Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-05-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1A-348-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10554-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. J.
Nukentėjusysis
E. A., Z. M.
Advokatai
Valda Grigonytė, Linas Kuprusevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10554-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,nukentėjusiajai E. A.,nukentėjusiosios Z. M. atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta R. J. subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016 m. kovo 3 d., 20.30 val., iki 2016 m. kovo 4 d., 13.57 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteista iš R. J. 4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. M. naudai.

Priteista iš R. J. 18,73 Eur (aštuoniolika eurų 73 ct) turtinės žalos ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. A. naudai.

Priteista iš R. J. 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios Z. M. naudai.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikyto ir 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi patikslinto laikino nuosavybės teisės apribojimo R. J. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Swedbank, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mastas sumažintas iki 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų), leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytą sąskaitą, taip pat leidžiant R. J. disponuoti kas mėnesį šioje sąskaitoje esančia pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio; ši procesinė prievartos priemonė palikta galioti iki visiško žalos bei proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, šaukdamas: „atidarykite duris, užmušiu“, grasino nukentėjusiajai E. A. ją užmušti, daužė rankomis bei spardė kojomis bendro naudojimo koridoriaus duris, koja išspyrė durų stiklą, 18,73 eurų vertės, ir pro jį įlindo į koridorių, spardė kojomis nukentėjusiosios E. A. duris, taip davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai E. A. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus, toliau tęsdamas savo veiksmus, įžūliu elgesiu - sugriebdamas Z. M. už plaukų, ją tąsė, išpešdamas kuokštą plaukų, smūgiavo rankomis į veido sritį, bei, pargriovęs nukentėjusiąją Z. M., trenkė jos galvą į grindis, padarydamas jai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, juosmens srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krūtinės ląstos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei šio įvykio pasėkoje diagnozuotą pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą ir adaptacijos sutrikimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. ir jo gynėja advokatė prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti pakartotinę ambulatorinę teismo medicinos psichiatrinę - psichologinę ekspertizę nukentėjusiajai Z. M., neįtraukiant į ekspertų sąrašą ekspertės S. Š. ir ekspertės V. K. bei pateikiant šiuos klausimus ekspertams: kokie sužalojimai nustatyti nukentėjusiajai Z. M.? Ar medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie nukentėjusiosios depresiją? Ar po 2016 m. kovo 3 d. įvykio diagnozuotas pasikartojantis depresinis epizodas yra laikomas ankstesnių ligų (depresijos) paūmėjimu? Kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nukentėjusiajai nustatyti objektyvūs pakitimai? Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, paliekant kaltinimą pagal BK 284 straipsnį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, prašoma iš nuosprendžio pašalinti kaltinimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Neskirti R. J. įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiosios Z. M. civilinį ieškinį mažinti iki 1000 Eur, o nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Skunde nurodoma, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinkama, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis R. J. pagal jam pareikštą kaltinimą, numatytą BK 284 straipsnyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Jis pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai Z. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nesutiko, jog nukentėjusiajai Z. M. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos nagrinėjimo teisme metu Z. M. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo medicinos psichiatrinė - psichologinė ekspertizė. Tačiau iš ekspertizės akto neaišku, ar nukentėjusiajai diagnozuoti - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas, adaptacijos sutrikimas, nebuvo nulemti praeityje diagnozuoto psichikos sutrikimo, kadangi teismo ekspertės į šį klausimą atsakyti negalėjo. Teismo ekspertė psichiatrė S. Š. ekspertizės išvadoje nurodė, kad įvertinus turimus duomenis, žinoma, kad tiriamoji psichiatrų sekama nuo 2005 m. dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo. Tiriamajai Z. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1). S. Š. nustatė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, remiantis lygiai tokiomis pačiomis diagnozėmis, kurios nukentėjusiajai buvo diagnozuotas nuo 2005 m. iki 2014 m. gegužės mėnesio, todėl išvada yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, kadangi remiantis 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 punktu, negalima sveikatos sutrikdymo masto įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimais. Pažymima, jog ekspertė S. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji anksčiau sirgo, buvo pasveikusi, tačiau patirtas smurtas, fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai įtakojo vėl šių sutrikimų išsivystymą. Jei nebūtų traumuojančio įvykio, buvę sutrikimai gal niekada nebūtų atsinaujinę. Nors ekspertė nurodė, jog nukentėjusioji buvo pasveikusi, tačiau nei iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų, nei iš ekspertizės akto nėra matoma nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog nukentėjusioji buvo pasveikusi, todėl ekspertė S. Š. net teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip ji nustatė, jog nukentėjusioji Z. M. buvo pasveikusi iki 2016 m. kovo 3 d. įvykio. Pati nukentėjusioji nurodė, jog buvo nustojusi vartoti antidepresantus nuo 2014 metų gegužės mėnesio, tačiau tai nereiškia, jog asmuo yra pasveikęs. Nesutinkant su ekspertų išvada, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, buvo pateiktas prašymas atlikti pakartotinę kompleksinę teismo medicinos psichiatrinę - psichologinę ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, todėl šis prašymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos prašymą, pažeidė BPK 7 straipsnyje nurodytą rungimosi principą, dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodytu veikų kvalifikavimu, kadangi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis - chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013). Apelianto R. J. neteisėtų veiksmų motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos, jo nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios juos paaiškinančios priežastys - pyktis kaimynei E. A. ir nukentėjusiajai Z. M. dėl, jo manymu, nukentėjusiųjų netinkamo elgesio jo mamos D. J. atžvilgiu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog R. J. veiksmus apima chuliganiškos paskatos, tada iš kaltinimo turėtų būti pašalintas BK 284 straipsnis, kadangi tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas - ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-261/2009). Nagrinėjamu atveju R. J. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiąsias E. A. ir Z. M.. Kitų veiksmų, kuriais demonstruotų nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdytų visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiosios sumušimo, R. J. nepadarė, todėl nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuotina tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima ir nuteistojo chuliganiškas paskatas. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, o dalis - BK 284 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra, visumą nustatanti, norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 284 straipsnyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas, kai jis padaromas veiksmais, nukreiptais tik prieš nukentėjusiojo asmenį (dalis). Todėl R. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Skunde pažymima, kad kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šiuo atveju R. J. neišreiškė grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jis beldė, daužė nukentėjusiosios E. A. duris tam, kad ji išeitų pasiaiškinti dėl netinkamo elgesio. Kad R. J. šaukė ir grasino nužudyti, patvirtino girdėję tik nukentėjusioji E. A. ir jos vyras E. A., kurie yra suinteresuoti pabloginti nuteistojo padėtį, kadangi, kaip patvirtino ir pati nukentėjusioji, tarp jos ir R. J. šeimos konfliktai tęsiasi daugybę metų. Todėl ir E. A. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jis yra nukentėjusiosios vyras ir yra interesuotas bylos baigtimi. Tai, kad E. A. yra linkusi apkalbėti nuteistąjį R. J., patvirtino pati nukentėjusioji, kuri nurodė, kad ypatingai nemėgsta R. J., kas patvirtina, jog santykiai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo yra itin konfliktiški, todėl kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį R. J. atžvilgiu turėtų būti šalinamas. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajai Z. M. priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kadangi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai teismo buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismų praktikoje tokių sužalojimų atveju priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 1000 Lt (286,62 Eur) iki 5000 Lt (1448,10 Eur), išimtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 10 000 Lt (2896,20 Eur), atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Taigi, priteista 4000 Eur suma neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vėliau, atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo medicinos psichiatrinę - psichologinę ekspertizę, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris iš ekspertizės išvados yra pakankamai abejotinas, nukentėjusiajai priteista 4000 Eur suma neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo kriterijų. R. J. sutinka su 1000 Eur neturtinės žalos suma, kuri būtų pakankama atlyginti nukentėjusiosios Z. M. patirtus išgyvenimus.Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai E. A. priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. E. A. savo baigiamojoje kalboje pareiškė: „teismo prašau viską įvertinti, jis jaunas, bet yra ypatingai įžūlus, daro kažkokius mistinius pinigų pervedimus - žalos atlyginimus, apie ką kalbame, netikiu juo, iš ko jis perves pinigus, kai niekur nedirba, aš nieko iš jo nenoriu, nieko man iš jo nereikia“. Taigi, nukentėjusioji E. A. savo baigiamojoje kalboje pareiškė, kad jai nereikia jokio žalos atlyginimo iš nuteistojo R. J., todėl teismas neturėjo priteisti nukentėjusiajai neturtinės žalos ir jos ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą.Pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskyrė įpareigojimus: dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis prašo neskirti įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi jis ieškosi darbo, kad galėtų dirbti ne tik (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau visoje Lietuvoje, be to, šis apribojimas apsunkintų jo laisvalaikį, bendravimą su kitais žmonėmis, jis kiekvieną kartą, norėdamas išvykti už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, turėtų prašyti leidimo jo priežiūrą vykdančios institucijos. Apelianto teigimu, bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant minėto įpareigojimo.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios Z. M. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašo nuteistojo R. J. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Išieškoti iš nuteistojo R. J. nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji E. A., nukentėjusiosios Z. M. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Apeliantas pripažįsta, kad kaltinime inkriminuotu laiku – 2016 m. kovo 3 d., apie 20.00 val., pažeidė viešąją tvarką – daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje plūdosi necenzūriniais žodžiais, išspyrė koridoriaus durų stiklą, sužalojo kaimynę Z. M., tačiau padarė šiai ne nesunkų, tačiau nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį arba tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Be to, nuteistasis nesutinka su BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminavimu, nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiais ir pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi, šiais aspektais teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl R. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.Apelianto teigimu, šioje byloje buvo netinkamai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai Z. M., todėl tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti šiai pakartotinę ambulatorinę teismo medicinos psichiatrinę – psichologinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šis prašymas buvo atmestas, nustačius, kad byloje yra atlikta tokio pobūdžio ekspertizė, ekspertizės aktas surašytas aiškiai, ekspertės buvo apklaustos ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kur pašalino bet kokias abejones dėl neva netinkamai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad rungimosi principas, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, nėra pažeistas, nes įrodinėjimas negali būti beribis. Papildomai nustatinėjant jau nustatytas aplinkybes, vilkinamas bylos nagrinėjimas, pažeidžiami proceso greitumo, operatyvumo principai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. KMPG 5/2017 (02) (2 t., b. l. 164-169) Z. M. konstatuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, odos nubrozdinimai ir kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio riešo, juosmens dešinės pusės ir dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimai kairės alkūnės, dešinio dilbio, kairio sėdmens ir abiejų kelių srityse. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis 2016 m. kovo 3 d. Konstatuoti sužalojimai objektyvių somatinių susirgimų nesukėlė. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-201/2017 (2 t., b. l. 170-173) nustatyta, kad 2016 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu Z. M. nekonstatuojamas psichikos sutrikimas. Dėl psichotraumuojančio įvykio nukentėjusiajai diagnozuota – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1). Adaptacijos sutrikimai (F 43.2). Z. M. gydyta psichikos dienos stacionare 2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. balandžio 26 d., pakartotinai gydyta dienos stacionare 2016 m. birželio 30 d. – 2016 m. rugpjūčio 16 d. Gydymas tęstas ambulatoriškai iki 2016 m. gruodžio 29 d., skirtas gydymas antidepresantais. Konstatuoti psichikos sutrikimai prilyginami prie nesunkių sveikatos sutrikdymų. Atsakant į pateiktus klausimus, ekspertės pažymėjo, kad, ar faktas, jog nuo 2005 m. nukentėjusioji serga pasikartojančia depresija, turėjo įtakos diagnozei dėl psichotraumuojančio įvykio, atsakyti negali. Sveikatos sutrikdymas dažnai nustatomas ir asmenims, kurie iki psichotraumuojančio įvykio neturėjo jokio psichikos sutrikimo.Nuteistojo teigimu, niekas nenustatė, kad iki nusikalstamos veikos Z. M. atžvilgiu padarymo, ši buvo pilnai pasveikusi, todėl konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas bei adaptacijos sutrikimas galėjo būti nulemtas ne jo nusikalstamų veiksmų, o praeityje nukentėjusiajai diagnozuoto psichikos sutrikimo. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.Tai, kad Z. M. yra prižiūrima psichiatrų nuo 2005 m. dėl depresijos sutrikimo, nepaneigia jai sukelto psichotraumuojančio įvykio, dėl kurio vėl teko lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ambulatoriškai pas psichiatrus lankėsi iki 2014 m. gegužės mėnesio, vėliau gydymą nutraukė, nes jautėsi gerai. Taigi, beveik dvejus metus Z. M. neprireikė medikų pagalbos, jos nekamavo bloga nuotaika, dirglumas, jautrumas, įtampa. Tačiau būtent po 2016 m. kovo 3 d. įvykio, t. y. kai buvo užpulta ir sumušta kaimyno R. J., jai išryškėjo nerimas, vidinė įtampa, emocijų kontrolės sunkumai, baimė, nesaugumo jausmas. 2014 m. gegužės 27 d. jos būsena buvo aprašyta taip: pokalbį palaiko, mąstymas nuoseklus, nuotaika lygi, emocijos adekvačios, labilios, suicidinių minčių neišsako. 2016 m. kovo 15 d. nukentėjusiosios mąstymas buvo lėtas, klampus, atsakymai monotoniški, skundėsi baime, nerimu, nemiga, bloga nuotaika. Skirtas gydymas, tačiau jis nebuvo itin veiksmingas, todėl prireikė pakartotinio gydymo psichikos sveikatos priežiūros centro dienos stacionare, kadangi Z. M. vis dar vargino baimė, ji bijo žmonių, kaimynų, bijo važiuoti liftu, išeiti iš savo buto. Nukentėjusiąją vargino įkyrios mintys apie buvusį užpuolimą, ji greitai susigraudina, jai baisiausia dėl to, kad kaimynai jos negelbėjo, jai nepadėjo, kai ją mušė, o tiesiog abejingai stebėjo incidentą. Taigi, visos nukentėjusiosios neigiamos mintys bei išgyvenimai yra tiesiogiai susiję tik su patirtu smurtiniu išpuoliu.Ekspertė S. Š. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad pilnai tvirtina savo ekspertizės aktą Nr. 83TPK-201/2017. Nukentėjusiąją buvo ištikęs sumušimo faktas, moteris patyrė tiek fizinius, tiek psichologinius išgyvenimus, dėl ko išsivystė konstatuoti vidutinio sunkumo depresijos epizodas bei adaptacijos sutrikimas. Šie dalykai turbūt kiekvienam asmeniui galėjo išsivystyti, t. y. neatsižvelgiant į ankstesnį depresijos sutrikimą. Z. M. buvo pasveikusi, tačiau po to, kai buvo pažeminta kaimynų akyse, niekieno neapginta, viskas atsinaujino, tai yra natūralu. Praeityje buvo depresijos pasireiškimas, tačiau jis praėjo, jeigu nebūtų buvę šio psichotraumuojančio atvejo, tai galbūt niekada nebūtų atsinaujinusi šita patologija. Ji rėmėsi gydytojų išrašais, vertino pačios nukentėjusiosios pasisakymus, o kokia tą minutę buvo žmogaus psichinė būsena, nežino. Kadangi ir praeityje buvo nustatytas depresinis sutrikimas, todėl konstatavo, jog tai pasikartojantis depresinis sutrikimas. Psichikos sutrikimai buvo nustatyti pagal diagnozę, pagal dabartinę psichologinę būseną bei testų rezultatus. Ši diagnozė rodo, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė apibendrino, kad tai, jog nukentėjusioji praeityje gydėsi, neturėjo įtakos depresijos sunkumo laipsniui (3 t., b. l. 41-42). Ekspertė V. K., kuri taip pat prisidėjo prie ekspertizės akto Nr. 83TPK-201/2017 rengimo, patvirtino, kad galutines išvadas darė visų pateiktų duomenų pagrindu, nukentėjusiosios pablogėjusią psichinę būklę sukėlė konkretus incidentas, būtent tas psichotraumuojantis įvykis (3 t., b. l. 43). Taigi, abi ekspertės paneigė apelianto keltą versiją, kad konstatuoti psichologiniai sutrikimai Z. M. buvo nulemti jai anksčiau diagnozuoto psichikos sutrikimo. Priešingai, ekspertės kategoriškai nurodė, kad depresijos atsinaujinimą lėmė būtent neteisėti R. J. veiksmai, tarp jų ir nukentėjusiajai nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010, 2K-32-511/2017). Nagrinėjamu atveju R. J. teigia, kad jo neteisėtų veiksmų motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos, jo nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios priežastys, t. y. pyktis kaimynėms E. A. ir Z. M. dėl pastarųjų neva netinkamo elgesio jo motinos D. J. atžvilgiu. Jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiąsias, kitų veiksmų, kuriais demonstruotų nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdytų visuomenės rimtį ar tvarką, jis nepadarė. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria.Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp abiejų nukentėjusiųjų ir nuteistojo anksčiau nebuvo jokių konfliktinių santykių, jie visą laiką buvo tik kaimynai. Tam tikri nesutarimai dėl daugiabučio namo pirmininko pareigų nustatyti tarp nukentėjusiosios E. A. ir nuteistojo motinos D. J.. E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 24 d. atsistatydino iš pirmininkės pareigų. Su R. J. motina pabendraudavo, tačiau 2015 m. pavasarį nustojo bendrauti visiškai, nes D. J. nuolatos ją ir jos šeimos narius šmeižė, sakydavo, kad ji vagia pinigus iš daugiabučio namo bendrijos, kad ji ir jos dukterys yra prostitutės, ji alkoholikė ir pan. (1 t., b. l. 103-104). Tai, jog konfliktuoja su R. J. šeima, E. A. pripažino ir pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 80-82). Tačiau pažymėjo, kad jokių santykių su R. J. nebuvo, nesutarė su pastarojo tėvais, kurie buvo nepatenkinti, kad ją išrinko namo pirmininke. D. J. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad nesutarė su E. A., nes ši ją nuolat šmeiždavo kaimynams, todėl jos vyras neapsikentęs atsisakė namo pirmininko pareigų. Tapusi pirmininke, E. A. ir toliau nuolat prie jos kabindavosi, vadindavo necenzūriniais žodžiais. 2016 m. kovo 3 d. vakare iš balkono jai ir jos sūnui E. A. pradėjo rėkti, sakydama: „va, pareina narkomanas, iš paskos prostitutė pareina“. Grįžus namo, sūnus virtuvėje ant stalo pamatė gulintį ją šmeižiantį raštelį, kurį tą pačią dieną buvo radusi pašto dėžutėje, kad ji duokles surinkinėja iš namo gyventojų, yra ubagė. Raštelio niekas nebuvo pasirašęs. Perskaitęs šį raštelį sūnus išėjo iš namų. Raštelio ji neišsaugojo, policijos pareigūnams pateikti negalėjo (2 t., b. l. 24-25, 26). Teisme D. J. patvirtino, kad sūnus perskaitė ją šmeižiantį raštelį, suprato, kad jį parašė E. A., todėl nuėjo aiškintis pas šią kaimynę. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimą bei vėliau kilusį smurto protrūkį lėmė nežinomo autoriaus galimai šmeižikiškas raštelis, kuris tyrimo metu nebuvo surastas ir nepateiktas tyrėjams. Teisėjų kolegija neva atsiųsto raštelio versiją laiko nuteistojo gynybine versija, tačiau net jei toks raštelis iš tiesų buvo atsiųstas ir net jei jį iš tiesų parašė E. A., tai laikytina menkaverte dingstimi vakare eiti neva aiškintis santykius su kaimyne. R. J. neturėjo jokio pagrindo necenzūriniais žodžiais plūsti E. A., daužyti bei spardyti šios buto duris, išspirti bendro naudojimo koridoriaus duris, grasinti E. A. ir tokiu būdu ne tik išgąsdinti, įbauginti nukentėjusiąją E. A., bet ir sutrikdyti kitų kaimynų poilsį bei ramybę. Apeliantas kėlė tokį triukšmą, kad iš savo butų pasižiūrėti, kas vyksta, išėjo ne vienas kaimynas, pasiryžę padėti kaimynei E. A., tačiau pamatę neblaivų ir savęs visiškai nekontroliuojantį R. J., jie suskubo grįžti į savo butus ir užsirakinti. Liko tik nukentėjusioji Z. M., kuri dėl patirto šoko bei išgąsčio nespėjo sugrįžti į savo butą, todėl buvo įžūliai užpulta bei sumušta. Nuteistasis analizuojamo įvykio metu pargriovė Z. M., tąsė ją už plaukų, išpešdamas kuokštą jų, smūgiavo rankomis į veido sritį, trenkė jos galvą į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai – apatinėje lūpoje, dilbio, žasto, juosmens, kelio, sėdmens srityse, taip pat sumušta krūtinės ląsta. Atkreiptinas dėmesys, kad su Ryčiu J. Z. M. jokių piktumų neturėjo. Į koridorių, išgirdusi triukšmą, ji išėjo vedama geranoriškumo, pareigos padėti kaimynei E. A.. Nuteistasis puolė ją be jokio įspėjimo, staigiai pargriovė, tampė, smūgiavo. Ji šaukėsi pagalbos, tačiau jos niekas negynė. Fiziškai jai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl šio įvykio pašlijusi psichinė sveikata sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Šiuo atveju, jau minėta, nuteistasis ir nukentėjusioji Z. M. neturėjo jokių priešiškumų ar piktumų, jų nesiejo jokie santykiai, išskyrus kaimynystę. Todėl R. J. nusikalstama veika Z. M. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atskirai neinkriminuoti apeliantui BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos taip pat nėra jokio pagrindo, nes vadovaujantis teismų praktika, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu pažeidžiama ir viešoji tvarka, veika kvalifikuojama kaip BK 138 straipsnyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-498/2013, 2K-506/2013, 2K-78-693/2015, 2K-457-677/2015, 2K-269-697/2016, 2K-15-648/2017 ir kt.).Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju viešoji tvarka neabejotinai buvo pažeista, nes R. J. ne tik sugadino svetimą turtą – išdaužė bendro naudojimo koridoriaus durų stiklą, tačiau ir nutraukė kaimynų poilsį, vieną nukentėjusiąją sumušė, kitą išplūdo necenzūriniais žodžiais bei grasinimais. Kaimynai buvo išgąsdinti, šokiruoti tokio neadekvataus, įžūlaus, smurtinio R. J. elgesio. Tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais apklausti L. E. G., L. V., D. V., E. A.. Kaimynams teko kviesti policiją, kad ši sutramdytų R. J., nes jie patys bijojo jauno ir fiziškai stipraus jaunuolio. Vyriausiasis patrulis A. S. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens (1 t., b. l. 116) pažymėjo, kad paskambinus skambučiu į kaimynų nurodytas chuligano duris, girdėjosi girto agresyvaus vyro riksmai. Skambinant daug kartų, buto durys atsirakino, tačiau prie durų vyriškio nebuvo, girdėjosi iš vidaus agresyvus grasinantis balsas, kad jei jie užeis, tai užmuš. Šie duomenys patvirtina, kad R. J. nenusiramino net ir po incidento, rodė savo niekinamą požiūrį į aplinkinius bei atvykusius policijos pareigūnus, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo faktas konstatuotas pagrįstai. Šiuo atveju nėra visumos ir dalies konkurencijos, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas neapima BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl šiuo aspektu keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad jis neišreiškė grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios E. A. sveikatą, jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Jis tiesiog beldė, daužė nukentėjusiosios buto duris, kad ši išeitų pasiaiškinti dėl netinkamo elgesio. Apie išsakytus grasinimus girdėjo tik pati nukentėjusioji ir jos sutuoktinis, kurie yra suinteresuoti pabloginti jo teisinę padėtį. Todėl mano, kad kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį turėtų būti šalinamas. Teisėjų kolegija šiems teiginiams pritaria iš dalies.Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. iš tiesų išsakė grasinimus E. A. atžvilgiu. Tai patvirtino ne tik pati E. A. bei jos vyras E. A., tačiau ir nukentėjusioji Z. M.. Pastaroji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išėjo į koridorių padėti kaimynei būtent tada, kai išgirdo riksmą: „k... užmušiu“ (2 t., b. l. 83-84). E. A. parodė, kad nuteistojo agresyvaus elgesio bijojo, suprato, kad šis atėjo užmušti ar sumušti (2 t., b. l. 103-104). Tą patį nurodė ir E. A., ji paneigė, jog kaimynei D. J. būtų rašiusi kokius nors raštelius, todėl R. J. išpuolio visiškai nesitikėjo. Nukentėjusiosios teigimu, apeliantas buvo įtūžęs, keikėsi visokiais žodžiais, ją vadino prostitute, rėkė atidaryti duris, nes užmuš (2 t., b. l. 80-81). Kiti liudytojais apklausti kaimynai teigė koridoriuje girdėję tik didelį triukšmą, necenzūrinius žodžius, tačiau konkretaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą negirdėjo. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasakymas „užmušiu“ buvo vienkartinis, nesukonkretintas, jis išsakytas bendrame keiksmažodžių kontekste. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, tačiau gali būti ir papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Byloje nėra ginčo, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas R. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog šiuo atveju aplinkybės, kuriomis jis išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Šiuo atveju, jau minėta, grasinimas pasireiškė vieno žodžio išsakymu. Kitokių grasinimų nebuvo. Todėl laikytina nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas buvo susijęs su grasinimu susidoroti, kas yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymis. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškomis patyčiomis, vandališkais veiksmais. Nagrinėjamu atveju R. J. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu bei grasinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijos numato identiškas bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, todėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra pavojingesnė nei BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas. Esant šioms aplinkybėms, grasinimas (BK 145 straipsnio 1 dalis), padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neturi būti inkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma, dėl ko R. J. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti nukentėjusiajai Z. M. priteistos 4000 Eur neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur, o nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio bei teismų praktiką šiuo klausimu nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, sprendžia, kad apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas Z. M. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (prašė 10 000 Eur (3 t., b. l. 32-35)), atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuoti daugybiniai nežymūs kūno sužalojimai, ne mažiau 14 trauminių poveikių. Dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą. Taip pat dėl patirto smurto jai nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai. Nukentėjusioji pakankamai ilgą laiką gydyta psichikos dienos stacionare, tęsė gydymą ir ambulatoriškai, skirtas gydymas antidepresantais. Įvykis Z. M. palaužė dvasiškai, liko nerimas, baimė, ji nesijaučia saugi, nes buvo sumušta prie pat savo buto durų. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai įvertino ir tai, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas jauno amžiaus, smurtavo prieš garbaus mažiaus moterį, gim. (duomenys neskelbtini), vadinasi, jis aiškiai suvokė, kad yra fiziškai pajėgesnis, kad nukentėjusioji nesugebės jam pasipriešinti, kad pastarajai bus padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis elgėsi itin grubiai bei šaltakraujiškai. Z. M. jis daužė net savo motinos akivaizdoje, kuri vėliau lyg ir bandė sūnų atitraukti nuo nukentėjusiosios. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir teisingai nustatė, kad neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018 (priteista 7000 Eur), 2K-269-697/2016 (priteista 3000 Eur), 2K-251-207/2016 (priteista 500 Eur), 2K-374-489/2015 (priteista 1448,10 Eur), 2K-181/2014 (priteista 4344,30 Eur) ir kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2013). Apeliaciniame skunde nurodytos neturtinės žalos priteisimo ribos (nuo 286 iki 1448 Eur) nėra tikslios. Tokios sumos paprastai priteisiamos dėl neatsargių, netyčinių nusikalstamų veikų padarymo, tuo tarpu R. J. veiksmai buvo tyčiniai ir nulemti chuliganiškų paskatų. Smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas – veido, galvos sritį. Z. M. buvo tąsoma ant koridoriaus grindų, kur buvo pabirusios išspirto durų stiklo šukės, nuteistasis su didele jėga bei agresyvumu rovė nukentėjusiajai plaukus, išpeštas nemažas kuokštas. Be to, visi šie nuteistojo veiksmai truko ne momentiškai, tačiau nemažą laiko tarpą. Nukentėjusiosios atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad Z. M. iki šiol gydosi nuteistojo R. J. veiksmais sukeltus psichinius sužalojimus, jos sveikatos būklė tik blogėja, jai baisu išeiti į laiptinę, gatvę, baisu sutikti nuteistąjį ar jo tėvus, ji nuolat sapnuoja nuteistąjį. Šie iki šiol nukentėjusiosios patiriami išgyvenimai patvirtina, kad priteistoji 4000 Eur neturtinės žalos suma atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Nukentėjusioji E. A. buvo pareiškusi ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17-18), tačiau jai priteista 800 Eur suma. Nuteistasis teigia, kad E. A. civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ši savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nieko iš jo nenori, nieko jai iš jo nereikia (3 t., b. l. 127). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai šiuos nukentėjusiosios išsakytus žodžius traktuoja kaip atsisakymą nuo civilinio ieškinio. E. A. pirmosios instancijos teisme bendrai išreiškė savo pasipiktinimą R. J. elgesiu, t. y. kad jis visiškai nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, net teisme jai rodė vidurinį pirštą. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad nuteistasis niekur nedirba, todėl ji nežino, iš ko jis atlygins priteistiną žalą. Jai skaudu, kad pinigus mokės jo tėvai, bet ne jis pats. E. A. išreiškė liūdesį, kad R. J. jaučia nebaudžiamumą, todėl prašė teismo viską įvertinti, pažymėjo, kad nors jis jaunas, tačiau ypatingai įžūlus. Taigi, nukentėjusioji civilinio ieškinio neatsiėmė, tačiau išsakė nuogąstavimą, kad priteistoji suma taip ir liks neatlyginta.Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistoji 800 Eur suma yra adekvati ir proporcinga padarytam nusikaltimui. E. A. ne tik patyrė išgąstį, baimę, kai vakaro metu buvo daužomasi į jos buto duris ir veržiamasi į vidų, tačiau ji taip pat buvo pažeminta kaimynų akivaizdoje, kai nuteistojo buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, grasinta su ja susidoroti, be to, jai neigiamus dvasinius išgyvenimus sukėlė ir kaimynės Z. M. brutalus sumušimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. A. pripažino, kad priteistoji 800 Eur suma ją tenkina, atitinka logikos ribas, teisingumo ir protingumo principus (4 t., b. l. 5-6). Apie jokį ieškinio atsisakymą nukentėjusioji neminėjo, priešingai, pažymėjo, kad pinigų priteisimas ir pririšimas nuteistojo prie gyvenamosios vietos galbūt padėtų jį „sudėti į rėmus“. Taigi, palikti E. A. civilinį ieškinį nenagrinėtą nėra jokio pagrindo, nes R. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė jai neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliantas su pirmaisiais dviem įpareigojimais sutinka, tačiau trečiojo prašo neskirti. Nuteistasis teigia, kad ieškosi darbo, jog galėtų dirbti ne tik Kauno mieste, tačiau visoje Lietuvoje. Be to, apribojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų apsunkintų jo laisvalaikį, bendravimą su kitais žmonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo teiginiai yra visiškai nereikšmingi svarstant konkretaus įpareigojimo skyrimo klausimą.Bausmė, kaip ir kartu su ja skiriami draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės, kaip baudžiamosios teisės institutai, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojančios nuteistojo teises ir laisves. Kolegijos vertinimu, R. J. paskirti įpareigojimai atitinka jo padarytų veikų pavojingumą, jo asmenybę bei socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais, yra pakankami ir nepertekliniai, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Spręstina, jog apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė ir įpareigojimai darys ribojančią įtaką įprastam jo gyvenimui, suteiks specialias pareigas ir sukels teisines pasekmes. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas sudaro bausmės esmę, todėl baudžiamajam įstatymui nepaklusęs asmuo negali tikėtis paskatinimo ar likti nenubaustas.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šiuo metu jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių paskirti įpareigojimai galėtų būti nevykdomi, nenustatyta. Duomenų, kad apeliantas būtų susiradęs darbą, bylos medžiagoje nėra. Apeliaciniame skunde, kuris datuotas 2018 m. vasario 14 d., teigiama, kad nuteistasis ieškosi darbo, apie darbo paieškas R. J. kalbėjo ir 2018 m. balandžio 25 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Taigi, jokie pokyčiai nenustatyti. Apelianto teiginiai apie siekį integruotis į darbo rinką laikytini deklaratyviais. Taip pat kaip menkaverčius teisėjų kolegija laiko teiginius apie laisvalaikio ribojimą, Vilniuje gyvenančią sužadėtinę ir pan. Akivaizdu, jog nuteistasis labiau išgyvena ne dėl sumuštos Z. M. bei išgąstį, šoką patyrusių įvykį stebėjusių kaimynų, tačiau rūpinasi tik savo asmeniniais interesais bei gerove. Todėl netaikyti kurio nors pirmosios instancijos teismo nustatyto apribojimo nėra pagrindo.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios Z. M. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašo išieškoti iš nuteistojo R. J. nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 1002451 ir Nr. 1002455 (4 t., b. l. 57, 60) patvirtina, kad Z. M. per du kartus sumokėjo 744,15 Eur ir 19,47 Eur, iš viso 763,62 Eur. Šią sumą sudaro atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimas, pasiruošimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovavimas teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, tiek atsiliepimas į apeliacinį skundą, tiek atstovavimas nukentėjusiajai teisme buvo kokybiškas, advokatas išsamiai pasisakė dėl veikų kvalifikavimo, nukentėjusiajai sukeltų padarinių, prašoma priteisti 763,62 Eur suma yra pagrįsta, ji nėra neproporcingai didelė atstovavimo apimčiai, todėl nemažintina ir pilnai priteistina iš nuteistojo R. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. J. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

R. J. veikas, kvalifikuotas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), paliekant nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti R. J. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo R. J. nukentėjusiajai Z. M. 763,62 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 62 ct) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas