- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-203-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00523-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- L. S., V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „J. Ž. ir sūnus“, S. S.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2097-567/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabris“ ir ko ieškinį atsakovams L. S., V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „J. Ž. ir sūnus“, S. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens valdymo organų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011-07-13 nutartimi (t. 1, b. l. 7-8) UAB „Pabris“ ir ko iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Vilniaus apygardos teismo 2012-08-23 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. Nr. B2-1410-619/2015; teisminio proceso Nr. 2-55-3-00922-2011-2; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko kreipėsi į teismą, patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 1-6), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. S. ir V. Ž. 207 113 Lt dydžio žalos atlyginimą už neperduotus dokumentus ir turtą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal VĮ Registro centro duomenis bendrovės vadove nuo 2003-11-02 (VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2005-09-06) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos buvo atsakovė L. S., kuri ne karta buvo raginama perduoti bankroto administratoriui įmonei priklausančius dokumentus ir turtą, tačiau šis įpareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Nors pagal UAB „Pabris“ ir ko 2007-08-12 akcininkų susirinkimo protokolą buvo nuspręsta L. S. atleisti iš direktorės pareigų, ji toliau kartu su įmonėje dirbusiu V. Ž., kuris buvo ir bendrovės 80 proc. akcijų turėjusio akcininko UAB „J. Ž. ir sūnus“ direktoriumi, vykdė įmonės vadovo pareigas. Taigi abu atsakovai yra solidariai atsakingi už UAB Pabris“ ir ko apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, jų perdavimą bankroto administratoriui. Remiantis paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2007 m. balanso duomenimis, bendrovės turtą iš viso sudarė 207 113 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks turtas ir nėra galimybės įvertinti balanse apskaityto turto rinkos vertės, turi būti priteista įmonei kaip netesėtais veiksmais jos valdymo organų padarytos žalos atlyginimas. Ieškovo teigimu, atsakovų bendrų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas, apskaitos dokumentų ir turto, kuris būtų panaudotas atsiskaityti su kreditoriais, išsaugojimas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, neįvykdytas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui pagal Įmonių bankroto įstatyme numatytą tvarką, nesilaikyta valdymo organų pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.) bei užtikrinti, kad jų veiksmais (neveikimu) bendrovei nebūtų padaryta žala (CK 2.87 str. 7 d.), taip pat nepaisyta bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014-04-14 nutartimi (t. 4, b. l. 18-19) į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje įtraukti UAB „J. Ž. ir sūnus“ bei S. S..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-06-30 sprendimu (t. 4, b. l. 38-45) ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė BUAB „Pabris“ ir ko naudai solidariai iš L. S. ir V. Ž. 23 700,49 Lt dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė valstybės naudai iš L. S. ir V. Ž. po 355,50 Lt žyminio mokesčio ir po 27,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės balanse užfiksuoti finansinio pobūdžio duomenys neatspindi turto rinkos vertės, pagal kurią paprastai nustatomas įmonei padarytos žalos dydis, taip pat vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu, sprendė, kad byloje esančio UAB „Pabris“ ir ko už 2007 m. balanso, sudaryto apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, duomenys nepatvirtina įmonei padarytos 207 113 Lt žalos fakto ir tokio jos dydžio. Teismo vertinimu, tiesioginė žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda pablogėjus bendrai įmonės turtinei padėčiai, kas lemia įmonės skolų kreditoriams apimties (pasyvo) išaugimą. Todėl, BUAB „Pabris“ ir ko neturint jokio turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai, ieškovui padaryta žala pripažintina bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra 23 700,49 Lt dydžio suma. Įvertinęs atsakovų veiksmus (neveikimą) įmonės vadovo pareigas reglamentuojančių teisės normų kontekste, teismas konstatavo, jog įmonei (jos kreditoriams) padaryta žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, nes jie abu yra atsakingi už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui (CK 6.6 str. 3 d., CK 2.87 str.). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma taip pat sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad abu atsakovai, žinodami, kad UAB „Pabris“ ir ko veikla nuostolinga, kad prisiimamų įsipareigojimų apimtis sparčiai didėja, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo ir dėl tokio neveikimo įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė L. S. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 57-60) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-06-30 sprendimo dalį dėl priteisimo iš jos 23 700,49 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 355,50 Lt žyminio mokesčio ir 27,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu ieškinio reikalavimus atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į realiai susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Bylos duomenys patvirtina aiškią ir neginčijamą situaciją, kad L. S. nedirbo UAB „Pabris“ ir ko direktore nuo 2008 m. sausio mėn. ir vien tas faktas, jog duomenys Juridinių asmenų registre nebuvo atnaujinti, nesudaro pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę, juolab kad ir skundžiamame sprendime konstatuojama, kad UAB „Pabris“ ir ko faktinis direktorius, organizavęs ir vykdęs įmonės veiklą, buvo V. Ž.. L. S. negali atsakyti už kitų asmenų įmonei sukeltus nuostolius, kuriuos priteisti reikalauja ieškovas. UAB „Pabris“ ir ko direktore ji nedirba nuo 2008-01-04, o bankrotas įmonei iškeltas tik 2011, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams, taigi atsakovė nėra atsakinga už įmonės dokumentų ar turto dingimą bei jų neperdavimą bankroto administratoriui. Tai reiškia, kad J. S. neatliko jokiu neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei taikyti, juolab kad ieškovas neįrodė realios įmonės turto vertės, taigi ir padarytų nuostolių (CPK 178 str.). Apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, nes faktinės aplinkybės šioje byloje gali būti labai skirtingai interpretuojamos ir tik iš žodinių bylos dalyvių paaiškinimų teismui gali būti sudarytos sąlygos priimti objektyvų ir nešališką sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 63-65) prašo skundą atmesti, netenkinti prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Juridinių asmenų registro duomenys laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-13 nutartis c. b. Nr. 2A-224/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi. Atsakovė nei bankroto administratoriui, nei teismui bylą nagrinėjant pirmąja instancija nepateikė objektyvių duomenų, jog UAB „Pabris" ir ko turtą būtų perdavusi akcininkams ar kitiems asmenims, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą dėl jos veiksmų neteisėtumo ir solidarios atsakomybės su V. Ž.. Apeliacinis skundas yra paremtas tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovės L. S. atsiliepime į ieškinį, ir jie buvo ištirti teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o atsakovė su apeliaciniu skundu jokių naujų įrodymų nepateikia. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž., tretieji asmenys UAB „J. Ž. ir sūnus“, S. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą neteikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Į apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia. Tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nustatančia jos deliktinę atsakomybę solidariai su faktiškai įmonei vadovavusiu asmeniu, grindžia netinkamu įrodymų įvertinimu. Tokius skundo argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).
Dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Pabris“ ir ko žalą kildina dėl bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto ir dokumentų, įmonei iškėlus bankroto bylą, ir teigia, jog atsakomybė dėl šios žalos atsiradimo tenka tiek apeliantei, tiek atsakovui V. Ž., kadangi jie abu faktiškai vadovavo įmonei iki šiai buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas palaikė tokią ieškovo procesinę poziciją ir priteisė įmonei, taigi ir jos kreditoriams, padarytos žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų L. S. ir V. Ž.. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad bankrutavusioje įmonėje ji realiai nedirba nuo 2008-01-04, kai perdavė naujajam vadovui įmonės antspaudą ir visus dokumentus, todėl nėra atsakinga už jų dingimą ir / ar neperdavimą bankroto administratoriui daugiau nei po 3 metų po jos darbo bendrovėje pabaigos iškėlus bendrovei bankroto bylą.
Bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apeliantė į UAB „Pabris“ ir ko buvo priimta dirbti nuo 2003-11-06 (t. 1, b. l. 56; t. 3, b. l. 22). 2007-08-12 akcininkų susirinkime buvo nutarta ją atleisti iš direktorės pareigų, atleidimo procedūrą pavedant įforminti V. Ž. (t. 3, 21). Tačiau šis akcininkų sprendimas realiai buvo įgyvendintas tik 2008-01-04. Nurodytą dieną tarp apeliantės ir V. Ž. pasirašytas įmonės antspaudo ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktas (t. 1, 88), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) perduotas pranešimas apie L. S. atleidimą iš UAB „Pabris“ ir ko (t. 1, b. l. 53; t. 2, b. l. 42). Pastarąjį faktą patvirtina ir VSDFV duomenys apie L. S. draudimo ieškovo bendrovėje pabaigą 2008-01-04 (t. 2, b. l. 2-6, t. 3, b. l. 22). VSDFV duomenimis, jau kitą dieną po akcininkų sprendimo ją atleisti iš direktorės pareigų priėmimo (2007-08-13) apeliantė įsidarbino UAB „Palink“, draudimo šioje bendrovėje pabaiga - 2012-07-27 (t. 3, b. l. 2-6). Iš 2008-01-30 dokumentų poėmio akto turinio matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų pareikalavimu įmonės dokumentus perdavė ir, juos grąžinus, priėmė M. K., bendrovėje tuo metu dirbusi buhaltere (t. 1, 90; t. 3, b. l. 121). Tokia aplinkybė taip pat konstatuota 2013-04-30 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, inicijuotą pagal L. S. pareiškimą, ir, įvertinus ją kitų duomenų visumoje, padaryta išvada, jog nuo 2008-01-04 apeliantė UAB „Pabris“ ir ko nedirba ir neturi galimybės perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus (t. 1, b. l. 101).
