- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- AN2-232-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00516-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo M. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. M. S. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie nemokios įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde M. S. atstovė advokatė prašo administracinio nusižengimo teiseną M. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime be jokio teisinio pagrindo buvo konstatuota, jog M. S., žinodamas apie nemokios įmonės finansinę padėtį, privalėjo užtikrinti CK 6.930¹ straipsnio nuostatų vykdymą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių dokumentų, kuriais remiantis skundžiamą nutarimą priėmęs teismas galėjo konstatuoti, jog įmonė buvo nemoki nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė tvirtina, kad skundžiamojoje teismo nutarime be jokio teisinio pagrindo VMI buvo įvertinta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, nes VMI tikrintu laikotarpiu nebuvo suėję mokėjimų VMI naudai vykdymo terminai, t. y., prievolių VMI naudai vykdymo terminai buvo pratęsti. Taigi konstatuotina, kad nebuvo įrodyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, dėl šios priežasties administracinė atsakomybė M. S. nėra galima.
5. Skunde aiškinama, kad VMI pareiškime nurodoma, jog operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 233416,11 Eur. Tokia informacija yra klaidinga bei klaidinanti, nes ja ne tik neatskleidžiama įmonėje susiklosčiusi faktinė situacija, bet ir bandoma sudaryti įspūdį, kad 233416,11 Eur nepriemoka buvo visu VMI tikrintu laikotarpiu, t. y., nuo pat 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Skunde pažymima, kad prie VMI pareiškimo pateiktų nepriemokų balansų turinys patvirtina, jog 2021 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidariusi 47124 Eur mokestinė prievolė, kuri kiekvieną mėnesį didėjo dėl įmonės vykdytos veiklos.
7. Skunde nurodoma, kad iš VMI pareiškimo matyti, jog įmonė savo verslo partneriams VMI tikrintu laikotarpiu, t. y., nuo 2021 sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo apie 563570,39 Eur, darbuotojams – 132232,33 Eur. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, stengėsi išsaugoti verslą, darbuotojus. Įmonės atlikti mokėjimai buvo neišvengiamos ir būtinos išlaidos, kurios leido užtikrinti veiklos tęstinumą ir nuolatinį pajamų generavimą. Vien atlyginimų mokėjimams skirta suma buvo tokia, kad darytina pagrįsta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog M. S. tyčia ir sąmoningai pažeidė kreditorių interesų eiliškumą, jo veiksmai buvo nukreipti asmeninės naudos siekimui ir įmonės atsiskaitymo galimybių iškreipimui. Taigi M. S. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Nors VMI įsakyme dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių nebuvo išskirta ūkio subjekto teisė nesilaikyti mokėjimų eiliškumo, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, jog M. S. savo veiksmais siekė išvengti skolos mokėjimo VMI.
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teigia, kad ANK 21 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas yra susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog tuo atveju jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtina rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė neteisingos konsultacijos, netaikomos. Šios įstatymo nuostatos taikytinos ir nagrinėjamai situacijai, nes M. S. vadovavosi viešai skelbiama informacija. Pagal Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo nustatytą reguliavimą būtina atleisti nuo administracinės atsakomybės ir asmenis (ūkio subjektų vadovus ar kitus atsakingus asmenis), jei jų padaryta veika atitinka ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Analogiška nuostata yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi neigiamos pasekmės dėl netinkamo VMI aiškinimo negali būti perkeliamos M. S..
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
10. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė subjektyviosios pusės požymį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. S. kaltę. Pandemijos metu taikant mokestinės pagalbos priemones dėl COVID-19 nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebuvo skaičiuojami delspinigiai. Vis tik minėtų priemonių taikymas nereiškia, kad juridiniai asmenys galėjo nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu, kai įmonė turėjo lėšų, bet jų nepakako visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ji privalėjo atsiskaitymus atlikti, laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.
11. VMI atstovas teigia, kad anksčiau minėtomis priemonėmis mokesčių mokėjimas taip pat nebuvo atidėtas. Pagal reikšmingu metu galiojusį teisinį reglamentavimą, jei įmonei vykdyti mokestines prievoles yra sudėtinga, ji turi pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo. 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-45042 išdėstyti 170789,07 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, todėl 2022 m. sausio 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-256 nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
12. Atsiliepime aiškinama, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į VMI surenkamąją sąskaitą sumokėjo 47464,95 Eur, kas sudaro 6,22 procentus nuo atliktų atsiskaitymų su darbuotojais ir kreditoriais 762486,35 Eur sumos. Šis faktas rodo, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais ir darbuotojais.
Šalies argumentai
13. VMI atstovo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad VMI klaidina bei bando sudaryti įspūdį, jog visu tikrintinu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 233416,11 Eur. VMI pareiškime nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu (2022 m. vasario 8 d. – 2022 m. kovo 2 d.) įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 233416,11 Eur. VMI pareiškime nurodytoje lentelėje prie kiekvieno įmonės atsiskaitymo su kreditoriais yra nurodyta mokestinė nepriemoka atsiskaitymo padarymo dieną bei pridėti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, patvirtinantys įsiskolinimo buvimą atsiskaitymo padarymo metu. Kaip buvo minėta anksčiau, mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta tik 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y., po atsiskaitymų su tiekėjais ir darbuotojais atlikimo, taigi įmonei vykdant atsiskaitymus su darbuotojais ir tiekėjais VMI naudai vykdytinų mokėjimų terminai jau buvo suėję.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. M. S. kaltę, padarius minėtą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
15. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad M. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė turi mokestinių prievolių VMI, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., atsiskaitė su įmonės darbuotojais ir tiekėjais. Nagrinėjamu atveju M. S. atstovė advokatė nesutinka su tuo, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevertintina kaip VMI skolininkas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo.
16. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
17. Iš VMI informacinės bazės duomenų (b. l. 94-111) matyti, kad M. S. vadovavimo laikotarpiu, t. y., 2021 m. sausio 4 d. įmonė turėjo mokestinių prievolių, kurių suma buvo 48402,71 Eur. 2021 m. kiekvieną mėnesį, išskyrus balandį ir rugpjūtį, įmonės mokestiniai įsipareigojimai biudžetui tik augo ir, kaip matyti iš VMI pareiškimo turinio (b. l. 2-4), 2022 m. vasario 24 d. mokėtini mokesčiai jau sudarė 233416,11 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 5-7) matyti, kad iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, jog įmonės pajamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. iš veiklos sudarė 954575 Eur, o išlaidos minėtu laikotarpiu buvo 962295,26 Eur. Iš kitos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio analizės matyti, kad sąskaitos likutis 2022 m. sausio 31 d. buvo minusinis (neigiamas) – (-1138,56 Eur). Taip pat iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal paskutinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, pateiktą 2020 m. gruodžio 31 d. VĮ „Registrų centras“, įmonės turtas 2020 metais sudarė 873339 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 856728 Eur. Įmonė deklaravo 78482 Eur nuostolį. Skola Sodra 20222 m. vasario 22 d. sudarė 74447,33 Eur. Taigi iš aptartų aplinkybių, yra akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis M. S. vadovavimu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo sudėtinga, nes įmonė disponavo žymiai mažesnėmis pajamomis, nei turėjo įsiskolinimų.
18. Faktus, kad įmonės finansinė padėtis nurodytu M. S. vadovavimo laiku buvo bloga, ji neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių piniginiams reikalavimams patenkinti, patvirtina ir tai, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti 170789,07 Eur mokestinės nepriemokos išmokėjimą (b. l. 154), o nuo 2021 m. spalio 20 d. buvo pradėtas einamųjų mokesčių išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bei nuo 2021 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 5-7). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) buvo iškelta nemokumo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėtos nutarties matyti, kad pagal balansą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turto iš viso turėjo 315490 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 845669 Eur, įmonė patyrė 546789 Eur nuostolį. Iš aptariamos nutarties taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovei yra vykdomos 9 vykdomosios bylos, skola kreditoriams sudaro 755683,94 Eur. Taigi, atsižvelgus į visa tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju visiškai atitinka skolininko apibrėžimą pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį.
19. Kaip jau minėta anksčiau, pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Iš VMI pareiškimo, operatyvaus patikrinimo pažymos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b. l. 30-50) matyti, kad įmonė, turėdama augančią nepriemoką VMI ir, kaip anksčiau nustatyta, neturėdama galimybės padengti šių įsipareigojimų VMI, M. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Iš viso žemesnės eilės kreditoriams iš minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo pervesta beveik 700000 Eur: apie 560000 Eur buvo pervesta tiekėjams, 123232,33 Eur skirta darbo užmokesčio išmokėjimams. Faktas, kad įmonės pinigai, žinant apie nepriemoką biudžetui, buvo leidžiami įrangos, sistemos, medžiagų pirkimui ir algoms, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b. l. 157). Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl M. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnį.
20. VMI pareiškime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į du juridinių asmenų sąrašus, kuriems be pateikto prašymo buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Iš 2020 m. kovo 20 d. VMI viršininko įsakymo Nr. VA-27 dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių 1.9 punkto matyti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vis tik šio reglamentavimo negalima suprasti taip, kad panaikinama juridinio asmens nepriemoka biudžetui. Iš minėto įsakymo ir vėlesnių jo redakcijų matyti, kad tokiems asmenims netaikomas priverstinis nepriemokos išieškojimas ir neskaičiuojami delspinigiai, jei mokesčių nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkybė, kad nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidariusios mokesčių nepriemokos juridiniams asmenims nėra panaikinamos, visiškai patvirtina ir tai, kad dėl šių nepriemokų, vadovaujantis minėtu įsakymu, mokesčių mokėtojai galėjo sudaryti mokestinės paskolos sutartis, tokiems subjektams nebuvo skaičiuojamos palūkanos. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia galimybe, kaip jau aptarta anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasinaudojo. Taigi iš to, kas aptarta, yra neginčijamai nustatyta, kad M. S. buvo žinoma ir suprantama, jog jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. mokestinės prievolės VMI nėra panaikintos, jų mokėjimas nėra atidėtas ir jos turi būti mokamos įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad M. S. subjektyvus VMI direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. VA-27 su vėlesniais pakeitimais interpretavimas nėra pagrindas atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 21 straipsnį.
21. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi CK 6.930¹ straipsnio taikymas nesiejamas su bendrovės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės nemokumas yra svarbus tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto juridiniam asmeniui iškėlimo. Taigi aplinkybė, kad įmonė nagrinėjamu atveju buvo nemoki šalintina iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Minėtos aplinkybės pašalinamas nekeičia M. S. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
22. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 141-144) matyti, kad M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teisme M. S. patvirtino, kad jis nuo 2021 m. spalio mėnesio nebevadovauja įmonei (b. l. 157). Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali atsakyti tik už tai, kas netinkamai buvo padaryta jo vadovavimo įmonei metu. Taigi atsižvelgus į tai M. S. tikslinimas skundžiamame nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis, nurodant, kad M. S. neužtikrino, jog būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.
23. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, M. S. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarimą pakeisti ir nustatyti, kad M. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., pašalinti nustatytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.