Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę nuteistajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, procesinį dokumentą pageidavusiam gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. birželio 4 d. gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimas dėl baudos bausmės pakeitimo. Teikime nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., ir nusprendė išieškoti 31 MGL (1 550 Eur) baudą. Vykdant vykdomąją bylą 2023 m. birželio 6 d. išieškota ir pervesta VMI 292,82 Eur baudos dengimui. Daugiau įmokų nuo 2023 metų birželio mėnesio iki šiol nebuvo. Neišieškota suma yra 1 257,18 Eur. Skolininkas vykdomąja byla nesidomėjo ir nesidomi. Skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nedirba. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas nekilnojamojo turto neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, skolininkas bausmės neatlieka. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkui nuosavybės teise transporto priemonės nepriklauso. Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas ginklų neturi. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas turtinių teisių neturi. Lietuvos Respublikos socialinės paramos šeimai registro duomenimis, skolininkas išmokų negauna. Programinės įrangos „Skolis” duomenimis, nenustatyta jokių įvykių ar juridinių faktų, susijusių su skolininko turtine padėtimi. Skolininkas yra darbingo amžiaus, o duomenų, kad jo sveikatos būklė būtų netinkama dirbti, nenustatyta. Skolininkas apie vykdymo veiksmus žino. Skolininkui procesiniai dokumentai įteikti, tai patvirtina Lietuvos pašto duomenys. Baudos išieškoti priverstinai nėra jokių galimybių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad išieškojimus vykdo ir kiti antstoliai, iš viso vykdoma 14 vykdomųjų bylų. Pagal BK 47 str. 8 d. jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Imperatyvios BK normos taikymas yra galimas, nes vykdymo procese nustatytas skolininko pareigų nevykdymas, t. y. nebendradarbiavimas su antstoliu, nesidomėjimas vykdomąja byla. Byloje pateikti duomenys ir teismų praktika (pvz. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-141-485/2024) patvirtina, kad skolininkas vengia mokėti baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Nuteistasis M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žino, jog turi sumokėti 1 250 Eur baudą, kurios iki šiol nesumokėjo, nes dirbo ir keliavo užsienyje. Jis pranešimų iš antstolės negavo, rašė antstolei el. laiškus, bet su juo antstolė nesusiekė, jį ignoravo. Jis nesumokėjo paskirtos baudos, nes nežino į kokią sąskaitą reikia sumokėti paskirtą baudą. Jis nežino, kodėl gyvenamosios vietos adresu negavo pranešimų iš antstolės.

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė ir prokurorė Regina Bučinskaitė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį šie proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Antstolė kartu su teikimu pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta minėtiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

BPK 352 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis) bei, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK nuostatomis, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Tad neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju, iš antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 31 MGL (1 550 Eur) dydžio baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl šios baudos išieškojimas nuo 2022 m. lapkričio 10 d. privertinai vykdomas per minėtą antstolę. Vykdant vykdomąją bylą 2023 m. birželio 6 d. išieškota ir pervesta VMI 292,82 Eur baudos dengimui. Daugiau įmokų nuo 2023 metų birželio mėnesio iki šiol nebuvo. Neišieškota suma sudaro 25 MGL (1 257,18 Eur). BVK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, o priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Kaip matyti, per daugiau nei 3 metus trunkantį priverstinį baudos bausmės vykdymo procesą M. S. paskirtos baudos antstolei išieškoti nepavyko. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė, siekdama įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvi, siekiant išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį ji nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, oficialių pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Teikime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nebendradarbiauja su antstole, nesidomi vykdomąja byla ir skolos gera valia nedengia, paskirtos baudos bausmės vykdymu nesidomėjo. Kaip matyti, nuteistasis M. S. per nustatytą terminą pats gera valia baudos nesumokėjo, dėl ko vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstolei. Nustatyta, kad iš nuteistojo šiai dienai yra likusi neišieškota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje e1-886-890/2021) 1 257,18 Eur dydžio bauda.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad M. S. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog M. S. iki teikimo pateikimo dienos pas antstolę neatvyko, su ja nesusisiekė, vykdomosios bylos vykdymo eiga nesidomėjo. Teismo posėdžio metu M. S. patvirtino, kad paskirtos baudos nesumokėjo, teigdamas, kad dirbo ir keliavo užsienyje, kad pranešimų iš antstolės negavo, rašė antstolei el. laiškus, bet su juo antstolė nesusiekė, jį ignoravo.

Teismas pažymi, jog tiek byloje esantys duomenys, tiek paties nuteistojo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog nuteistasis vengė mokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą bei nepateikė jokių objektyvių duomenų ir (ar) rašytinių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, kurios pateisintų paskirtos baudos nevykdymą. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolininko tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog iš M. S. bauda nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo.

Aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės vykdymo, jis niekur nedirba, negauna jokių pajamų bei neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl darytina išvada, kad baudos bausmės vykdymas nėra efektyvus ir ji keistina laisvės apribojimo bausme. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką. Šiuo atveju M. S. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neišieškota bauda yra 25 MGL (1 257,18 Eur) dydžio. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs nuteistojo paaiškinimų, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirtį padėtų įgyvendinti teismo skirtinas įpareigojimas: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taigi, teismas sprendžia, jog nuteistajam paskirta ir neišieškota 25 MGL dydžio bauda keistina į 12 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nors nuteistajam pakeista į laisvės apribojimą bausmė yra mažesnė už minimalią įstatyme numatytą šios bausmės trukmę, tačiau tai, kad 12 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios rūšies bausmės minimalaus dydžio, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi tokios minimalios laisvės apribojimo bausmės trukmės ir jos skaičiavimo taisyklės taikomos ją skiriant, o ne keičiant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam M. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-886-890/2021 paskirtą ir likusią neišieškotą 25 MGL (1257,18 Eur) dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimu, 2 MGL dydžio baudą prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 12 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Vykdomąją bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.