Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam prašoma pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones, G. Š., jo šeimos nariui R. Š. ir gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešosios įstaigos Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei Gintarei Bukauskaitei,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo G. Š. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi G. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartimi G. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygos pagal jo gyvenamąją vietą ir priverstinis gydymas pratęstas. Nutarties vykdymas pavestas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. liepos 14 d. gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriame rekomenduojama G. Š. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Išvadoje apie G. Š. sveikatos būklę nurodoma, jog pacientas reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, per paskutinius 6 mėnesius stacionarinis gydymas taikytas nebuvo. Paskirtas medikamentinis gydymas. Darbinis kontaktas apsunkintas, kritikos savo susirgimo atžvilgiu nėra. Paciento psichinės veiklos funkcijos yra labai ryškaus defekto lygyje, sutrikęs mąstymas, atmintis, elgesys. Sutrikimai stebimi poreikių, potraukių, interesų psichinės veiklos sferose. Socialinis funkcionavimas taip pat sutrikęs, adaptacija ženkliai apsunkinta. Rekomenduojama nenutraukti priverstinio gydymo bei stebėjimo, t. y. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė Gintarė Bukauskaitė patvirtino gydytojų komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pacientas nėra kritiškas savo susirgimo atžvilgiu. Manoma, kad netaikant priverstinio gydymo vaistų nevartos. G. Š. pas gydytoją lankosi kartą per mėnesį, režimo nepažeidinėja, atvyksta vienas, vartoja paskirtus vaistus. Praeito vizito metu pacientas nurodė, kad vaistų jam nereikia, jis neserga. Pacientui taip pat teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos. G. Š. nustatyta (duomenys neskelbtini), ši liga nepagydoma. Anksčiau pacientas Prienų psichikos sveikatos centre nesilankė. Paciento būklė yra stabili, ryškaus pagerėjimo nėra. Pacientui taikomas tas pats gydymas kaip buvo paskirta Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Asmuo gali pats pasirinkti gydymo įstaigą.

G. Š. teismo posėdžio metu teigė suprantantis, kad jam reikia gydytis, tačiau nemano, kad šiuo metu jam paskirtas gydymas yra naudingas. Šiuo metu gyvena vienas, tėvai jam daro įtaką. Neprisimena, ar anksčiau kur nors gydėsi.

G. Š. šeimos narys tėvas R. Š. sutiko, kad sūnui reikia gydymo, tačiau mano, kad šiuo metu skiriami vaistai nėra tinkami. Jis pats buvo pas kitą gydytoją, papasakojo sūnaus būseną, ji pasakė, kad G. Š. netinka vaistai. Iki įstatymo uždraustos veikos padarymo G. Š. lankėsi pas gydytoją Kaune. Prašė panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, perduoti G. Š. jo priežiūrai.

G. Š. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė teikimo netenkinti. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie G. Š. pavojingumą. Prašė perduoti G. Š. giminaičių priežiūrai. Pasak gynėjos, medikų požiūris yra formalus ir medikai nesuinteresuoti asmens sveikata.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

G. Š. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. vasario mėnesio jam taikoma švelniausia ir mažiausiai jo laisvę ribojanti priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. jis privalo lankytis pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, vartoti paskirtus vaistus. Teismui pateiktoje psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paciento G. Š. darbinis kontaktas ribotas, kritika būklei formali. Pacientas uždaras, kalba mažai, jokių skundų neišsako, visus sunkumus neigia. Daroma prielaida apie gynybiškumą. Akių kontaktas minimalus / epizodinis, veidas amimiškas, stebimas sulėtėjimas. Savijautos klausimyne suvokimo sutrikimus bei kliedėjimo idėjas neigia, atžymi pavienius sunkumus, susijusius su nuotaika bei emociniu funkcionavimu. Sau nerimo ir / ar depresinės simptomatikos nepriskiria, tačiau objektyviai vertinant yra išreikštas disforiškumas, emocijų blėsumas, vangumas, astenizacija, sulėtėjimas, vidinė įtampa, nerimas. Kognityvinės funkcijos atspindi susirgimo fonui būdingą defekto lygį, kada yra stebimi ryškūs netolygumai (rezultatų „žirklės“). Mąstymas siauras, konkretus, vyrauja aukštas apibendrinimo lygis, kiekvienas atsakymas apgalvotas, po tam tikros pauzės. Laisvosios asociacijos užslopintos, latentiniams atsakymams pagrindas minimalus. Vertinant objektyviai, paciento psichinės veiklos funkcijos yra ryškaus laipsnio defekto lygyje. Sutrikusios suvokimo, mąstymo, dėmesio, atminties, asmenybės, valios, emocijų, tolygaus savarankiškumo, adaptacijos, socializacijos, poreikių, potraukių, interesų, kasdieninio funkcionavimo, bendravimo bei kt. psichinės veiklos sferos. Socialinis funkcionavimas apsiriboja artimiausia namų aplinka. Adaptacija apsunkinta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka, kad G. Š. tinkamai vykdo priverčiamosios medicinos priemones sąlygas, vartoja jam paskirtus vaistus, jokių naujų pažeidimų nepadarė. Vis dėlto pažymėtina, kad viena esminių priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra ne tik užtikrinti gydymą, bet ir užkirsti kelią galimai pavojingų veikų padarymui, taikant nuolatinę medicinos kontrolę ir stebint asmens elgesį. Nagrinėjamu atveju byloje VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teismo posėdyje nurodė, kad G. Š. būtina tęsti gydymą, kadangi jis nėra kritiškas savo būklei, išlieka tikimybė, kad nutraukus priežiūrą asmuo savarankiškai vaistų nevartotų. Pažymėtina, kad aplinkybės apie tai, kad G. Š. nėra kritiškas savo būklei, anksčiau jam nebuvo taikytas tinkamas gydymas, yra užfiksuotos ir nutartyje, kuria asmuo buvo pripažintas įstatymo uždraustą veiką padaręs nepakaltinamumo būsenoje. Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje taip pat nurodoma, kad pacientas yra gynybiškas, jokių skundų neišsako, stebima jo apsunkinta adaptacija. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad G. Š. psichikos būklė išlieka nepasikeitusi, o jo elgesyje vis dar pasireiškia rizikos požymiai, dėl kurių būtina tęsti jo ambulatorinį stebėjimą.

Atsižvelgiant į pateiktą išvadą, gydymo trukmę, taip pat teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad G. Š. psichikos būklė šiuo metu esmingai nepasikeitė – pagal dabartinę jo psichikos būklę asmuo nėra pasveikęs, jam reikalingas stebėjimas, asmuo turi ir toliau gydytis ambulatoriškai. G. Š. psichinė sveikatos būklė per ambulatorinio stebėjimo laikotarpį dar nepasikeitė iki tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog jis realiai tapo socialiai nepavojingas. Rekomendacijas tęsti taikomą ambulatorinį gydymą pateikė ir teikimą surašiusi gydytojų komisija. Taip pat nenustatyta pagrindų nutraukti G. Š. taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita, dėl to tikslinga pratęsti G. Š. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nors G. Š. gynėja ir jo šeimos narys prašė panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir perduoti G. Š. giminaičių priežiūrai, tačiau teismas daro išvadą, kad pagrindo naikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę šiuo atveju dar nėra. Vien tai, kad G. Š. ar jo tėvas mano, jog G. Š. taikomas netinkamas gydymas, nesudaro pagrindo taikomos priverčiamosios priemonės naikinti. Konkrečių gydymo priemonių parinkimas yra gydytojo diskrecija, kurios gali būti koreguojamos atsižvelgiant į paciento būklę. Tuo labiau, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, anksčiau G. Š. savanoriškai nesigydė, todėl laikytina, kad savarankiškas gydymas esamomis aplinkybėmis nebūtų pakankamai veiksmingas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pratęsti G. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutarties vykdymą pavesti G. Š. gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.