Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, rašytinio proceso forma spręsdamas klausimą dėl Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos PK-195-311/2013, kurioje A. O. traukiama baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos, t. y. apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-195-311/2013, kurioje A. O. patraukta baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

2013-04-17 teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji – A. O. ir jos gynėja – advokatė Neringa Grubliauskienė nurodė, kad kaltinamoji paštu yra išsiuntusi teismui rašytinius pareiškimus dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo – Rimanto Grigo ir viso Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Bylą nagrinėjantį Kauno apylinkės teismo teisėją – Rimantą Grigą nuo bylos nagrinėjimo kaltinamoji ir jos gynėja prašė nušalinti motyvuodamos tuo, jog tas pats teisėjas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-117-311/2013. Minėtoje byloje kaltinamuoju buvo patrauktas R. Z. (kuris šioje byloje yra privatus kaltintojas) uošvis – V. R., o nukentėjusiuoju pripažintas A. O. sutuoktinis – A. O. Byloje Nr. 1-117-311/2013 teisėjas Rimantas Grigas V. R. išteisino nuosprendį pagrįsdamas tikrovės neatitinkančiais arba iškraipytais duomenimis; kaltinamosios A. O. nuomone, minėtoje byloje ją apklausiant kaip liudytoją, buvo akivaizdžiai matomas teisėjo šališkumas, vėliau atsispindėjęs ir išteisinamajame teismo nuosprendyje. Be to, 2013-03-15 nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas nepasisakė dėl kaltinamosios gynėjos išsakytos pozicijos, jog byla esanti nenagrinėtina privataus kaltinimo tvarka, kadangi taikinamajame posėdyje atsakydamas į advokatės klausimą, R. Z. nurodė, kad skundą jis surašė ant Kauno apskrities VPK firminio blanko kaip Viešosios policijos skyriaus viršininkas, nes jaučiasi įžeistas kaip pareigūnas, o ne kaip fizinis asmuo. Be to, padavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, kuris pasirašytas ant Kauno apskrities VPK firminio blanko, ir jį pasirašęs kaip pareigūnas, R. Z. neturintis įgaliojimų veikti Kauno apskrities VPK vardu, todėl skundas esantis nenagrinėtinas, tačiau teisėjas R. Grigas, skirdamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nutartyje dėl jų nepasisakė.

Abejones Kauno apylinkės teismo teisėjų gebėjimu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti jos bylą, priimti nešališkus procesinius sprendimus bei būtinumą perduoti bylos nagrinėjimą kitam apylinkės teismui kaltinamoji motyvavo tuo, kad nukentėjusiuoju, kurio pareiškimo pagrindu privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla, yra pripažintas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas – R. Z.; kaltinamoji nurodė, kad iš jos sutuoktinio – A. O., buvusio R. Z. pavaldinio, jai tapo žinoma, jog tarnybinės veiklos klausimais R. Z. dažnai bendrauja su Kauno apylinkės teismo teisėjais, dėl šio tarnybinio bendravimo, kuris trunka ilgai, tarp teisme dirbančių teisėjų ir nukentėjusiuoju pripažinto asmens susiklostė iš esmės draugiški, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai.

Kauno apylinkės teismo teisėjas – Rimantas Grigas 2013-04-19 nutartimi nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad jis yra išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-117-311/2013, kurioje išteisintas R. Z. uošvis - V. R., o nukentėjusiuoju joje buvo pripažintas kaltinamosios šioje byloje – A. O. sutuoktinis – A. O. Iš abiejų baudžiamųjų bylų medžiagų esą matyti, kad tarp A. ir A. O. bei R. Z. ir jo uošvio – V. R. esantis įsisenėjęs konfliktas, šie asmenys ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas reikšdami tarpusavio pretenzijas. Teismo pirmininko – Mindaugo Šimonio 2013-04-19 rezoliucija nusišalinimas patvirtintas.

2013-04-22 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosios byloms – Dainius Ročys persiuntė baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismo pirmininkui, kad šis išspręstų kaltinamosios – A. O. joje pareikštą pareiškimą dėl viso Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir jos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Pareiškimas dėl viso Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo privataus kaltinimo baudžiamosios bylos Nr. PK-195-311/2013 nagrinėjimo netenkintinas ir byla grąžintina Kauno apylinkės teismui, kuriam ji yra teisminga.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. numato galimybę iki pradedant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje perduoti kitam teismui, tačiau sieja ją su išimtinio pobūdžio aplinkybėmis, t. y., kai tai yra būtina siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Vadinasi, visų pirma, bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui yra negalimas dėl tos priežasties, kad Kauno apylinkės teismo 2013-03-15 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2013-04-17 bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje atidėtas atsižvelgiant į pareikštus nušalinimus. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 229 str. nuostatomis, kaltinamoji ir jog gynėja, būdamos įsitikinusios, jog Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, turėjo galimybę iš karto po to, kai kaltinamajai tapo žinoma apie šiame teisme gautą privataus kaltinimo skundą (pažymėtina, kad apie tai kaltinamoji A. O. sužinojo 2012-12-10 įteikus jai teismo šaukimą), kreiptis su prašymu į Kauno apygardos teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje vyko taikinamieji posėdžiai. Iš pareiškimo dėl viso Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo motyvų matyti, kad aplinkybės, kuriomis kaltinamoji grindžia būtinumą šalinti Kauno apylinkės teismą ir perduoti bylą kitam apylinkės teismui, jai buvo žinomos nuo pat sužinojimo apie privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą momento, tuo tarpu pareiškimą dėl viso teismo nušalinimo ir prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kaltinamoji pateikė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po bylos iškėlimo teisme dienos ir netgi mėnesiui po to, kai taikinamųjų posėdžių metu pareiškėjui (nukentėjusiajam) ir kaltinamajai nepavykus susitaikyti, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Antra, net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad nors bylą teismas ir perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau jos nagrinėjimas buvo atidėtas ir jokių procesinių veiksmų, kurie reikštų, jog teismas pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės, byloje nėra atlikta, pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui nesudaro kaltinamosios nurodomos aplinkybės, kuriomis mėginamas motyvuoti Kauno apylinkės teismo šališkumas ir neobjektyvumas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2KT-128/2012). Kaltinamoji tvirtina, jog dėl privataus kaltintojo užimamų pareigų tarp jo ir Kauno apylinkės teismo teisėjų yra susiklostę draugiški, pasitikėjimu pagrįsti santykiai, apie kuriuos informaciją jai pateikęs sutuoktinis. Tokie teiginiai laikytini neapibrėžtais ir abstraktaus pobūdžio. Kauno apylinkės teismas – tai jurisdikcinė institucija, kurioje dirba ir teisingumą vykdo kelios dešimtys teisėjų. Mažai tikėtina, kad artima pažintis ir draugiški santykiai privatų kaltintoją sieja su visais šiame teisme dirbančiais teisėjas ir jame nėra tokių teisėjų, kurie baudžiamojoje byloje nagrinėjamos situacijos atžvilgiu galėtų išlikti objektyvūs ir nešališki.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kaltinamosios – A. O. pareiškimo dėl viso Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. PK-195-311-2013 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinti.

Bylą tolimesniam nagrinėjimui grąžinti Kauno apylinkės teismui, perskiriant ją nagrinėti kitam Kauno apylinkės teismo teisėjui.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti kaltinamosios – A. O. ir jos gynėjos – advokatės Neringos Grubliauskienės žiniai.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.