Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2021 m. lapkričio 24 d. apie 8.35 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sutuoktinei R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW Passat”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. telefonu pakalbėjęs su seserimi apie mirusį brolį, iš sielvarto vienas namuose gėrė degtinę bei alų, kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali, apie 20 val. nuėjo miegoti. Ryte apie 7 val. pažadino mamos skambutis, mama paprašė atvežti vaistų jos sergančiam vyrui, kuriam buvo pakilusi aukšta temperatūra. Jautėsi gerai, todėl pažadėjo mamai vaistus atvežti. Neužsivedė savo automobilio, todėl paėmęs žmonos automobilį „VW Passat” nuvažiavo į vaistinę, nupirko vaistų nuo temperatūros ir pro Latežerio kaimą važiavo pas mamą į Marcinkonis. Važiuojant Latežerio kaime sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu nustatė jam 2,15 promilių girtumą. Nustatyto girtumo neginčija, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviam įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Liudytojas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, A. K., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. Latežerio pasienio ruože, dirbant kartu su pareigūnais N. B. ir A. M., (duomenys neskelbtini), apie 8.35 val. pastebėjo įtarimą keliantį automobilį „VW Passat“?, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nutarė patikrinti. Sustabdžius automobilį, išsiaiškino, kad jį vairavo V. K., kuriam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kaltinamasis nurodė, jog iš vakaro vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ patikrino kaltinamajam neblaivumą ir pirmu pūtimu kaltinamajam nustatė 2,55 promilių neblaivumą, antru pūtimu – 2,15 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 74-75).

Liudytojai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausieji patruliai, N. B. ir A. M., apklausti atliekant ikiteisminį tyrimą davė parodymus analogiškus liudytojo A. K. parodymams (1 t., b. l. 87-89, 93-95).

Liudytoja R. K., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad jos vardu registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo dažniausiai naudojasi ji, o prireikus ir sutuoktinis V. K.. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 8 val. iki 2021 m. lapkričio 24 d. 8 val. dirbo sanatorijoje „Dainava“, sutuoktinis buvo namuose, tačiau ką jis veikė, nežino. Grįžusi iš darbo sužinojo, kad sutuoktinis būdamas neblaivus vairavo jos automobilį. Sutuoktinis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, juos vartoja labai retai ir saikingai, tai buvo pirmas kartas, kai sutuoktinis vairavo automobilį būdamas neblaivus (1 t. b. l. 61-62).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose bei nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog minėtoje gatvėje stovi patikrinimui sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra tvarkingas, jokių tyrimui reikšmingų daiktų automobilyje ir jo bagažinėje nėra, apžiūros metu paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 102-0120245, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. 1. 16-31), kurie, juos apžiūrėjus bei padarius dokumentų kopijas (1 t. b. l. 32-37), grąžinti transporto priemonės savininkei R. K. (1 t., b. l. 65, 66-68).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės (1 t., b. l. 57) ir transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35) matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke registruota R. K..

Neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 84) bei alkotesterio tikrinimo rezultatuose (1 t., b. l. 81,82) užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 24 d. iš kaltinamojo V. K. burnos sklinda alkoholio kvapas, jo judesiai nekoordinuoti, kaltinamasis eiti tiesia linija negali, jam alkotesteriu pirmu tikrinimu (8.39 val.) nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (8.57 val.) – 2,15 promilių neblaivumas.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. S. sprendimu transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, nes vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 38).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo V. K. ir liudytojų A. K., N. B., A. M. parodymai, įvykio vietos, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai, nuotraukos, alkotesterio tikrinimo rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis V. K. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Byloje gauti kaltinamojo ir jo žmonos R. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti (2 t., b. l. 2-3, 24-25). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 137-138), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau už nusižengimą, nesusijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, praeityje už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, visas paskirtas nuobaudas už administracinius nusižengimus yra įvykdęs (1 t., b. l. 140-144), vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, užsiima išvežiojamąja prekyba, psichikos bei priklausomybės ligų registruose neįrašytas (1 t., b. l. 147), gyvena su žmona R. K., kuri vyrą apibūdina, kaip darbštų, jautrų, rūpestingą ir ramaus būdo žmogų, padedantį ne tik savo šeimai, bet ir senyvo amžiaus tėvams, saikingai vartojantį alkoholį ir anksčiau niekada nevairavusį išgėrus, smerkiantį savo poelgį ir labai dėl to išgyvenantį. Pats kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai, padarė išvadas, pasiryžęs ateityje nepažeisti įstatymų, be to, jis turėdamas virš 20 metų vairavimo stažą praeityje tik du kartus yra baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis R. K. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 24-25). R. K. yra kaltinamojo žmona nuo 1993 m. (2 t., b. l. 28), dirba viešojoje įstaigoje valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, kruopšti ir pareiginga (2 t., b. l. 27), yra neteista (2 t., b. l. 30), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 29). R. K. teismo posėdyje parodė, kad su sutuoktiniu gyvendama 28 metus puikiai jį pažįsta, su juo sutaria gerai, šeimoje jokių konfliktų nebūna, vyras visuomet jai padeda, abu tariasi įvairiais klausimais, sutuoktiniui jos nuomonė yra svarbi bei gali užtikrinti, kad jos įtakojamas vyras daugiau įstatymų nepažeidinės ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius R. K. duotus paaiškinimus teisme, tai, kad R. K. gerai pažįsta kaltinamąjį, kuris gyvena kartu su ja, nuolat su juo bendrauja, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamajam žmonos nuomonė yra svarbi, teismas sprendžia, kad R. K. gali kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl yra tinkama būti laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, tačiau akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį žmonos atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Prokuroras prašo skirti V. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, tarp kurių uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtą poveikio priemonę, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, dirba, tačiau jis transporto priemonę vairavo, kai jo iškvėptame ore buvo 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, V. K. neteisėti veiksmai galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, taigi, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos padarymo motyvų V. K. elgėsi neatsakingai ir ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 123-125), taigi jam šiuo nutarimu realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2021 m. lapkričio 24 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtimi pripažįstami tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-80-511/2018, 2K-184-697/2019, 2K-112-942/2021 ir kt.).

Bylos duomenimis V. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. K. sutuoktinės R. K. vardu (1 t., b. l. 35, 2 t., b. l. 28). Teismo posėdyje V. K. ir jo sutuoktinė parodė, kad minėta transporto priemonė buvo nupirkta jiems esant santuokoje, iš bendrų šeimos pinigų, todėl pripažintina, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. K. ir R. K. šeimos turtas, t. y. bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priklauso abiem sutuoktiniams, todėl baudžiamojo proceso įstatymams nenumatant galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, sutuoktiniams priklausantis automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021 ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad konfiskavus automobilį nukentėtų ir V. K. sutuoktinė, kuriai konfiskuotinas automobilis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje V. K. ir R. K. parodė, kad šeimoje yra penki automobiliai, iš jų trys gali dalyvauti eisme, automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi R. K., nes V. K. naudojasi kitais dviem automobiliais, tačiau esant būtinumui, V. K. naudojasi ir sutuoktinės vardu registruotu automobiliu. Taigi, byloje esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leidžia kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

Nagrinėjamu atveju, V. K., ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys). Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. K. padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Iš į bylą pateiktos kilnojamojo turto – transporto priemonės „VW Passat“ – vertinimo ataskaitos Nr. 22-001 matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, rinkos vertė yra 550,00 Eur (2 t., b. l. 4-23). Taigi, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti V. K. teisėtus interesus. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs ir nevaržo V. K. teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, V. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis automobilį neblaivus vairavo vienoje iš pagrindinių miesto gatvių (vyko į vaistinę), vėliau važiavo tarpmiestiniame kelyje, per kaimą, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, R. K. nurodytos aplinkybės, kad jai reikalinga ši transporto priemonė, nes ji ja naudojasi, su ja kartais vyksta į darbą, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo ar išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atkeiptinas dėmesys, kad asmuo, kuriam yra perduotas saugoti konfiskuotinas turtas – automobilis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas transporto priemonę konfiskavimą vykdančiai institucijai, kartu su transporto priemone turi pateikti transporto priemonės registravimo dokumentą (automobilio registracijos liudijimą) bei kitus su perduodama transporto priemone susijusius dokumentus (galiojančią techninės priežiūros rezultatų kortelę ir kt.), kurių pagrindu konfiskuotina transporto priemonė galės būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 4.5., 4.6. punktai).

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

2) konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. K. vardu, saugomą adresu Šaltinių g. 9, Druskininkai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. K., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.