Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-25 · Administracinė byla Nr. I-1475-562/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
I-1475-562/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03032-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
E. J., UAB „Audata“
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1475-562/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03032-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 26, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Audata“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus E. J. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Audata“ įgaliotas atstovas bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 3R-252(AG-231/05-2012); 2) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir įsakymą Nr. V-84 dėl nuobaudos – įspėjimo skyrimo UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. J..

Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą nuostatą, nes skundą, kurio pagrindu Departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, pateikęs V. I. su analogišku prašymu ir remdamasis analogiškais argumentais ir įrodymais 2012 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2012 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi prašymus išnagrinėjo ir atmetė, šis sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl vykdytinas. Be to, Departamento sprendime nurodyta, kad viena iš nuobaudos skyrimo priežasčių yra tai, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo. 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „AMG Konstrukcijos“ pabaigos, tačiau priimdamas sprendimą dėl BUAB „AMG Konstrukcijos“ pabaigos neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Apeliaciniame teisme nebaigta nagrinėti civilinė byla, kurioje BUAB „AMG Konstrukcijos“ yra ieškovė pareiškusi turtinius reikalavimus, nors ši informacija yra vieša ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas galėjo ir turėjo apie ją žinoti. Remdamasis tuo, kad visos BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto procedūros nebuvo baigtos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-1200/2012). Nagrinėjant ginčą apeliacinėje instancijoje dėl skolos priteisimo iš V. I., pastarasis prašė atmesti ieškinį dėl to, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas dėl BUAB „AMG konstrukcijos“ pabaigos ir administratorius jau nebeturi reikalavimo teisės, tačiau minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad „iki šiol pastarasis sprendimas neįvykdytas, ieškovas nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o bankroto byloje pateiktas prašymas atnaujinti procesą <...>. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo nutraukti bylą ar, kaip nurodo apeliantas, visiškai atmesti ieškinį, nėra“, t. y. teismas tokius administratoriaus veiksmus traktavo ne kaip netinkamą administratoriaus pareigų atlikimą, bet kaip tinkamą procesinių teisių įgyvendinimo gynimo būdą siekiant tinkamai vykdyti savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad administratoriui išregistravus BUAB „AMG konstrukcijos“ iš Juridinių asmenų registro, ieškinys būtų atmestas. Remiantis Lietuvoje formuojama teismų praktika, „Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010), todėl pareiškėjas, gindamas kreditorių interesus, buvo priverstas neišregistruoti BUAB „AMG konstrukcijos“, priešingu atveju atmetus minėtą ieškinį būtų pažeisti tiek kreditorių interesai, tiek ir viešasis interesas. Komentuojama situacija, kai yra priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, tačiau nėra baigta civilinė byla, kurioje ieškovas yra įmonė, dėl kurios priimtas sprendimas dėl pabaigos bei paduotas prašymas dėl bankroto bylos atnaujinimo, nėra tiksliai apibrėžta nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas), nei kituose teisės aktuose ir nėra suformuotos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus veiksmai – teismo sprendimo nevykdymas, kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, siekiant apsaugoti kreditorių ir viešąjį interesą, bei tokiems veiksmams pritariant Lietuvos apeliaciniam teismui, vargu ar gali būti traktuojami kaip nusižengimas, kadangi administratorius aklai vykdydamas teismo sprendimą pažeistų pareigą ginti kreditorių, o kartu viešąjį interesą, taigi priešingu atveju galėtų būti apkaltintas jog nevykdo pastarųjų pareigų. Pareiškėjas mano, jog susidarius tokiai teisiškai neapibrėžtai situacijai, jis ėmėsi teisiškai reikšmingesnių veiksmų, kurie negali būti vertinami kaip šiurkštus pažeidimas, todėl nuobaudos skyrimas remiantis šiuo Departamento argumentu nepagrįstas. Departamentas nenurodė jokių svarių argumentų, kaip įvykdęs teismo administratorius apgintų kreditorių bei viešąjį interesą, todėl neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos.

Dėl administratoriaus ataskaitoje pateiktų duomenų apie debitorius pareiškėjas nurodo, jog iškėlus bankroto bylą UAB „AMG konstrukcijos“ administratoriui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas bankrutuojančios įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai (2009 m. vasario 4 d.) ir administratorius juo vadovavosi vertindamas įmonės turtą, taip pat ir debitorinius įsiskolinimus. Lietuvos Respublikoje įmonių finansinės ataskaitos, kurių dalis yra balansas, sudaromos vadovaujantis Verslo apskaitos standartais (toliau – ir VAS), kurie yra privalomi visoms įmonėms. 18 VAS standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reglamentuoja skolų (tarp jų ir pirkėjų skolų) apskaitą. Jei tikėtina, kad įmonė negalės atgauti pirkėjų skolų, jos turi būti pripažįstamos nuostoliais dėl vertės sumažėjimo – abejotinomis skolomis ir nuostolio suma turi būti įtraukta į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Abejotinos skolos yra skaičiuojamos prieš sudarant finansines ataskaitas ir sprendimus dėl jų atgavimo pagrįstumo priima įmonės vadovas. Sudarant UAB „AMG konstrukcijos“ balansą buvo vadovautasi aukščiau minėtais principais, todėl V. I. debitorinio įsiskolinimo jame nebuvo ir administratorius negalėjo pagrįstai jo įtraukti į įmonės turto masę. Administratoriui bankroto bylos eigoje surinkus pakankamai įrodymų dėl debitorinio įsiskolinimo pagrįstumo, buvo pateiktas ieškinys V. I. dėl skolos. Ieškinio pateikimas nesudarė pakankamo pagrindo laikyti minėtą debitorinį įsiskolinimą turtu, todėl administratorius savo ataskaitoje 2010 m. gegužės 27 d. pažymėjo, kad jo nėra. Pareiškėjas mano, kad pažeidimo vertinimas pareiškėjui taikant Etikos kodekso 11.2 straipsnį – profesionalumo principo pažeidimas, yra visai nepagrįstas, kadangi atskiras atvejis dėl debitorinio įsiskolinimo vertinimo, nesudaro tam pakankamo pagrindo. Pareiškėjas priėmė profesinį sprendimą vadovaudamasis nagrinėjamą klausimą reguliuojančiomis teisės normomis, o Departamento sprendime administratoriaus profesionalumas buvo įvertintas siaurai – tik bankroto teisės požiūriu visiškai neatsižvelgiant į turto (debitorinių reikalavimų) apskaitos reikalavimus bankroto procesuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 25–29) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Departamentas 2012 m. rugpjūčio 8 d. gavo V. I. pranešimą „Apie bankroto administratoriaus įgalioto asmens veiksmus“ ir šio pranešimo pagrindu buvo atliktas UAB „Audata“ veiklos administruojant UAB „AMG Konstrukcijos“ neplaninis patikrinimas. Atlikęs patikrinimą Departamentas konstatavo, kad dėl to, jog UAB „Audata“ juridinių asmenų registrui iki šiol nėra pateikusi prašymo išregistruoti likviduotą dėl bankroto UAB „AMG Konstrukcijos“, ji nėra įvykdžiusi Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos, taip pat šiuo neveikimu UAB „Audata“ pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą, kadangi, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje priimtu sprendimu, UAB „Audata“ buvo pavesta atlikti šiuos veiksmus. Departamentas taip pat konstatavo, kad UAB „Audata“ neveikimu, t. y. tuo, kad į UAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą neįtraukė V. I. ir šiai bendrovei priklausančios reikalavimo teisės neįtraukė į jos turto masę, pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (Žin., 2010, Nr. 143-7339) (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą. Departamente 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo parengta išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiksmų administruojant BUAB „AMG Konstrukcijos“. Išvadoje konstatuota, kad UAB „Audata“, administruodamas BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto procesą, padarė anksčiau nurodytus pažeidimus, ir siūloma UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. J., vykdančiam UAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto procedūras, skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą. Po to, kai UAB „Audata“ buvo supažindinta su šia Departamento išvada, įmonė pateikė papildomus paaiškinimus. Susipažinęs su papildomais paaiškinimais, Departamentas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo to, ar UAB „Audata“ nurodytu neveikimu tinkamai vykdo savo pareigas, kylančias iš UAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto proceso, tačiau sprendė klausimą, ar yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui (Žin., 2011, Nr. 85-4126), aktualios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) redakcijos 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų <...> bankroto bylose“. Departamentas konstatavo, kad teiginys, jog UAB „Audata“ neveikimas ir veiksmai, kuriais ji nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje priimto sprendimo ir 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto byloje, neturėtų būti vertinami tinkamu procesinių teisių įgyvendinimu, kadangi 2012 m. kovo 16 d. prašymas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi, yra negalimas. Departamentas taip pat konstatavo, kad negalima padaryti išvados, jog UAB „Audata“ pagrįstai į UAB „AMG Konstrukcijos“ turimo turto masę neįskaičiavo 2010 m. kovo 7 d. ieškinyje nurodyto V. I. debitorinio įsiskolinimo. Departamentas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. gegužės 27 d. ataskaitos parengimo metu jau buvo pateiktas 2010 m. kovo 7 d. ieškinys. Dėl šių priežasčių galimas V. I. įsiskolinimas UAB „Audata“ buvo žinomas, UAB „Audata“ siekė šį įsiskolinimą prisiteisti 2010 m. kovo 7 d. ieškiniu, todėl V. I. įsiskolinimas turėjo būti įtrauktas į UAB „AMG Konstrukcijos“ turto masę, o apie tai turėjo būti informuoti UAB „AMG Konstrukcijos“ kreditoriai, tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tuo