Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės atstovui advokatui Robertui Skėriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovei, trečiasis asmuo R. D., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu (priimtu 2016 m. liepos 7 d.) pareiškė reikalavimus: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui 4,3875 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinė bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2016 m. gegužės 27 d. sudarytame žemės sklypo atidalinimo plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovei priteisiant 1,0125 ha ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „B“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 432,08 Eur nuompinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/16 dalis (arba 4,3875 ha) 5,4 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso 3/16 dalis (arba 1,0125 ha) minėto žemės sklypo. Ieškovas būdamas žemės sklypo bendraturčiu siekė neteisminiu būdu atidalinti jam priklausančio turto dalį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir nesutinka nenurodydama argumentų ir šiuo klausimu nebendradarbiauja. Teismui pateikto žemės sklypo atidalinimo projekte pažymėtos sklypo dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis. Šalys 2013 m. lapkričio 13 d. sudarė terminuotą žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 555, pagal kurią ieškovas išnuomojo jam priklausančią žemės sklypo dalį atsakovei, tačiau atsakovė nemoka sutartimi sutartų nuompinigių, todėl reiškia reikalavimą priteisti už 2014 – 2015 metus nesumokėtus nuompinigius – 432,08 Eur.

Teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio dalies dėl nuompinigių bei palūkanų priteisimo iš atsakovės atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė bei grąžino 11 Eur sumokėtą žyminio mokesčio.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. L. pažymėjo, kad jo tėvas yra dirbęs atsakovės bendrovėje, šį žemė visą laiką buvo dirbama.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės atstovas advokatas Robertas Skėrys nurodė, kad tiek ieškovas tiek atsakovas pateikė žemės sklypo atidalijimo projektus, kurie atitinka jiems keliamus reikalavimus. Nėra aišku, kodėl ieškovo planas yra geresnis, nei atsakovės siūlomas planas. Ieškovas turi daugiau žemės, nei atsakovė. Ieškovas neįrodė, kad melioracinę sistemą sugadino atsakovė, be to, šia sistema turėjo rūpintis ieškovas, jis turėjo ją sutvarkyti, tačiau nepaisant to, atsakovė moka nuomos mokestis už visą žemės sklypą. Svarbu atsižvelgti į to bendraturčio interesus, kuris faktiškai dirba žemę. Nurodė, kad atsakovė realiai dirba žemę. Duomenų, kad ieškovas realiai dirba žemę, ar gauna iš to pajamų, byloje nėra pateikta. Papildomai nurodė, kad vaizdinė medžiaga (fotonuotraukoa) rodo, kad šalia sklypo yra regioninis kelias, nuovaža nuo jo į sklypą (pagal ieškovo planą) yra 0,5 metro aukščio, jos įrengimas (pritaikymas), atsakovei kainuotų papildomas išlaidas, be to, žemės ūkio technikos išvažiavimas į regioninį kelią, keltų pavojų eismui. Žemės ūkio technikai nuovaža nuo šalutinio kelio yra tinkama. Prašė ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės reikalavimą – padalinti žemės sklypą, pagal atsakovės pateiktą planą. Papildomai paaiškino, kad prioritetas turi būti teikiamas žemės ūkio bendrovei – atsakovei. Atsakovės siūlomas atidalijimo planas racionaliausias, garantuojantis mažiausios išlaidos, abiem šalims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5.4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovui priklauso 13/16 (4,3875 ha) žemės sklypo, atsakovei priklauso 3/16 (1,0125 ha) žemės sklypo dalis.

Iš 2013 m. lapkričio 13 d. žemės nuomos sutarties Nr. 555, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nustatyta, kad ieškovas išnuomojo atsakovei 5,4 ha ariamos žemės iki 2018 m. lapkričio 13 d., atsakovė įsipareigojo laikinai valdyti ir naudoti pagal paskirtį žemės sklypą, mokant nuomos mokestį. Atsakovei žemės sklypas buvo išnuomotas ir 2006 m. birželio 15 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nuomos sutarčių pagrindu (žemės savininkas ir nuomotojas buvo V. L.).

Ieškovas prie ieškinio pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą 2016 m. gegužės 27 d. žemės sklypo atidalijimo projektą (schemą), kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove jam priklausančią žemės sklypo dalį, pagal pateiktą projektą (schemą).

Atsakovė pateikė savo siūlomo atidalijimo variantą, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą 2016 m. liepos 15 d. žemės sklypo atidalijimo projektą (schemą).

Atsakovė byloje pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklypo dalyje – pelkė, t. y. dalis žemės sklypo yra apsemta vandens.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2016 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

2016 m. gruodžio 23 d. ieškovui išduotas pažymėjimas, kuris patvirtina, kad ieškovas įgijo kompetenciją ūkininkauti.

Nustatyta, kad mažoji bendrija „Geofortis“ parengė, atsakovės inicijuotą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad projekte, ieškovo (kaip žemės sklypo savininko) parašo nėra. Iš pateikto plano projektas, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalintas į du sklypus: sklypą Nr. 1 (atsakovės), sklypo plotas 1,0125 ha, ir sklypą Nr. 2 (ieškovo), sklypo plotas 4,3875 ha.

Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kartografijos biuras“ parengė, ieškovo inicijuotą, žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad projekte, ieškovo (kaip žemės sklypo savininko) parašo nėra. Iš pateikto plano projektas, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalintas į du sklypus: sklypą Nr. 101-1 (ieškovo), sklypo plotas 4,3875 ha, ir sklypą Nr. 101-2 (atsakovės), sklypo plotas 1,0125 ha.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis matyti, kad žemės sklypas ieškovui, atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nekilnojamojo turto registre įregistruotos šalims priklausančios šio žemės sklypo dalys, tarp šalių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš CK 4.80 straipsnio 2 dalies seka, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas pirmiausia yra bendraturčių susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo būdo, sąlygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali būti atidalytas teismine tvarka. Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali atsisakyti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės ar prieštarauti siūlomam atidalijimo variantui, tačiau toks atsisakymas ar prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieštaraujantys atidalijimui ar siūlomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymą atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, jeigu bendraturtis, kuris siekia atidalijimo, įrodo, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl to, kokiu būdų, t. y. pagal kurį šalių pateiktą atidalijimo planą, žemės sklypas turi būti atidalijimas.

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Nagrinėjamu atveju, abi šalys siekia atidalinti joms priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tarp šalių yra ginčas, pagal kurį atidalijimo projektą (variantą) žemės sklypo dalys turi būti atidalinamos. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateiktu atidalinimo projektu, kadangi tokiu atveju jai tektų žemės sklypo dalis, kuri nėra tinkama jos vykdomai veiklai – žemės ūkiui, t. y. ieškovo siūlomoje atsakovės dalyje yra vandens pelkė, taip pat atsakovei tektų papildomų išlaidų nuovažos įrengimui, teigė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas žemės faktiškai nedirba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas įgijo kompetenciją ūkininkauti. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo sklypą nuomoja nuo 2006 metų. Šiuo atveju nėra svarbu ar asmuo pats asmeniškai naudojosi žemės sklypo dalimi ar buvo leidęs ja naudotis kitam asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jokių apribojimų vykdyti veiklą, atitinkančią, ginčo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį nėra. Ieškovas, atidalijus žemės sklypą, turės teisę žemę disponuoti kaip nori, t. y. ūkininkauti, parduoti ar nuomoti.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė teikdama, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra netinkamas, nes jai tektų sklypo dalis, kurioje kaupiasi vanduo, paneigia byloje nustatytas aplinkybes ir pačios atsakovės paaiškinimus. Teismas pažymi, kad atsakovė realiai dirbo, naudojo visą žemės sklypą, už jį mokėjo nuomą ir pretenzijų ieškovui dėl aplietos sklypo dalies nereiškė, tai reiškia, kad atsakovei vandeninga sklypo dalis vykdyti veiklos netrukdė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo žemės sklypas yra 5.4000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 5.4000 ha, nusausintos žemės plotas: 5.4000 ha. Taigi visas žemės sklypas yra nusausintas bei jame įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos bei įrenginiai, kurių paskirtis sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, byloje duomenų, jog melioracinė sistema neveikia nėra pateikta.

Apibendrinus išdėstyta, teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovo neužsiėmimas žemės ūkio veikla, nors kompetenciją tai daryti ieškovas turi, ir tai, kad ji kaip žemės ūkio veiklą vykdanti bendrovė faktiškai dirba žemę, teikia savo atidalinimo planą iš esmės siekdama sau naudingesnių tikslų vien nurodytų argumentų pagrindu.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypas pagal savo paskirtį ir panaudojimo galimybes yra iš esmės lygiavertis ir visas tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atidalijus žemės sklypą pagal ieškovo žemės sklypo atidalijimo projektą bus iš esmės pažeidžiami atsakovės interesai. Atsakovės siekis visą jai priklausančią žemės dalį gauti kuo naudingesnę ir tik jai patogesnę, neatitinka bendraturčių interesų derinimo principo, nes atsakovė siekia patenkinti išimtinai tik savo interesus, ignoruodamas kito bendraturčio interesus.

Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).

Teismas įvertinęs ieškovo pateiktą žemės atidalijimo projektą, kuriuo ginčo žemės sklypas yra dalijamas į nustatytas dalis, t. y. kiekvienam iš bendraturčių tektų po atskirą, taisyklingos konfigūracijos, suformuotą žemės ūkio paskirties sklypą, tiek atsakovei, tiek ieškovui atitenkant žemės sklypo dalis prie kurių yra privažiavimas, daro išvadą, kad ieškovo pateiktas ginčo žemės sklypo atidalinimo planas nepažeidžia atsakovės interesų, jos teisių.

Atsakovės nurodyta priežastis, jog pagal ieškovo siūlomą variantą, jai bus reikalingos išlaidos nuovažos įrengimui, teismas laiko neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad atsakovė yra žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas, turintis šiai veiklai vykdyti reikalinga įrangą – žemės ūkio techniką, todėl nuovažos įrengimas arba patekimas į sklypo dalį kitu būdų (žemės ūkio technikos techninės galimybės suteikia didesnes galimybes patekti į sklypą – įveikti nuovažą, negu kitos transporto priemonės, pavyzdžiui lengvasis automobilis), nesąžiningai atsakovės interesų neapriboja ir jų nepažeidžia. Siekiant ateityje išvengti galimų ginčų tarp šalių, pažymėtina ir tai, kad ieškovo siūlomu projektu ieškovo ir atsakovės žemės sklypo riba bus tik viena, kai tuo tarpu, pagal atsakovės siūlomą atidalijimo projektą šalių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atidalijant ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį natūra pagal ieškovo pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, nėra pažeidžiami bendraturčių interesai, toks atidalijimo būdas yra optimalus ir racionalus. Teismo nuomone toks turto atidalinimas atitinka teisės normų taikymo reikalavimus bei atitinka protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas ginčo žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka šalių interesus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas rašytiniais dokumentais pagrindė 931 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 31 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur teisinės atstovavimo išlaidos (advokato paslaugos). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 31 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur už advokato paslaugas.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, 5,4000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą:

1. ieškovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti natūra 4,3875 ha ploto žemės sklypo 13/16 dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „101-1“;

2. atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 263652060, priteisti natūra 1,0125 ha ploto žemės sklypo 3/16 dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „101-2“;

Priteisti ieškovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 263652060, 931 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.