Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. būdamas UAB „P.“ vadovu (šiuo metu nedirba) ir žinodamas apie nemokios įmonės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomąsi CK 6.9.30 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-01-01 iki 2022-01-31 nustatyta, kad jis pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau ir – FM) interesus. Šiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. S. parodė, kad įmonės UAB „P.“ veikla yra automatizuotų robotinių sprendimų diegimas gamybos įmonėse. Automatizavo gamybines linijas, naudojo robotus, projektavo. 2020 metais, kai prasidėjo pandemija, įmonei UAB „P.“ buvo sudėtingas metas, nes visos gamybos buvo uždaromos, įmonės neįsileisdavo darbuotojų, stabdė veiklą, jų projektai buvo sustoję ir naujų projektų nepavykdavo gauti. Žmones reikėjo išlaikyti, nes projektus anksčiau ar vėliau reikėjo vykdyti, buvo pasiruošiamieji darbai. Buvo sunkus metas, todėl UAB „P.“ buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID -19 įmonių sąrašą, į abu sąrašus – 2020 metais ir 2021 metais. Kaip nukentėjusi įmonė UAB „P.“ buvo nuo 2020-03-18 iki 2021-08-24. Tuo metu buvo teigiama, kad įmonių, nukentėjusių nuo COVID -19, sąrašas atsirado dėl to, kad padėti įmonėms išsaugoti likvidumą ir išsaugoti darbo vietas. Taip pat buvo teigiama, kad įmonės, įtrauktos į šį sąrašą, nėra laikomos skolingos valstybės biudžetui. Taip buvo teigiama viešuose informacijos šaliniuose iš VMI. Vadovaudamiesi turima informacija, darė sprendimus kaip išlaikyti įmonės UAB „P.“ likvidumą, veiklą, kaip išlaikyti darbuotojus, kurie yra svarbūs norint tęsti veiklą. 2020 metų pabaigoje, kaip pandeminė situacija pradėjo taisytis, jie pradėjo gauti naujus projektus, įgyvendinti naujus užsakymus, pasirašė nemažai sutarčių. Per 2021 metus įmonės UAB „P.“ klientais buvo UAB „S.“, UAB „Š.“, UAB „C.“, UAB „P.‘, UAB „B.“, UAB „P.“. Buvo naujos sutartys, nauji užsakymai ir visą savo dėmesį sutelkė į tai, kad dabar susitvarko su naujais srautais, įvykdo šiuos užsakymus, stabilizuoji įmonės UAB „P.“ veiklą, išlaiko žmones. Per 2021 metus iki rugsėjo mėnesio išmokėjo 123 000 eurų algoms ir pirko įrangą, sistemas ir medžiagas projektams įgyvendinti. Siekė išlaikyti įmonės UAB „P.“ veiklą ir žmones, judėti ta linkme, kad stabilizuoti piniginius srautus ir kai jau ateis laikas atsiskaitinėti su valstybės biudžetu, buvo teigiama, kad bus galimi atidėjimai 5 metams, tai įmonė taip ir planavo. Planavo stabilizuoti srautus, išlaikyti žmones, įgyvendinti projektus ir tada susimokėti. Tiesa sakant M. S., kai jis gavo laišką su pareiškimu ir šaukimu į teismą, liko labai nustebęs ir išmuštas iš vėžių, nes visada buvo sakoma, kad valstybė jums padeda išlaikyti veiklą ir žmones, o taip išėjo, kad buvo skolingi. Kad įmonės, įtrauktos į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą nėra skolingos valstybės biudžetui, buvo žinoma iš internetinių puslapių ir oficialių VMI šaltinių. Jis nežino, ar buvo patikrinimas įmonėje UAB „P.“, jis nebedirbo įmonėje tuo metu, kai vyko patikrinimas. Jis nuo 2021 m. spalio mėnesio nėra įmonės UAB „P.“ direktorius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą savo poziciją visiškai palaiko (b. l. 2-4; 127,12).

M. S. įvykdyta administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti įrodymai, tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymas (b. l. 5-7), įmonės UAB „P.“ finansinių operacijų išrašas nuo 2021-01-01 iki 2022-02-16 (b. l. 10-92), iš kurio matyti, kad nebuvo laikomąsi atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, įmonės balanso duomenys (b. l. 93-111), Registro centro duomenys (b. l. 141-144), „Sodra“ duomenys (b. l. 135), advokatės J. M. paaiškinimai (b. l. 131-136).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Už šio administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis skiriama bauda nuo 1400 iki 3000 eurų.

ANK 120 straipsnyje įtvirtina teisės norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (pvz., įmonių bankroto įstatyme, juridinių asmenų nemokumo įstatyme). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Ši vadovo pareiga imperatyvi ir JANĮ nuostatos nenumato išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (pvz., kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „P.“ ne taip suprato nuostatas dėl COVID, manė, kad įmonė automatiška atliesta nuo mokesčių, todėl elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, įmonės finansiniams įsipareigojimams didėjant ir negalint jų visų vykdyti, atsiskaitymus vykdė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl įvykdyto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į M. S. asmenybę, kad jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ir neteisingo traktavimo.

Esant šioms aplinkybėms teismo vertinimu, pernelyg didelės baudos paskyrimas ne tik taptų nepakeliama finansine našta pažeidėjui, tačiau pažeistų ir kreditorių interesus išieškoti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. S. paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 614 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą