Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-544-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
T-544-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50300-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-544-297/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50300-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam R. K. (R. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 7 d.

2019 m. balandžio 10 d. nuteistasis R. K. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 60).

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį R. K. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Yra motyvuotas prasmingam užimtumui, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę. Šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jis dirba, darbinė motyvacija teigiama. Sprendžia finansinius įsipareigojimus. Pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nesijaučia vienišas, save vertina adekvačiai, pasitiki savimi. Reiškia norą iš globos namų pasiimti ir auginti savo vaikus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, buvo 102 balai, dabar vertinama 82 balais. Nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo sumažėjo kriminogeniniai veiksniai ir šiais veiksniais neliko emocinė gerovė bei gyvenimas destabilizuojančioje aplinkoje. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atliks neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kiti duomenys, padedantys įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-290/2019). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, tad ir Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, dirba. Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Nuteistasis dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, bendruomenės „Veiklieji žmonės“ susirinkimuose. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo, įvertina tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 82 balai pagal OASys ir ji yra artima aukštai; taip pat įvertinama ir nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, tai irgi reikšminga aplinkybė, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Teismas pažymi, kad nuteistajam vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės bei režimo pažeidimai, finansiniai sunkumai, mąstymas bei elgesys (impulsyvumas ir tų pačių klaidų kartojimas), pavartojus alkoholį smurtinis elgesys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama ir Komisijos nutarime nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 82 balų kintami yra net 42 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo pakeisti. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, jis nusikalto būdamas neblaivus ir pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ir nors nuteistasis bandė spręsti turimas alkoholio vartojimo ir elgesio problemas, lankė anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, minėta, kad dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis paskutiniu metu į anoniminių alkoholikų susirinkimus neatvyksta, nors nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane yra numatyta priemonė – dalyvavimas Pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau šioje programoje jis nedalyvauja, tuo tarpu smurtinis elgesys, pavartojus alkoholį, išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistasis nėra išsprendęs su jo nusikalstamu elgesiu susijusių problemų ir jo požiūris į šių problemų sprendimą yra gan atsainus. Todėl atsižvelgus į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, kyla pagrįstos abejonės, jog šiuo atveju lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslą. Be kita ko, Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki šiol minimalizuoja savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, ją perkeldamas nukentėjusiajai, kas tik rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų nepakankamą korekciją teigiama linkme, nes jis iki šiol nesuvokia jo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir neįvertina šiais veiksmais sukeltų pasekmių sunkumo. Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, jam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Taigi, nuteistasis nebuvo linkęs daryti išvadas iš ankstesnių teistumų, jis ne kartą nepateisino teismo parodyto jam pasitikėjimo, darė nusikalstamas veikas, šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), visa tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad ankstesni teisės ir režimo pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys. Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, šiuo gi atveju nuteistasis laisvėje darbo pasiūlymo neturi, teigia, kad registruosis Užimtumo tarnyboje ir ieškosis darbo pats, tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis ateityje gali turėti finansinių sunkumų ir tai pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų, nenusikalsti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo įvertinta, jam nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė (bausmės pabaiga 2020 m. gruodžio 25 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. K. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. (R. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė