Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovėms V. S. ir G. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teisme 2023 m. vasario 13 d. gautas ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ pareiškimas dėl pozicijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad ieškovė sutinka, jog skola būtų išdėstyta 4 mėnesiams (e. b. l. 40-41).

5. Procesiniai dokumentai atsakovei G. M. įteikti 2023 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 1). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

6. Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. kovo 1 d. 9:00 val. (e. b. l. 42-43); šalims pasiūlyta iki 2023 m. vasario 24 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta. Apie posėdį šalys informuotos viešo paskelbimo būdu (e. b. priedo l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ir 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2), name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (e. b. l. 11-25).

9. 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu

10. Iš 2023 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovėms V. S. ir G. M. priklauso po 185/1000 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 55-56) (kitiems savininkams dėl likusios buto dalies ieškovė reikalavimų nereiškia). Ginčo byloje nėra dėl ieškovės tinkamai vykdytos prievolės teikti paslaugas minėtam butui (jo daliai), tačiau atsakovės už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovėms laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir teiktas komunalines paslaugas susidarė 364,60 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 7).

11. Byloje ginčo dėl skolos dydžio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nėra, tačiau atsakovė V. S. nurodė, jog skola turi būti išieškoma tik iš jos, nes atsakovė G. M. negyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

13. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).

15. Kaip jau buvo nustatyta, buto dalį, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdo abi atsakovės po 185/1000 dalį (atsakovei G. M. jos dalis priklauso pagal 2008 m. sausio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. SN43-63; atsakovei V. S. jos dalis priklauso pagal 2008 m. sausio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. SN43-63). Taigi skolos laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. minėtą buto dalį atsakovės valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise (atsakovės šio fakto neginčijo).

16. Teismo vertinimu, abi atsakovės, kaip bendraturtės (šis faktas išviešintas viešame registre), proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sutiktina, kad kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. Byloje duomenų, jog atsakovės būtų sujungusios savo buto dalis, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi teismas sprendžia, kad atsakovės V. S. argumentai, susiję su skolos priteisimu tik iš jos, atmestini kaip nepagrįsti, o atsakovės, kaip šio buto bendrasavininkės (dalies, kurios priklauso atsakovėms), kartu privalo atlyginti susidariusį įsiskolinimą (CK 4.82 straipsnio 7 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

17. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Byloje duomenų, kad atsakovės būtų sumokėjusios ieškovei susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo nustatyta, atsakovės skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai lygiomis dalimis iš atsakovių 364,60 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, t. y. iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 182,30 Eur.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės G. M. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (182,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovės V. S. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (182,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei 60 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį, iš viso – 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 41,82 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

20. Byloje iš viso patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovių, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 13,28 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

22. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. S. prašė teismo išdėstyti skolos mokėjimą, mokant kas mėnesį po 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad galimas įsiskolinimo padengimas (išsimokėjimas) per 4 mėnesių laikotarpį. Atsakovė G. M. prašymo dėl sprendimo išdėstymo neteikė, todėl sprendžiamas tik atsakovės V. S. prašymas dėl skolos išdėstymo.

24. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė nedirba, bet gauna nuolatines pajamas (paskutinių dviejų mėnesių vidutinės gautos pajamos sudaro apie 495,21 Eur) (e. b. l. 50-51). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso: ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ir 185/1000 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 52-56).

25. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad atsakovės V. S. turtinė padėtis (atsakovė nedirba, gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, gaunamų pajamų dydis) ir sprendimu priteista suma 182,30 Eur yra pakankamai ženkli atsakovei, dėl ko atsakovė negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprieštarauja atsakovės prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą atsakovės V. S. atžvilgiu, siekiant jo įvykdymo.

26. Taigi ieškovei iš atsakovės V. S. teismo sprendimu priteista 182,30 Eur dydžio suma išdėstytina 4 mėnesiams, įpareigojant atsakovę V. S. iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 45,58 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 45,56 Eur. Toks sprendimo vykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus, yra proporcingas tiek ieškovės, tiek atsakovės V. S. atžvilgiu ir padėčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 182,30 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 30 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (182,30 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 182,30 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 30 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (182,30 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti teismo sprendimu atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos sumos – 182,30 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 45,58 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 58 ct), paskutinį ketvirtą mėnesį – 45,56 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 56 ct), ir priteistas 5 proc. metines procesines palūkanas.

Išaiškinti atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (182,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.