Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Neringos Bacevičienės teikimą dėl V. L. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 30 d. gautas antstolės Neringos Bacevičienės teikimas dėl nuteistajam V. L. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi. Teikime nurodoma, kad vykdymo eigoje skolininkui siųsti procesiniai dokumentai, tačiau jis baudos nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas. V. L. nuosprendžiu paskirta bauda keičiama laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (vėliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalis numato, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindo spręsti, kad yra nustatytos BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės , t. y. kad V. L. vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis per nuosprendžiu nustatytą 18 mėnesių nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai paskirtos baudos nesumokėjo, todėl pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą bauda buvo išieškoma priverstinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, per daugiau nei dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis savo noru nesumokėjo jokios dalies jam paskirtos baudos, bauda neišieškota ir priverstinai. Nuo baudos paskyrimo, o ir šiuo metu nuteistasis V. L. nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, taip pat neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pats nuteistasis neneigia, kad jam buvo žinoma apie teismo paskirtą baudos bausmę, taip pat žinoma apie priverstinį jos išieškojimą. Nuteistasis aiškino, kad jis nedirbo, nes turi sveikatos problemų, įsidarbinti sudėtinga, nes jis ne visus darbus dirbti gali, nėra tiek darbų, kad būtų įdarbintas. Invalidumo nurodė neturintis, tačiau dėl stuburo problemų jis ne visus darbus gali dirbti. Jis nebuvo oficialiai dirbęs, todėl užimtumo tarnyboje išmokų negauna. Turi autokaro pažymėjimą, šiuo metu ieško darbo. Sutinka, kitus jam būtų skirti viešieji darbai.

Apygardos teismo vertinimu, tiek objektyvūs duomenys, tiek teismo posėdžio metu paties nuteistojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. L. sąmoningai vengia sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą. Nors nuteistasis teigia turintis sveikatos problemų, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo ir nesistengė įsidarbinti. Nuteistojo teiginiai, kad jis negali dirbti siūlomų darbų, ir kad nėra didelės pasiūlos, parodo iš esmės atsainų jo požiūrį į darbą bei teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Kaip nurodė ir antstolė teikime, jo atžvilgiu yra ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimų taip pat nėra galimybės įvykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nuosprendžiu paskiriant V. L. vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių, teismas įvertino, kad nuosprendžio priėmimo metu jis nedirbo, tačiau atsižvelgė į darbingą V. L. amžių, galimas perspektyvas ir paskirtos baudos sumokėjimui buvo nustatytas ženklus terminas, tačiau nuteistasis nesumokėjo nė dalies jam paskirtos baudos, nesidomėjo tolesniu baudos išieškojimo procesu, visiškai neieškojo baudos sumokėjimo sprendimo būdų. Toks nuteistojo elgesys leidžia spręsti, kad pastarasis vengė sumokėti baudą. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą, teismas iš esmės nemato pagrindo paskirtą baudos bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Nuteistasis akivaizdžiai nėra linkęs dirbti, bando ieškoti subjektyvių pasiteisinimų, kodėl anksčiau ir šiuo metu nedirba, kas parodo nuteistojo siekį išvengti realaus darbo ir paskirtos bausmės vykdymo. Taigi šioje vietoje sutiktina su prokurorės pozicija, kad nuteistajam V. L. tikslinga baudos bausmę pakeisti į laisvės apribojimą su įpareigojimais.

BK 48 straipsnis nustato, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę paprastai ji skiriama su intensyvia priežiūra, tačiau tai neimperatyvi norma, todėl ji nėra privaloma. Šiuo atveju nusikalstamos veikos aplinkybės ir ją padariusio asmens pavojingumas suponuoja išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė skirtina netaikant nuteistajam intensyvios priežiūros. Šiame kontekste pažymima, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai, todėl 260 MGL bauda atitinka 260 laisvės apribojimo dienas, kas sudaro 8 mėnesius ir 20 dienų. Kadangi nuteistasis baudą savo noru sumokėti vengia ir nėra galimybės ją išieškoti, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda keistina į laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams 20 dienų. Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, nuteistajam V. L. skirtini šie įpareigojimai: 1) visu laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; 2) per 4 mėnesius, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 41 straipsnis, 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

antstolės Neringos Bacevičienės teikimą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį paskirtą ir nesumokėtą 260 MGL (13 000 Eur) baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, pakeisti į laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti nuteistąjį V. L. per visą bausmės vykdymo laiką nuo 22 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; per 4 mėnesius, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. L. išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.