Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, trečiasis asmuo R. D., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui 4,3875 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinė bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2016 m. gegužės 27 d. sudarytame žemės sklypo atidalijimo plane, pažymėtą indeksu „A“, o atsakovei priteisiant 1,0125 ha ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „B“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 432,08 Eur nuompinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių (arba 4,3875 ha) 5,4 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso 3/16 dalys (arba 1,0125 ha) minėto žemės sklypo. Ieškovas būdamas žemės sklypo bendraturčiu siekė neteisminiu būdu atidalyti jam priklausančio turto dalį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir nesutinka nenurodydama argumentų ir šiuo klausimu nebendradarbiauja. Teismui pateikto žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtos sklypo dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis. Šalys 2013 m. lapkričio 13 d. sudarė terminuotą žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 555, pagal kurią ieškovas išnuomojo jam priklausančią žemės sklypo dalį atsakovei, tačiau atsakovė nemoka sutartimi sutartų nuompinigių, todėl reiškia reikalavimą priteisti už 2014–2015 metus nesumokėtus nuompinigius – 432,08 Eur.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, kad sutinka su ieškinio dalimi dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu žemės sklypo atidalijimo projektu, taip pat nesutinka dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuompinigius. Atsakovė atsiliepimu prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, remiantis atsakovės pateiktu planu, priteisiant atsakovei 1,0125 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2016 m. liepos 15 d. sudarytame žemės sklypo atidalijimo plane, pažymėtą indeksu „B“, o ieškovui priteisiant 4,3875 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“; 2) reikalavimą dėl 432,08 Eur nuompinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti; 3) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra nepriimtinas, kadangi vietoje, kurią ieškovas siūlo atidalyti atsakovei (plane pažymėta indeksu „B“), yra susiformavusi pelkė, tokiu būdu tas žemės sklypo plotas pagal savo paskirtį yra nenaudingas ir atsakovė jame negalėtų vykdyti savo veiklos (augalininkystės, gyvulininkystės). Atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl reikia atsižvelgti į atsakovės, kuri faktiškai dirba žemę, interesus ir jos pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą. Ieškovas ginčo sklypo dalies nenaudoja pagal jo paskirtį, o jį nuomoja atsakovei, kuri nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir iš ieškovo nuomojamą žemės sklypo dalį naudoja pagal jos paskirtį. Nurodė, kad nors žemės sklypo dalyje, kurią ieškovas siūlo atidalyti atsakovei, yra susiformavusi pelkė ir faktiškai tas žemės plotas žemės ūkio paskirties sklypui yra nenaudingas, t. y. žemė negali būti dirbama, atsakovė, pasirašydama su ieškovu žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sutiko mokėti nuomos mokestį už visą plotą, nepaisydama to, kad dalis žemės nebus naudinga įmonės vykdomai veiklai. Atsakovės pateiktas planas užtikrina abiem šalims tinkamą privažiavimą prie žemės sklypo ir galimybę juo naudotis pagal tikslinę paskirtį. Nurodė, kad pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra optimaliausias ir sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Dėl reikalavimo priteisti nesumokėtus nuompinigius nurodė, kad su ieškovu sudaryti sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, pinigai pagal rašytinį prašymą buvo pervesti ieškovo mamai (už 2014 metus) ir ieškovui į jo sąskaitą (už 2015 metus), atsakovė ieškovui nėra skolinga.Teismas 2016-10-17 nutartimi priėmė ieškovo ieškinio dalies dėl nuompinigių bei palūkanų priteisimo iš atsakovės atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė bei grąžino 11 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018-05-14 sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą: ieškovui A. L. priteisė natūra 4,3875 ha ploto žemės sklypo 13/16 dalių, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „101-1“; atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei priteisė natūra 1,0125 ha ploto žemės sklypo 3/16 dalis, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „101-2“. Priteisė ieškovui A. L. iš atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 931 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad abi šalys siekia atidalyti joms priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tarp šalių yra ginčas, pagal kurį atidalijimo projektą (variantą) žemės sklypo dalys turi būti atidalijamos. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktu atidalijimo projektu, kadangi tokiu atveju jai tektų žemės sklypo dalis, kuri nėra tinkama jos vykdomai veiklai – žemės ūkiui, t. y. ieškovo siūlomoje atsakovės dalyje yra vandens pelkė, taip pat atsakovei tektų papildomų išlaidų nuovažos įrengimui, teigė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas žemės faktiškai nedirba. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas įgijo kompetenciją ūkininkauti. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo sklypą nuomoja nuo 2006 metų. Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jokių apribojimų vykdyti veiklą, atitinkančią ginčo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. nėra. Ieškovas, atidalijus žemės sklypą, turės teisę žemę disponuoti kaip nori, t. y. ūkininkauti, parduoti ar nuomoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė realiai dirbo, naudojo visą žemės sklypą, už jį mokėjo nuomą ir pretenzijų ieškovui dėl aplietos sklypo dalies nereiškė, tai reiškia, kad atsakovei vandeninga sklypo dalis vykdyti veiklos netrukdė. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas yra 5,4000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 5,4000 ha, nusausintos žemės plotas: 5,4000 ha. Taigi visas žemės sklypas yra nusausintas bei jame įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos bei įrenginiai, kurių paskirtis sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, byloje duomenų, jog melioracinė sistema neveikia, nėra pateikta.Nutarė, kad ginčo žemės sklypas pagal savo paskirtį ir panaudojimo galimybes yra iš esmės lygiavertis ir visas tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atidalijus žemės sklypą pagal ieškovo žemės sklypo atidalijimo projektą bus iš esmės pažeidžiami atsakovės interesai. Atsakovės siekis visą jai priklausančią žemės dalį gauti kuo naudingesnę ir tik jai patogesnę neatitinka bendraturčių interesų derinimo principo, nes atsakovė siekia patenkinti išimtinai tik savo interesus, ignoruodamas kito bendraturčio interesus.Teismas laikė neįrodytą atsakovės nurodytą priežastį, jog pagal ieškovo siūlomą variantą jai bus reikalingos išlaidos nuovažos įrengimui. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas, turintis šiai veiklai vykdyti reikalinga įrangą – žemės ūkio techniką, todėl nuovažos įrengimas arba patekimas į sklypo dalį kitu būdų (žemės ūkio technikos techninės galimybės suteikia didesnes galimybes patekti į sklypą – įveikti nuovažą, negu kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, lengvasis automobilis), nesąžiningai atsakovės interesų neapriboja ir jų nepažeidžia. Siekiant ateityje išvengti galimų ginčų tarp šalių, pažymėtina ir tai, kad ieškovo siūlomu projektu ieškovo ir atsakovės žemės sklypo riba bus tik viena, o tuo tarpu pagal atsakovės siūlomą atidalijimo projektą šalių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.Įvertinęs ieškovo pateiktą žemės atidalijimo projektą, kuriuo ginčo žemės sklypas yra dalijamas į nustatytas dalis, t. y. kiekvienam iš bendraturčių tektų po atskirą taisyklingos konfigūracijos suformuotą žemės ūkio paskirties sklypą, tiek atsakovei, tiek ieškovui atitenkant žemės sklypo dalis, prie kurių yra privažiavimas, teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas ginčo žemės sklypo atidalijimo planas nepažeidžia bendraturčių interesų, toks atidalijimo būdas yra optimalus ir racionalus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-14 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Prašo atidalyti ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,4000 ha ploto žemės sklypą pagal atsakovės užsakymu MB „Geofortis“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: ieškovui A. L. priteisti natūra 4,3875 ha ploto žemės sklypo 13/16 dalių, MB „Geofortis“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „2“; apeliantei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei priteisti natūra 1,0125 ha ploto žemės sklypo 3/16 dalis, MB „Geofortis“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „1“. Prašo priteisti iš ieškovo apeliantės Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, pagal kurią turėtų būti suteikiamas prioritetas tam bendraturčiui, kuris atidalijamame žemės sklype vykdo tiesiogiai su žemės sklypo paskirtimi susijusią veiklą ir šios veiklos pagrindu sukuria atitinkamą pridėtinę vertę, o ne tam, kuris vien siekia finansinės naudos prisiteisdamas didesnės vertės žemės sklypo dalį turėdamas tikslą ją brangiau parduoti kitai ginčo šaliai ar pasunkinti jos galimybes disponuoti savąja sklypo dalimi.Teismas gindamas silpnesnės šalies interesus pats nukrypo nuo bendraturčių intereso derinimo principo ir klaidingai suteikė prioritetą būtent ieškovo interesams kartu atimdamas galimybę racionaliai naudotis žemės sklypu. Atidalydamas žemės sklypą ieškovo pasiūlytu būdu teismas apeliantei priteisė menkesnės vertės pelkėtą sklypo dalį. Sprendime aptariamose fotonuotraukose užfiksuotos pelkėtos zonos ginčo sklype yra akivaizdžiai skirtingų dydžių bei yra susiformavusios dėl skirtingų lemiančių veiksnių. Darytina išvada, jog teismo išvados dėl abiem šalims proporcingai tenkančių pelkėtų zonų ir lygiaverčių panaudojimo galimybių yra iš esmės klaidingos. Teismo nustatytas žemės sklypo atidalijimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžiantis apeliantės teises. Nors apeliantė ir yra žemės ūkio bendrovė, turės prisiimti galimą pasėlių ir regioninio kelio sugadinimo riziką, o siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytą žemės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas išlaidas, nes reikės daryti regioninės reikšmės kelio nuovažos projektą.Prašo priteisti iš ieškovo apeliantei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Ieškovas atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Prašo iš apeliantės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės ieškovui A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Visas 5,4 ha ploto sklypas yra galimas naudoti ir buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vien tik žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį faktas nėra ir negali būti svarbiu kriterijumi, suteikiančiu apeliantei pranašumą ir leidžiančiu jai pasirinkti pageidaujamą atidalyti žemės sklypo dalį.Ieškovas (duomenys neskelbtini) baigė ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, 2016-12-23 jam buvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis ieškovo kompetenciją ūkininkauti.Apeliantės teiginiai apie žemės sklypo dalies užpelkėjimą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantė visu žemės sklypu naudojasi nuo 2006 metų, tačiau niekada nėra išsakiusi jokių pretenzijų ar priekaištų apie žemės sklypo netinkamumą naudoti dėl pelkėtumo. Taip pat apeliantė niekada nėra prašiusi sumažinti ginčo sklypo nuomos kainos dėl atsiradusių pelkių. Be to, žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos ir įrenginiai.Iš apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vanduo susikaupęs keliose vietose ir pagal apeliantės siūlomą atidalijimo planą ieškovui atitektų abi pelkėtos žemės sklypo dalys, o apeliantei – visa sausa sklypo dalis. Teisingumo principas reikalauja, kad menkavertės žemės dalies turi tekti visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, tai ir numato ieškovo siūlomas atsidalijimo variantas, pagal kurį viena pelkėta sklypo dalis atitektų ieškovui, kita – apeliantei.Pagal ieškovo pateiktą atidalijimo variantą kiekvienam iš bendraturčių tektų po atskirą taisyklingos konfigūracijos suformuotą žemės ūkio paskirties sklypą, kurio dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis, sklypo riba bus tik viena. O pagal apeliantės siūlomą atidalijimo planą šalių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.Trečiasis asmuo R. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra toks, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (2009 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovui ir apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovui priklauso 13/16 (4,3875 ha) žemės sklypo, atsakovei priklauso 3/16 (1,0125 ha) žemės sklypo dalys. Tarp šalių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.Ieškovas prašė atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kartografijos biuras“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Iš pateikto plano projektas, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalytas į du sklypus: sklypą Nr. 101-1 (ieškovo), sklypo plotas 4,3875 ha, ir sklypą Nr. 101-2 (apeliantės), sklypo plotas 1,0125 ha.Apeliantė prašė atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geofortis“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Iš pateikto plano projekto, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalytas į du sklypus: sklypą Nr. 1 (apeliantės), sklypo plotas 1,0125 ha, ir sklypą Nr. 2 (ieškovo), sklypo plotas 4,3875 ha.Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo žemės sklypas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas pagal ieškovo pateiktą UAB „Kartografijos biuras“ parengtą (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, argumentuodama, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, pagal kurią turėtų būti suteikiamas prioritetas tam bendraturčiui, kuris atidalijamame žemės sklype vykdo tiesiogiai su žemės sklypo paskirtimi susijusią veiklą ir šios veiklos pagrindu sukuria atitinkamą pridėtinę vertę, o ne tam, kuris vien siekia finansinės naudos prisiteisdamas didesnės vertės žemės sklypo dalį turėdamas tikslą ją brangiau parduoti kitai ginčo šaliai ar pasunkinti jos galimybes disponuoti savąja sklypo dalimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad viso ginčijamo 5,4000 ha žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad visas žemės sklypas yra galimas naudoti ir buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vien tik žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį faktas nėra ir negali būti svarbiu kriterijumi, suteikiančiu apeliantei pranašumą ir leidžiančiu jai pasirinkti pageidaujamą atidalyti žemės sklypo dalį. Ieškovas (duomenys neskelbtini) centre baigė ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, 2016-12-23 jam buvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis ieškovo kompetenciją ūkininkauti. Darytina išvada, kad ieškovas galbūt užsiims ūkine veikla ir naudos žemės sklypą pagal paskirtį.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas gindamas silpnesnės šalies interesus pats nukrypo nuo bendraturčių intereso derinio principo ir klaidingai suteikė prioritetą būtent ieškovo interesams kartu atimdamas galimybę racionaliai naudotis žemės sklypu. Atidalydamas žemės sklypą ieškovo pasiūlytu būdu teismas apeliantei priteisė menkesnės vertės pelkėtą sklypo dalį. Teismo sprendime aptariamos fotonuotraukose užfiksuotos pelkėtos zonos ginčo sklype yra akivaizdžiai skirtingų dydžių bei yra susiformavusios dėl skirtingų lemiančių veiksnių. Darytina išvada, jog teismo išvados dėl abiem šalims proporcingai tenkančių pelkėtų zonų ir lygiaverčių panaudojimo galimybių yra iš esmės klaidingos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo ir apeliantės buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 555, kurioje nurodyta, kad ieškovas išnuomojo atsakovei 5,4000 ha ariamos žemės iki 2018 m. lapkričio 13 d., apeliantė įsipareigojo laikinai valdyti ir naudoti pagal paskirtį žemės sklypą, mokant nuomos mokestį. Atsakovei žemės sklypas buvo išnuomotas 2006 m. birželio 15 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nuomos sutarčių pagrindu (žemės savininkas ir nuomotojas buvo V. L.). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas yra 5,4000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 5,4000 ha, nusausintos žemės plotas: 5,4000 ha.Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos pastebėjimu, kad atsakovė realiai dirbo, naudojo visą žemės sklypą, už jį mokėjo nuomą ir pretenzijų ieškovui dėl aplietos sklypo dalies nereiškė, tai reiškia, kad atsakovei vandeninga sklypo dalis netrukdė vykdyti veiklos. Taigi visas žemės sklypas yra nusausintas bei jame įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos bei įrenginiai, kurių paskirtis – sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, byloje duomenų, jog melioracinė sistema neveikia, nėra pateikta.Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, kad iš apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vanduo susikaupęs keliose vietose, ir pagal apeliantės siūlomą atidalijimo planą ieškovui atitektų abi pelkėtos žemės sklypo dalys, o apeliantei – visa sausa sklypo dalis. Tai reikštų, kad apeliantės pageidavimu, atidalijant ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės, teismas turėtų atsižvelgti išmintinai tik į apeliantės interesus gauti naudingiausią žemės dalį vien dėl to, kad jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, o ieškovo – didesnė. Tačiau bendraturčių turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydis negali savaime suteikti nei pranašumo, nei įpareigoti didesnės nuosavybės dalies savininką prisiimti didesnius nepatogumus ir patirti didesnius praradimus nei mažesnės dalies savininkų. Tai, kad ieškovas turi didžiausią nuosavybės dalį, nereiškia, jog jis turi pareigą amortizuoti visų kitų bendraturčių, turinčių mažesnę dalį, patiriamus nepatogumus ir sau pasirinkti vien tik menkavertes ar atsakovei neparankias žemės sklypo dalis. Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, todėl daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise; kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi teisingumo principas reikalauja, kad menkavertės žemės dalies turi tekti visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, tai ir numato ieškovo siūlomas atsidalijimo variantas, pagal kurį viena pelkėta sklypo dalis atitektų ieškovui, kita – apeliantei.Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Detalesnę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).Žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę ir nepablogintų ekologinių ir veiklos sąlygų kitiems žemės naudotojams (Taisyklių 19 punktas). Kai skaidomas vientisas ariamos žemės, pievų ar miško masyvas, formuojami žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios formos ir racionaliai išdėstyti (Taisyklių 21 punktas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, sutiktina su ieškovo argumentu, kad kiekvienam iš bendraturčių teks po atskirą taisyklingos konfigūracijos suformuotą žemės ūkio paskirties sklypą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad siekiant ateityje išvengti galimų ginčų tarp šalių, ieškovo siūlomu projektu ieškovo ir atsakovės žemės sklypo riba bus tik viena, o tuo tarpu pagal atsakovės siūlomą atidalijimo projektą šalių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žemės sklypo atidalijimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžiantis apeliantės teises. Nors apeliantė ir yra žemės ūkio bendrovė, turės prisiimti galimą pasėlių ir regioninio kelio sugadinimo riziką, o siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytą žemės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas išlaidas, nes reikės daryti regioninės reikšmės kelio nuovažos projektą.Taisyklių 28 punkte numatytas reikalavimas, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu. Šis reikalavimas ieškovo atidalijimo plane yra įvykdytas. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą apeliantei atitektų žemės sklypo dalis prie bendro naudojimo kelio, todėl apeliantės argumentas, kad, siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytą žemės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas išlaidas, nes reikės daryti regioninės reikšmės kelio nuovažos projektą, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovės teises. Pagal paminėtas taisykles formuojant atskirus sklypus turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu, o dėl įvažiavimo į sklypą kiekvienas sklypo savininkas turi teisę spręsti individualiai. Šalių projektuose nurodoma, jog atsakovei suprojektuota atidalijama sklypo dalis yra šalia V kategorijos kelio (duomenys neskelbtini). Nuovažų įrengimas yra reglamentuotas LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu patvirtintu KTR 1.01:2008 ,,Automobilių keliai‘‘. Šio įsakymo 167 punkte numatyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, o 168 punkte nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius. Todėl įvertinus šios bylos faktines aplinkybes dėl ieškovo sklypo dalies nuomos nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atidalijimo projektas pažeidžia atsakovės teises dėl būsimos nuovažos įrengimo, nes jos įrengimo būtinumo atsakovė neįrodė.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistina ieškovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L..