Esant būtent tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Juridinių asmenų registro įrašą apie L. S. vadovavimą įmonei. Šio viešo registro įrašų teisingumas preziumuojamas, kaip tą ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kita vertus, tokia prezumpcija gali būti paneigiama, o jai šiuo atveju paneigti byloje duomenų pakako. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tokią aplinkybę, kad pati apeliantė, sužinojusi apie jos neišregistravimą registre iš UAB „Pabris“ ir ko direktorės pareigų, dar 2007-11-27 siekė pakeisti informaciją apie bendrovės vadovą, tuo tikslu su atitinkamu prašymu kreipėsi į registro tvarkytoją. Tačiau registre informacija apie ją, kaip apie įmonės vadovę, taip ir liko nepakitusi vien dėl to, kad nebuvo išpildytos visos teisės aktuose, reglamentuojančiuose duomenų jame pakeitimo tvarką, nustatytos sąlygos, t.y. tokios iniciatyvos nerodė pati įmonė (t. 4, b. l. 1). Taigi aplinkybė, kad Juridinių asmenų registre yra nurodyta, jog L. S. buvo UAB „Pabris“ ir ko vadove iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, pati savaime nepatvirtina, kad apeliantė iš tiesų po 2008-01-04 dirbo įmonėje ir realiai vykdė vadovui priskirtas funkcijas. Toliau aptartini duomenys, nuosekliai papildantys vieni kitus, įrodo, kad 2008-01-04 atleidus L. S. iš UAB „Pabris“ ir ko direktorės pareigų, de facto bendrovės vadovu tapo ir įmonės vardu veikė atsakovas V. Ž., ir tokį jo statusą pripažino ne tik įmonės darbuotojai, bet ir valstybės institucijos.
Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartyje, kuria išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal antstolės prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Pabris“ ir ko valdymo organams už teismo sprendimo, įpareigojančio perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, nevykdymą (c. b. Nr. A2-31-763/2015, t. 3, b. l. 106-108), užfiksuotų V. Ž. paaiškinimų matyti, kad jis perėmė iš L. S. visus įmonės dokumentus, informavo apie jos atleidimą VSDFV, tuo tarpu VĮ Registrų centre duomenys apie L. S. atleidimą iš įmonės vadovo pareigų negalėjo būti pakeisti, nes nebuvo paskirtas naujas direktorius. Šioje byloje M. K. (buvusi pavardė K.) paaiškino, kad jai dirbant UAB „Pabris“ ir ko, įmonės direktoriumi buvo būtent V. Ž., kuriam ji ir perdavė po mokesčių inspekcijos patikrinimo grąžintus dokumentus. Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl turto vagystės iš UAB „Pabris“ ir ko patalpų (2013-02-06 nuosprendis b. b. Nr. 1-4-617/2013) apklaustas liudytoju V. Ž. paaiškino, kad 2010 m. jis dirbo UAB „Pabris“ ir ko vadybininku, taip pat atlikinėjo direktoriaus pareigas. Pastarąją aplinkybę nurodė ir byloje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo L. J., kuris paaiškino, kad jo draugas V. Ž. vagystės padarymo laikotarpiu dirbo UAB „Pabris“ ir ko direktoriumi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikdami UAB „Pabris“ ir ko mokestinį patikrinimą, su V. Ž. bendravo kaip su įmonės direktoriumi, bei pripažino, remiantis jų rekomendacijomis, šio priimtus sprendimus (t. 1, b. l. 94-96; t. 3, b. l. 50-51, 118-120). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė įmonės teikiamus V. Ž., kaip direktoriaus, pasirašytus pranešimus, informavo jį, kaip direktorių, apie bendrovės įsiskolinimą fondo biudžetui, kvietė pokalbiui šiuo klausimu ir institucijos duomenų sistemoje taip pat užfiksavo V. Ž. kaip įmonės direktorių (t. 2, b. l. 152, 176, 178).
