Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. J. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, laikomi įteikti 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d. palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą byloje, nustatyta, kad pradinė kreditorė TF Bank, AB, ir atsakovas D. J. 2019 m. balandžio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6 000,00 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui, kredito grąžinimo terminas – iki 2025 m. balandžio 20 d. Kreditas buvo suteiktas mokant 9,90 procentų dydžio metines palūkanas, numatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis – 0,05 procento dydžio nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 24,00 Eur per mėnesį. Suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos mokamos periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis iki 2025 m. balandžio 20 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 18 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį.

2018 m. rugsėjo 5 d. pradinė kreditorė TF Bank, AB, ir ieškovė Omega Invest OU sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Reikalavimas į susidariusį atsakovo įsiskolinimą ieškovei buvo perleistas 2020 m. vasario 20 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą. Įrodymų, kad atsakovas D. J. tinkamai įvykdė savo prievoles pradinei kreditorei ar ieškovei Omega Invest OU, civilinėje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės, reikalavimo teisę perleidusios ieškovei, ir atsakovo buvo susiklostę paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, 2018 m. rugpjūčio 3 d. banko sąskaitos išrašą apie suteiktą kreditą, 2020 m. vasario 18 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pažymą), daroma išvada, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, kitų sutartyje numatytų įmokų nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo, todėl atsakovas pažeidė sutartinę prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, priteistina 5 624,21 Eur negrąžinta kredito dalis (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.873 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 96,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo. Atsakovas 2019 m. balandžio 12 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti kas mėnesį nustatyto dydžio administravimo mokestį, tačiau šios savo pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 96,00 Eur administravimo mokestis.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 182,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 18 d.), taip pat negautas pajamas (nuostolius) – 212,04 Eur, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 6 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Pastebėtina, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 9,90 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kredito suma. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. balandžio 20 d. Sutartį nutraukus 2020 m. vasario 18 d., pradinė kreditorė paskaičiavo mokėtinas palūkanas 182,39 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 182,39 Eur palūkanų.

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti ir negautas pajamas (nuostolius) – 212,04 Eur. Negautas pajamas ieškovė apskaičiavo taikydama 9,90 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos (5 624,21 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 6 d. Taigi, kaip matyti iš reiškiamo reikalavimo, ieškovė negautas pajamas sieja su pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias pradinė kreditorė arba ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjęs už suteiktą vartojimo kreditą palūkanas. Įvertinus pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ji apibrėžė pagal sudarytą sutartį mokėtina palūkanų suma, yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi pradinė kreditorė, vėliau savo reikalavimo teisę į atsakovą perleidusi ieškovei, su atsakovu sudarydama vartojimo kredito sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, už suteiktą kreditą ji gaus nustatyto dydžio užmokestį, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo laikytinas pagrįstu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 393,43 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad iki nutraukiant pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį, pradinės kreditorės paskaičiuota įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma buvo 2,55 Eur. Ieškovė, taikydama sutartyje numatytą įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumą, – 0,05 procento, nuo negrąžintos kredito sumos (5 624,21 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 6 d., t. y. už 139 dienas paskaičiavo 390,88 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas.

Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas pagal sutarties sąlygas laiku nesumoka įmokos, kredito gavėjas už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, tačiau ne ilgiau kaip už bendrą 180 kalendorinių dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienam pradelstam mokėjimui atskirai, pradedant nuo atitinkamos mokėjimo pradelsimo dienos (sutarties 3.6 punktas). Kaip jau buvo nurodyta, sutarties specialiosiose sąlygose numatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis – 0,05 procento. Pagal nurodytas sutarties sąlygas, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei kad 180 dienų laikotarpį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.) numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ieškovės prašomos priteisti įsipareigojimo nevykdymo palūkanos neviršija nei įstatyme, nei sutartyje nustatyto dydžio ir laikotarpio, už kurį gali būti skaičiuojamos, todėl ieškovės reikalavimas dėl 393,43 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas. Kadangi netesybos ir nuostoliai negali būti priteisiami kartu, t. y. gali būti priteista tik viena (didesnė) iš šių sumų, ieškovei prašant priteisti iš atsakovo ir negautas pajamas, ir netesybas (įsipareigojimų nevykdymo palūkanas), iš atsakovo ieškovei priteistina didesnė iš prašomų priteisti sumų – 393,43 Eur netesybos (įsipareigojimų nevykdymo palūkanos).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kad ieškovė dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos (bylinėjimosi išlaidos) priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai yra tenkinami iš dalies – patenkinta 96,74 procentai ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 479,83 Eur bylinėjimosi išlaidos ((146,00 Eur žyminio mokesčio + 350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 96,74 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 3,58 Eur. Nurodytos išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai nei iš atsakovo, nei iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes priteistina šių išlaidų suma neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 624,21 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 21 ct) negrąžinto kredito dalį, 182,39 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 39 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 393,43 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 43 ct) netesybas (įsipareigojimų nevykdymo palūkanas), 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479,83 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas D. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.