Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – G. Š. ir jo šeimos nario R. Š., skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria pratęsta G. Š. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), nepakaltinamumo būsenoje, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios taikymas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi.

1.1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartimi G. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir priverstinis gydymas pratęstas. Nutarties vykdymas pavestas VšĮ (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas G. Š. pratęstas. Teismas konstatavo, kad G. Š. psichinė sveikatos būklė per ambulatorinio stebėjimo laikotarpį dar nepasikeitė iki tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog jis realiai tapo socialiai nepavojingas.

3. Aukštesniajam teismui pateiktu skundu asmuo, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – G. Š. ir jo šeimos narys R. Š., prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį ir nepratęsti G. Š. priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos centro sąlygomis taikymo, nutraukti bylą ir perduoti G. Š. tėvui R. Š. rūpintis. Nepanaikinus nutarties dėl ambulatorinio stebėjimo pratęsimo, neperduoti nutarties vykdymui gyvenamos vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją pateikti išvadą.

3.1. Pateiktame skunde nurodoma, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusių nutarčių vykdymą. Teigiama, jog teismui nutarties vykdymą pavedant G. Š. gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, yra pažeidžiama G. Š. teisė pasirinkti gydantį gydytoją.

3.2. Skunde teigiama, jog taikomas gydymas G. Š. yra neveiksmingas, kadangi jis yra tapęs prislopintas, sulėtėjęs, mažai fiziškai juda. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina ir specialistų išvados, nurodant, jog socialinis funkcionavimas apsiriboja artimiausia namų aplinka. Adaptacija apsunkinta. G. Š. su tėvu R. Š. turi teisėtus lūkesčius gauti geresnės kvalifikacijos ir kitų gydytojų išvadas, konsultacijas dėl taikytino gydymo.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, jog įstaigos atstovė teisme nurodė neteisingas aplinkybes, jog G. Š. taikomas toks pats gydymas kaip ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Gydymą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras pakeitė ir pradėjo leisti prailginto veikimo injekcijas, dėl kurių G. Š. tapo dar labiau prislopintas.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. Š. ir jo šeimos nario R. Š. skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundo argumentais, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutarties motyvais, daro išvadą, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, jų taikymo pagrindai ir sąlygos numatyti BK 98 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

7. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. vasario mėnesio G. Š. taikoma švelniausia ir mažiausiai jo laisvę ribojanti priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. jis privalo lankytis pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, vartoti paskirtus vaistus. Byloje esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2025 m. liepos 8 d. akte, vertinant G. Š. sveikatos būklę nurodoma, kad darbinis kontaktas apsunkintas, kritikos savo susirgimo atžvilgiu nėra. Paciento psichinės veiklos funkcijos yra labai ryškaus defekto lygyje. Sutrikęs mąstymas, atmintis, dėmesys. Sutrikimai stebimi poreikių, potraukių, interesų psichinės veiklos sferose. Socialinis funkcionavimas sutrikęs, adaptacija ženkliai apsunkinta (1 t., b. l. 1). Pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą, teismo posėdžio metu, minėtos sveikatos įstaigos atstovė paaiškino, jog G. Š. nėra kritiškas savo susirgimo atžvilgiu. Vertinant klinikinę situaciją, manoma, jog nutraukus gydymą, G. Š. savarankiškai gali nesilankyti sveikatos įstaigoje ir nevartoti vaistų.

9. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog yra pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) specialisto – medicinos psichologo išrašas dėl G. Š., kuriame nurodoma, jog darbinis kontaktas ribotas. Kritika būklei formali. Pacientas uždaras, kalba mažai, jokių skundų neišsako, visus sunkumus neigia. Sau nerimo ir / ar depresinės simptomatikos nepriskiria, tačiau objektyviai vertinant yra išreikštas disforiškumas, emocijų blėsumas, vangumas, astenizacija, sulėtėjimas, vidinė įtampa, nerimas. Vertinant objektyviai, paciento psichinės veiklos funkcijos yra ryškaus laipsnio defekto lygyje. Sutrikusios suvokimo, mąstymo, dėmesio, atminties, asmenybės, valios, emocijų, tolygaus savarankiškumo, adaptacijos, socializacijos, poreikių, potraukių, interesų, kasdieninio funkcionavimo, bendravimo ir kt. psichinės veiklos sferos. Socialinis funkcionavimas apsiriboja artimiausia namų aplinka. Adaptacija apsunkinta (1 t., b. l. 2).

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo G. Š., pagrįstai įvertino ne tik minėtą komisijos pateiktą priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktą, bet ir teismo posėdžio metu pateiktus gydymo įstaigos įgaliotosios atstovės G. B. paaiškinimus dėl G. Š. kritikos ligai bei kitus byloje esančius duomenis. Aptartų duomenų visuma, priešingai nei mano skundą pateikę asmenys, neleidžia daryti išvados, jog G. Š. psichikos būklė per gana neilgą laikotarpį, kuomet jis buvo stebimas ambulatoriškai yra ženkliai pagerėjusi ir šiuo metu yra stabili bei išnyko jo socialinis pavojingumas.

