taigi jie yra išvestiniai dokumentai.

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paaiškino, kad jai buvo pateikti UAB „G.“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau teisės aktai jos neįpareigoja iš jų sudarinėti apskaitos registrų. Tai, kad buvo pateikti visi UAB „G.“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtina Kauno apskrities Valstybės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (13.2)-FR0680-203, nes UAB „G.“ atlikto mokestinio patikrinimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija iš pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius valstybei. Taigi, mokėtini mokesčiai buvo nustatyti pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo atveju mokesčių administratorius UAB “G.“ mokėtinus mokesčius nustatė įprastine tvarka, todėl akivaizdu, kad iš UAB “G.“ turimų ir ikiteisminiam tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, buvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydį valstybei.

BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.