Įvertinusi bylos įrodymus visumoje, palygindama juos ne tik tarpusavyje, bet ir su teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apeliantės argumentais, jog vien aplinkybė, kad ji vėliau pasirašė keletą UAB „Pabris“ ir ko dokumentų, pati savaime nepatvirtina, kad ji toliau realiai vykdė įmonės direktorės pareigas, toks faktas gali būti vertinamas ir kaip, apeliantės teigimu, jos noras padėti įmonei, šiai atsidūrus keblioje situacijoje. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-181/2011, užfiksuoti duomenys apie V. Ž. teistumus įrodo, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę galimai laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. iki 2009-06-05, t. y. tuo metu, kai buvo patvirtinti (2008-10-14) ir registrui pateikti (2009-01-06) 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos pasirašė L. S.. 2010-03-10 įgaliojimas V. Ž. pasirašyti socialinio draudimo pranešimus (t. 2, b. l. 138), suteiktas siekiant sudaryti šiam galimybę teikti pagal įstatymą reikalaujamus duomenis. Pagal bylos dokumentus, anksčiau šią funkciją iš esmės vykdžiusi buhalterė M. K. (ankstesnė pavardė K.) įmonėje tuo metu nebedirbo (t. 3, b. l. 22). Tuo tarpu V. Ž. tokios teisės neturėjo dėl to, kad jo vadovavimas įmonei nebuvo įteisintas juridiškai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog L. S. po 2008-01-04 įgyvendinto jos atleidimo iš UAB „Pabris“ ir ko toliau veikė įmonės vardu kaip vadovė, todėl turi solidariai atsakyti su de facto įmonės direktoriumi buvusiu V. Ž.. Pagal bylos duomenis L. S. veiksmai, susiję UAB „Pabris“ ir ko veikla po jos atleidimo 2008-01-04, buvo epizodiniai ir neturėjo esminės įtakos įmonės valdymui, kuris nulėmė tai, kad įmonės dokumentai ir jai priklausęs turtas nebuvo perduoti bankroto administratoriui, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Visa atsakomybė dėl netinkamo įmonės valdymo funkcijų įgyvendinimo, nulėmusio žalos atsiradimą įmonei (jos kreditoriams), nagrinėjamu atveju tenka V. Ž., kuris, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir buvo faktinis UAB „Pabris“ ir ko direktorius, organizavęs ir vykdęs bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad teisės akto nenumato dviejų vienasmenių įmonės valdymo organų (direktorių) vadovavimo vienu metu, nebent skirtųsi jų vadovavimo įmonei laikotarpiai. Vadinasi, būtent faktinis įmonės vadovas V. Ž., kuriam ir buvo perduoti su įmone susiję dokumentai, privalo atlyginti dėl netinkamo jo veikimo (neveikimo) įmonės atžvilgiu atsiradusią pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žalą – 23 700,49 Lt (6 864,14 Eur). Ginčo dėl nustatytos žalos dydžio apeliacinės instancijos teisme nekilo.
Šiame kontekste būtina pažymėti, kad skundžiamo teismo sprendimo argumentai, susiję su įmonės vadovo atsakomybe dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatlikimo, teisiškai neaktualūs, nes šiuo atsakomybės pagrindu civilinė byla nebuvo inicijuota, ieškovas tokių klausimų savo procesiniuose dokumentuose nekėlė ir įmonės nemokumo atsiradimo momento neįrodinėjo (CPK 13 str.). Įmonės vadovo atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį yra specifinis deliktas, skirtingas nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-453/2014), ir tokiu ieškinio pagrindu, kaip nurodyta, reikalavimas nebuvo grindžiamas.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino teisiškai reikšmingus bylos faktus ir netinkamai identifikavo civilinės atsakomybės subjektą, nustatydamas solidarią abiejų atsakovų civilinę atsakomybę už neperduotą įmonės turtą ir dokumentus, kas kliudo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, priteisiant visą sumą žalai atlyginti tik iš faktiškai įmonei vadovavusio asmens V. Ž. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir ieškinį jos atžvilgiu atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo apeliantei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme – 2 000 Lt (579,24 Eur) (t. 3, b. l. 122). Iš atsakovo V. Ž. valstybei priteistinas žyminis mokestis – 711 Lt (205,92 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovui V. Ž. tenkanti su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų dalis – 27,70 Lt (8,02 Eur) (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013-11-19 nutartimi, patikslinta 2013-11-20 nutartimi (t. 3, b. l. 58-61, 70-71), taikė atsakovams L. S. ir V. Ž. laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jų turto už bendrą 207 113 Lt sumą, kurią skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į priteisto žalos atlyginimo dydį, sumažino iki 23 700,49 Lt (t. 4, b. l. 38-45). Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu tenkinant apeliantės reikalavimą ieškinį jos atžvilgiu atmesti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas L. S. turtui panaikintinas, paliekant galioti atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir / ar nekilnojamajam turtui 23 700,49 Lt (6 864,14 Eur) sumos ribose pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pabris“ ir ko iš V. Ž. 6 864 (šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių) eurų 14 euro centų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti L. S. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabris“ ir ko 579 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis) eurus 24 euro centus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. Ž. valstybei 205 (du šimtus penkis) eurus 92 euro centus žyminio mokesčio ir 8 (aštuonis) eurus 2 euro centus bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuri patikslinta 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės L. S. turtui panaikinti, paliekant jas galioti atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir / ar nekilnojamajam turtui 6 864 (šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių) eurų 14 euro centų sumos ribose pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.