11. Skunde akcentuojama tai, jog G. Š. per ambulatorinio stebėjimo laikotarpį nėra pažeidęs viešosios tvarkos, nenustatyta, jog būtų buvęs agresyvus. Taip pat nurodoma, kad G. Š. niekur nevyksta iš namų, nebendrauja su pašaliniais, kas patvirtina, jog jokios grėsmės jis nekelia. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog neabejotina, kad nurodytos aplinkybės bei tai, jog G. Š. vartoja vaistus, lankosi gydymo įstaigoje pas specialistus yra svarbios, visgi, visos šios aplinkybės buvo įvertintos ir skundžiamą nutartį priėmusio teismo. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas spręsti, jog G. Š. tapo socialiniai nepavojingas, svarbu įvertinti tai, kad G. Š. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Stacionarinis stebėjimas G. Š. buvo taikomas nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 15 d., kuomet Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas pakeista į ambulatorinį stebėjimą. Taigi, G. Š. ambulatoriškai yra stebimas dar pakankamai neilgą laiką, kurio metu ženklių pokyčių G. Š. elgesyje nenustatyta.

12. Sutiktina su skunde nurodytais teiginiais, jog G. Š. diagnozuota liga yra neišgydoma, t. y. nuo jos nėra pasveikstama, tačiau kaip nurodė gydymo įstaigos specialistė, vaistai stabilizuoja būklę. Be to, gydytoja paaiškino, jog ryškaus pagerėjimo paciento būklėje nėra, ji yra stabili, t. y. panašiai tokia, koks G. Š. grįžo iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu dar negalima teigti, kad G. Š. sveikatos būklė yra tokia, kuri leistų jam būti kritiškam savo ligai bei gydytis savarankiškai, netaikant jam priverčiamosios medicinos priemonės. Juolab, jog ir jį gydanti gydytoja, kuri bendrauja su juo apsilankymų metu, nurodė, jog G. Š. yra išsakęs nuomonę dėl vaistų, t. y. manymą, jog gydymas jam yra nereikalingas.

13. Nors šiuo metu G. Š. psichinė būklė yra stabili, tačiau jos kontrolei dar reikalingas ambulatorinis stebėjimas, kurios metu bus užtikrinama, jog G. Š. išties lankosi pas gydytojus, kurie turės galimybę stebėti jį bei vertinti jo būklę ir tik tokiu būdu, aukštesniojo teismo nuomone, galima užtikrinti įstatymui priešingo G. Š. elgesio apraiškų kontrolę.

14. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimu, teigiama, jog apylinkės teismas pažeidė BPK nuostatas reglamentuojančias pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusių nutarčių vykdymą, nutarties vykdymą pavedant G. Š. gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, svarbu pažymėti tai, kad 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 patvirtinto „Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo“ 4 punkte numatyta, jog ambulatorinio priverstinio gydymo ir stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia psichikos sveikatos centras pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas, pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, teisingai nurodė nutarties vykdymą pavesti G. Š. gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog tokiu būdu yra ribojama G. Š. teisė pasirinkti gydantį gydytoją. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, jog asmeniui yra paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tai neužkerta kelio asmeniui konsultuotis su kitais gydytojais ar pasirinkti kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu, šias aplinkybes patvirtino ir VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė, kuri nurodė, jog asmuo gali pasirinkti gydymo įstaigą. Tokiu atveju, kuomet pacientas persirašo į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, tuomet ši įstaiga ir tęsia tolimesnį priverstinį stebėjimą bei gydymą.

16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pavesdamas nutarties vykdymą G. Š. gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui teisės aiškinimo klaidų nepadarė. Be to, nėra pagrindo naikinti ir nutarties dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, dėl įpareigojimo gydymo įstaigai pateikti išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

17. Iš esmės, apeliaciniame skunde nėra ginčijamos tos aplinkybės, jog G. Š. yra būtinas gydymas, tačiau apeliantų teigimu, šiuo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) teikiama medicinos priežiūra yra neefektyvi ir G. Š. sveikatos teigiamų pokyčių nepastebima. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog kokį konkrečiai taikyti gydymą ar kokius vaistus paskirti pacientui, kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra išimtinė sveikatos priežiūros įstaigos diskrecija. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog G. Š. tėvas konsultavosi kitoje medicinos įstaigoje, kurioje buvo pripažinta apie būtinumą koreguoti gydymą, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, t. y. nepateikta jokių objektyvių duomenų leidžiančių manyti, jog šioje medicinos įstaigoje G. Š. taikomas gydymas būtų netinkamas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma G. Š. perduoti jo tėvo R. Š. globai ir rūpybai. Pagal BK 98 straipsnio 7 dalį, jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas. Atsižvelgiant į tai, jog aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo panaikinti G. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, aptariamu atveju nėra pagrindo ir G. Š. perduoti jo tėvo globai ir rūpybai. Nors R. Š. teigimu, sūnus yra visada prižiūrimas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad G. Š. gyvena vienas, nustatomas kritiškas mąstymas psichinės sveikatos būklei, nėra nustatyto reikšmingo ar ilgalaikio psichikos būklės pagerėjimo. Manytina, kad savarankiškas gydymasis, net ir perdavus G. Š. globą ir rūpybą jo tėvui, šiuo metu vis dar neleistų užtikrinti tinkamo gydymosi ir įstatymus pažeidžiančio jo elgesio apraiškų kontrolės. Juolab, jog byloje esančiais duomenimis, G. Š. gebėjimas gyventi savarankiškai išlieka sutrikęs.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti G. Š. vis dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – G. Š. ir jo šeimos nario R. Š., skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.