Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei UAB „Emvesta“ dėl nekokybiškai atliktais statybos darbais padarytų nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, LUAB „Bigener“, I. L., E. K., išnagrinėjo atsakovės UAB „Emvesta“ prašymą dėl sprendimu priteistų išlaidų išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo L. Š. ieškinį, ir jam priteisė iš atsakovės UAB „Emvesta“ 9 698,93 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 1 764,00 Eur delspinigius, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą 11 462,93 Eur sumą nuo bylos iškėlime teisme – 2018 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 914,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-1092/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeitė. Priteisė iš atsakovės UAB „Emvesta“ 6 431,79 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 500 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 931,79 Eur) nuo bylos iškėlime teisme (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 148,87 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui L. Š.. Sumažino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės UAB „Emvesta“ turto arešto - mastą iki 8 352,78 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš atsakovės UAB „Emvesta“ valstybei priteisė 208,02 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo L. Š. - 135,98 Eur žyminio mokesčio.

2020 m. kovo 9 d. gautas atsakovės UAB „Emvesta“ prašymas dėl sprendimu priteistų išlaidų išdėstymo. Prašymą grindžia ypatingai prasta turtine padėtimi. Nurodo, kad atsakovė neturi jokių galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, todėl prašo ją išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

2020 m. kovo 31 d. d. teisme gautas ieškovo L. Š. atsiliepimas į atsakovės UAB „Emvesta“ prašymą dėl sprendimu priteistų išlaidų išdėstymo, kuriuo prašė atsakovės prašymo dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis netenkinti, nes atsakovė nuo pat bylos pradžios teigė, kad yra nemoki, net ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu, nesiruošė atlyginti žalos, ir toliau piktnaudžiauja savo padėtimi jog galėtų atidėti mokėjimus. Pažymėjo, kad ieškovas sutiktų sudaryti taikos sutartį, kurioje būtu tiksliai apibrėžtas įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Konkrečiu atveju atsakovė prašymą išdėstyti iš jos priteistą žalos atlyginimą ir kitas išlaidas ieškovui grindžia tuo, kad šiuo metu atsakovės padėtis yra labai sudėtinga ir ji neturi jokių galimybių iš karto sumokėti priteistas ieškovui sumas. Savo argumentus grindė į bylą pateiktu sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovės sąskaita yra areštuota, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu, kad atsakovė yra pranešusi minėtai įstaigai apie veiklos vykdymo sustabdymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus, kurių suma sudaro 502,88 Eur.

Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovė iš viso neturi pajamų bei jokio turto. Sprendimo vykdymo išdėstymą atsakovė grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę bei finansinę padėtį, nors teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovei išaiškino kokie duomenys įrodo įmonės finansinę padėtį bei pasiūlė atsakovei iki teismo posėdžio juos pateikti. Atsakovės su prašymu pateikti duomenys tik patvirtina, jog įmonė turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei tai, jog savo noru atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) sustabdė veiklą. Pažymėtina, kad atsakovė apie sunkią turtinę padėtį minėjo visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, tačiau bylos nagrinėjimo metu samdėsi privatų advokatą, kas rodo, jog atsakovė turėjo realią galimybę mokėti už atstovavimą. Be to, atsakovė sumokėjo teismo sprendimu iš atsakovės priteistą žyminį mokestį valstybei, kas vėlgi rodo, kad atsakovė turi piniginių lėšų ir jos finansinė padėtis nėra tokia sunki kaip ji teigia. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nepaisant teismo siūlymo atsakovei pateikti visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai iki paskirto teismo posėdžio, išskyrus paminėtus įrodymus, atsakovė nepateikė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta realių duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir atsakovė tikrai turėtų galimybę grąžinti dalimis ieškovui skolą. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų apie veiklos vykdymo sustabdymą iki (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad artimiausiu metu jos finansinė padėtis nepagerės, atsakovė atleido visus darbuotojus ir neketina vykdyti veiklos dar trejus metus. Taigi atsakovė nesiima jokių veiksmų, jog jos finansinė padėtis pasikeistų, dėl ko išdėstyti sprendimo vykdymą nėra jokio pagrindo.

Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui ir žalos atlyginimą dengti bent iš dalies. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi kokią nors teismo priteistos sumos dalį, o pateiktu prašymu siekia atidėti priteistos žalos atlyginimo mokėjimą dar dviejų metų laikotarpiui, o tai rodo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, stengdamasi vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog ieškovas yra fizinis asmuo, tarp šalių kilęs ginčas iš vartojimo teisinių santykių, ieškovui žala padaryta nuo (duomenys neskelbtini), žala nėra atlyginta ir ieškovas negali pašalinti atsakovės padarytų trūkumų, dėl ko jis patiria nepatogumus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo teises.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, konstatuotina, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo taikyti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atvejų pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, ir visiškai nepagrįstai, atsakovei neįrodžius savo itin sunkios turtinės padėties, ir kad ji artimiausiu metu galėtų pasikeisti, atsakovės interesus iškeltų aukščiau už ieškovo interesus, ir taip paneigtų teisėtus ieškovo lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovės prašymas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, teismas,

nutaria:

atmesti atsakovės UAB „Emvesta“ prašymą dėl sprendimu priteistų sumų įvykdymo išdėstymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.