- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-373-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00116-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas
- Advokatai
- Vytautas Agintas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą T. M. už tai, kad jis 2021 m. birželio 7 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kai aikštelėje buvo kitų automobilių ir asmenų, iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, dideliais variklio apsisukimais priversdamas prasisukti varančius ratus ant sauso asfalto dangos, dėl ko automobilio galinė dalis pradėjo slysti į šoną, taip palikdamas slydimo žymes ant sauso asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs vairuojamo BMW automobilio, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 60-ANR_N-1490-2021 T. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovas advokatas Vytautas Agintas priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. II-266-944/2021 skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 60-ANR_N-1490-2021 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovas advokatas Vytautas Agintas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl T. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje nutraukti.
4.1. Apeliaciniame skunde pažymi, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarime nurodyta, kad T. M. padarė KET 4, 5 ir 9 punktų pažeidimą. Šių reikalavimų pažeidimas susietas su ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytu nusižengimu. Tačiau KET 4, 5, 9 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina kaltininko veiksmus vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies pažeidimą. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas skundą neištaisė klaidos ir negrąžino bylos nutarimą priėmusiai institucijai tam, kad būtų nurodyti KET specialiosios teisės normų pažeidimai ir kaltinimas T. M. būtų konkretus ir aiškus.
4.2. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto patikros lapo nėra galimybės identifikuoti, kad buvo patikrintas būtent tas automobilis, kurį vairuojant buvo padarytas administracinis nusižengimas. Mano, kad aplinkybė, jog teismas įvertinęs, kad pažyma atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, prijungė ją prie bylos, rodo, kad pažyma teismui abejonių nesukėlė, nes priešingu atveju teismas kilus abejonėms būtų pareikalavęs papildomų duomenų. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktais ir patiektais duomenimis, tačiau prireikus privalo būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai ir trūkumai būtų pašalinti.
4.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nurodo, kad T. M. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio (tyčinės kaltės formos), kadangi nutarime nurodytos aplinkybės ir KET taisyklių nesilaikymas kilo ne dėl T. M. tyčinių veiksmų (laikant nuspaudus akceleratoriaus pedalą), o dėl staiga iškilusių elektronikos gedimų (akceleratoriaus pedalas liko nuspaustas be pašalinio žmogaus pagalbos), t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su T. M. veiksmais. Nurodo, kad priešingai nei teigia teismas, duomenys apie automobiliui iškilusias problemas buvo pateikti. Akcentuoja, jog nesant pakankamų kaltę pagrindžiančių įrodymų, teismas turi vadovautis principu, Kad visos nepašalintos abejonės administracinio pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjos būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisė pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
4.4. Nurodo, kad griežtų sankcijų už aptariamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pobūdis suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančias faktiniais duomenimis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio ar vien asmenų, mačiusių vairuojamą automobilį parodymais, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjimo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste. Vadovaujantis apeliaciniame skunde aptartų teisinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, daro išvadą, jog neįrodyta, kad T. M. veiksmais būtų pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti iš chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.
4.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad T. M. nubaudimas tokia griežta bauda iš esmės prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, kadangi nors ankščiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau nėra duomenų apie tai, jog būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles už chuliganišką vairavimą. Pareigūnas neskirdamas švelnesnės bausmės neatsižvelgė, jog T. M. charakterizuojamas teigiamai. Dirba vairuotojo ir pardavimo vadybininko pareigose ir pasižymi kruopštumu, sąžiningumu, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, paskirstyti darbo prioritetus. T. M. reikalingas darbuotojo pažymėjimas darbo funkcijoms atlikti. Be pažymėjimo negalės atlikti tiesioginių pareigų ir su juo bus nutraukta darbo sutartis. Dėl to nukentės įmonės veikla ir asmeninės pajamos. Nurodo, kad dėl 2019 metais patirtos traumos yra sunku vaikščioti, todėl transporto priemonė būtina patenkinti minimalius poreikius (nuvykti pas gydytoją, į parduotuvę ir t.t.). Nurodo, kad pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Mano, kad turėjo būti akivaizdu, jog padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Nebuvo įvertinti neproporcingi administracinės nuobaudos padariniai, kilsiantys T. M. dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo. Būtinybė išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, apelianto nuomone, turi būti įvertinta kaip itin reikšminga ir išimtinė aplinkybė sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Prašo neskirti administracinės nuobaudos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sumažinti terminą iki minimumo.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau - Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodė vadovautis 2021-07-21 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pateiktame atsiliepime išdėstytais argumentais. Institucijos nuomone, nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, kurie administracinio nusižengimo byloje grindžiami policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, foto nuotraukomis, įvykį mačiusių asmenų parodymais, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pažeidimas užfiksuotas Palangos sporto centro vaizdo stebėjimo kamera, bei iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matomas T. M. neatsargus, keliantis pavojų automobilio manevravimas, kai spaudžiant akceleratoriaus pedalą varantieji ratai priverčiami prasisukti ir automobilis pradeda slysti šonu, dėl ko transporto priemonė buvo nesuvaldyta, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Institucijos nuomone, argumentas, kad T. M. vietoj stabdžių pedalo paspaudė akceleratoriaus ir šis užsikirto, yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
10. Kaip pažymima apeliaciniame skunde, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Nagrinėjamu atveju protokole nurodyta nusižengimo esmė, nustatytos aplinkybės, ANK straipsnis bei teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole yra aprašyta nusižengimo esmė, bei nurodyta, kad savo veiksmais pažeidė ANK 420 straipsnio 2 dalį ir KET 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad KET 4, 5, 9 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl būtina kaltininko veiksmus vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies pažeidimą. Apygardos teismas konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra. Protokolas atitinka ANK 609 straipsnyje numatytus reikalavimus protokolo turiniui, nenustatyta esminių paeidimų.
11. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
12. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aptariamo nusižengimo aplinkybes, bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje pakanka įrodymų daryti neabejotiną išvadą, jog T. M. atliko administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas veiksmus iš chuliganiškų paskatų.
13. Tai patvirtina ir liudytojų A. S., K. R. teikti paaiškinimai, bei liudytojo G. Č. rašytinis paaiškinimas. A. S. nurodo, jog matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie sporto arenos ir stadiono baltos spalvos automobilis BMW važiuoja vingiuodamas į šonus. Automobilio padangos cypė, iš padangų rūko balti dūmai, po to automobilio galą užnešė ir šis užšoko ant šaligatvio ir trenkėsi į Palangos stadiono tvorą. A. S. su drauge K. R. privažiavo arčiau ir stebėjo, kas vyks toliau. Automobilio BMW vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį ir aikštelę, po to atbuline eiga išvažiavo iš susidūrimo vietos ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Po to atvažiavo policija. Šiuos parodymus patvirtina ir K. R. parodymai. G. Č. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodo, kad 2021 m. birželio 7 d. buvo atvykęs automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę prie futbolo stadiono. Stovėjo išlipęs iš automobilio, išgirdo garsų automobilio variklio gausmą ir padangų cypimą. Apsisukęs pamatė, kaip nuo Klaipėdos plento į Dariaus ir Girėno gatvės automobilio stovėjimo aikštelę dideliu greičiu važiuojantį baltos spalvos, dviejų durų, BMW markės automobilis, kurio valstybinis numeris buvo raudonais skaičiais. BMW markės automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu manevravo, darė taip vadinamus šoninio slydimo manevrus, kuomet automobilio galiniai ratai prasisuka ir automobilis slysta tai į vieną, tai į kitą pusę. Po kelių tokių manevrų automobilis staigiai metėsi į dešinę pusę, atsitrenkė į bordiūrą ir į stadioną juosiančią metalinę tvorą. Pro keleivio dureles išlipo mergina, po kiek laiko pro tas pačias dureles išlipo vaikinas. Vaikinas apžiūrėjo automobilį, įsėdo atgal į automobilį ir bandė nuvažiuoti nuo bordiūro ir tvoros. Tik po didelių pastangų nuvažiavo ir pastatė automobilį į stovėjimo vietą. Išlipęs toliau apžiūrinėjo automobilį. G. Č. palaukęs apie penkias minutes ir įsitikinęs, kad BMW vairuotojas neketina skambinti policijai, paskambino ir pranešė apie įvykį. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis sporto arenos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi, jog baltos spalvos automobilis, įvažiuoja į stovėjimo aikštelę, esančią adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 49, pradeda greitėti, automobilio galinė dalis pradeda slysti į vieną šoną, po to į kitą šoną, nesuvaldytas automobilis užšoka ant bordiūro ir galu atsitrenkia į stadiono tvorą ir ją apgadina.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. M. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio (tyčinės kaltės formos), kadangi nutarime nurodytos aplinkybės ir KET taisyklių nesilaikymas kilo ne dėl T. M. tyčinių veiksmų (laikant nuspaudus akceleratoriaus pedalą), o dėl staiga iškilusių elektronikos gedimų (akceleratoriaus pedalas liko nuspaustas be pašalinio žmogaus pagalbos), t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su T. M. veiksmais. Grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta automobilio apžiūra. Nurodo, kad priešingai nei pažymėjo apylinkės teismas, iš pažymos buvo galima identifikuoti, kad buvo patikrintas T. M. įvykio metu naudotas automobilis. Pažymoje nurodytas automobilio modelis, variklis bei VIN kodo paskutiniai septyni skaitmenys. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad patikra vertintina kritiškai, kadangi prie patikros lapo nepridėti jokie kompiuterinės diagnostikos testų rezultatai, patikros lapas nėra užantspauduotas patikrinimo atlikusios įmonės antspaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta patikra atlikta 2021 m. liepos 9 d., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo 2021 m. birželio 7 d. protokole užfiksuotų aplinkybių, todėl apelianto argumentas, jog nurodytos aplinkybės kilo dėl staiga iškilusių elektronikos gedimų vertintina kaip gynybinė pozicija.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, t. y. T. M. stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, dideliais variklio apsisukimais priversdamas prasisukti varančius ratus ant sauso asfalto dangos, dėl ko automobilio galinė dalis pradėjo slysti į šoną, taip palikdamas slydimo žymes ant sauso asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs vairuojamo BMW automobilio, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad T. M. ne supainiojo greičio pedalą su stabdžio pedalu, o puikiai suprato ir įvertino situaciją, atliko tyčiniu automobilio šoninio slydimo veiksmus, savo neatsakingais veiksmais sukeldamas pavojų su juo važiavusios keleivės, kitų asmenų ir turto saugumui. Minėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir eismo dalyvių saugumui, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Toks T. M. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
16. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas reikštų darbo sutarties nutraukimą. Taip pat nurodo, jog dėl patirtos traumos serga sunkia liga, dėl to jam sunku vaikščioti. Dėl to teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukeltų neadekvačiai sunkias pasekmes. Pažymėtina, jog šios nurodytos aplinkybės, susijusios su sveikatos ir darbinėmis problemomis, apeliantui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl sveikatos ir darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apygardos teismo konstatuoja, kad T. M. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principais.
17. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. M. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.