atveju, jei UAB „Audata“ į UAB „AMG Konstrukcijos“ turto masę būtų įtraukęs galimą V. I. debitorinį įsiskolinimą, tai, prieš kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „AMG Konstrukcijos“ pabaigos, UAB „Audata“ kreditoriai būtų priėmę sprendimą dėl V. I. debitorinio įsiskolinimo. Atlikęs patikrinimą, Departamentas padarė išvadą, kad UAB „Audata“ neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos, šiuo neveikimu pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą, kad UAB „Audata“ neveikimu, tuo, jog į UAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą neįtraukė V. I. ir UAB „AMG Konstrukcijos“ priklausančios reikalavimo teisės neįtraukė į UAB „AMG Konstrukcijos“ turto masę, pažeidė Elgesio kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą. Įvertinęs pažeidimo reikšmingumą bei jo padarymo aplinkybes, Departamentas priėmė sprendimą bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. J., vykdančiam BUAB „AMG konstrukcijos“ bankroto procedūras, skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „AMG Konstrukcijos“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Audata“ (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 28–29). 2009 m. gegužės 20 d. Pavedimo sutartimi UAB „Audata“, atstovaujama direktoriaus E. J., įsipareigojo administruoti bankrutuojančią įmonę UAB „AMG Konstrukcijos“ (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 54–56). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „AMG Konstrukcijos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto likvidatoriaus funkcijas pavedant atlikti UAB „Audata“ (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 31–32). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu nuspręsta bankrutavusią UAB „AMG Konstrukcijos“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, taip pat nuspręsta pavesti administratoriui UAB „Audata“ atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 34–35). 2012 m. rugpjūčio 1 d. V. I. kreipėsi į Departamentą prašydamas nustatyti, ar E. J. veikla (įsiteisėjus teismo sprendimui nevykdo nurodymo išregistruoti įmonę, suklastojo dokumentą, neteikė informacijos ir kt.) atitinka jau likviduotos įmonės ir jos kreditorių interesus, ar jis sudarė sąlygas teismui teisingai nagrinėti bylą, ir įpareigoti E. J. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 46–48). Atlikus UAB „Audata“ veiklos administruojant BUAB „AMG Konstrukcijos“ neplaninį patikrinimą Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto 2012 m. rugsėjo 10 d. išvadoje Dėl bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiksmų administruojant BUAB „AMG Konstrukcijos“ konstatuota, kad UAB „Audata“ juridinių asmenų registrui iki šiol nėra pateikusi prašymo išregistruoti likviduotą dėl bankroto UAB „AMG Konstrukcijos“, todėl nėra įvykdžiusi Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos, taip pat šiuo neveikimu UAB „Audata“ pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą, kadangi, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu, UAB „Audata“ buvo pavesta atlikti šiuos veiksmus, taip pat nustatyta, kad tuo, jog į UAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą neįtraukė V. I. ir šiai bendrovei priklausančios reikalavimo teisės neįtraukė į jos turto masę, pažeidė Elgesio kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą, todėl pasiūlyta UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. J. skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnyje 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 61–67). Po papildomai gautų UAB „Audata“ paaiškinimų pakartotinai įvertinęs patikrinimo medžiagą Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiasis specialistas 2012 m. rugsėjo 21 d. Teikime dėl pateiktos papildomos informacijos, susijusios su išvada dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ veiksmų administruojant BUAB „AMG Konstrukcijos“, nustatė tokius pačius pažeidimus, užfiksuotus 2012 m. rugsėjo 10 d. išvadoje, ir pasiūlė UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. J. skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnyje 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 72–76). Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-84 E. J., vykdančiam BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto procedūras, paskirta nuobauda – įspėjimas (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 5). Šį įsakymą E. J. 2012 m. spalio 29 d. apskundė Komisijai (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 1–4). Nustačiusi, jog Departamentas pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, Komisija 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 3R-252(AG-231/05-2012) pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 93–102).

Ginčo dalykas – Komisijos 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 3R-252(AG-231/05-2012) ir Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. V-84 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai Departamento direktorius 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-84 skyrė pareiškėjui E. J. įspėjimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, jog administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų (2004 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-750/2004, 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-203/2005). Taigi įsakyme dėl nuobaudos skyrimo neprivalo būti nurodyti visi nuobaudos skyrimo motyvai – jie gali atsispindėti motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo. Tad ir šiuo atveju teismas kartu vertina ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto 2012 m. rugsėjo 10 d. išvadą Dėl bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiksmų administruojant BUAB „AMG Konstrukcijos“ (toliau – ir Išvada).

Skundžiamu Departamento įsakymu nuobauda buvo skirta dėl dviejų pažeidimų: dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo ir dėl to, jog administratorius nepagrįstai neįtraukė į skolininkų sąrašą V. I. ir bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės į šios įmonės turto masę.

Dėl pirmo pažeidimo skundžiamame Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakyme nurodoma, kad UAB „Audata“ įgaliotas asmuo bankroto administratorius E. J. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimus.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte sakoma, kad administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad nagrinėjamu atveju Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimas pasireiškė tuo, kad UAB „Audata“, būdama bankrutuojančios UAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto administratore, juridinių asmenų registrui nepateikė prašymo išregistruoti likviduotą dėl bankroto UAB „AMG Konstrukcijos“, nors šiuos veiksmus atlikti UAB „Audata“ buvo pavesta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu, t. y. nevykdo teismo sprendimo. Pastebėtina, kad bankroto administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui pateikti prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę yra numatyta ir Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė bankrutavusią įmonę pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro bei pavedė administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas tvirtina, kad šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į tai, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nebaigta nagrinėti civilinė byla, kurioje BUAB „AMG Konstrukcijos“ yra ieškovė, pareiškusi turtinius reikalavimus. Pastebėtina, kad į Vilniaus apygardos teismą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos kreipėsi E. J. (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 34), nors pats žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, be to, šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyta išimčių, leidžiančių nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-1200/2012), tačiau vadovaujantis CPK redakcijos 366 straipsnio 3 dalimi bankroto bylose prašymas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų yra negalimas. Pareiškėjo kreipimasis dėl proceso atnaujinimo, teismo vertinimu, negali būti tinkamas pasiteisinimas nevykdyti administratoriaus pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad iki Departamento Įsakymo priėmimo dienos pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodytų veiksmų neatliko, manytina, kad Departamentas ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, jog E. J. neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą.

Skundžiamame Departamento įsakyme taip pat nurodoma, kad UAB „Audata“ tuo, jog į BUAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą neįtraukė V. I. ir minėtai įmonei priklausančios reikalavimo teisės neįtraukė į šios įmonės turto masę, pažeidė Elgesio kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą. Šio principo turinys: administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restruktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti. Įmonių bankroto procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo matyti, jog UAB „Audata“ įgaliotas asmuo E. J. pateikė šiam teismui prašymą dėl BUAB „AMG Konstrukcijos“ pabaigos. Šis kreipimasis dėl įmonės pabaigos patvirtina, kad administratorius atliko būtinus veiksmus užbaigiant įmonės bankroto bylą (išsiaiškintas visas įmonės turtas, įmonės turtas realizuotas arba nurašytas, išieškotos visos skolos), būtent dėl to, kad buvo pateikti Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, jog bankrutavusi įmonė turto neturi, buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas. Visgi iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-117/2012 matyti, jog V. I. pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. rangos sutartį liko skolingas UAB „AMG Konstrukcijos“ 2 001,76 Lt. Pareiškėjas nurodo, jog surinkęs pakankamai įrodymų dėl debitorinio įsiskolinimo pagrįstumo 2010 m. kovo 17 d. pateikė ieškinį dėl šios skolos, tačiau ieškinio pateikimas nesudarė pakankamo pagrindo laikyti abejotiną debitorinį įsiskolinimą turtu, todėl jis 2010 m. gegužės mėnesio ataskaitoje pažymėjo, kad jo nėra. Akivaizdu, kad V. I. šios ataskaitos sudarymo metu buvo įmonės galimas skolininkas (pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl šios skolos). Departamentas patikrinimo metu nustatė, jog administratorius į BUAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą neįtraukė V. I. ir minėtai įmonei priklausančios reikalavimo teisės neįtraukė į šios įmonės turto masę. Pareiškėjo nuomone, neįtraukdamas debitorinio įsiskolinimo į turto masę jis pažeidimo nepadarė, todėl Departamentas nepagrįstai konstatavo Elgesio kodekso 11.2 punkte numatytą profesionalumo principą. Su pareiškėjo nuomone teismas nesutinka. Ieškinio dėl V. I. skolos teikimas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad V. I. skolingas UAB „AMG Konstrukcijos“ 2 001,76 Lt. Pareiškėjas tvirtina, kad ieškinio pateikimas nesudarė pakankamo pagrindo laikyti šį debitorinį įsiskolinimą turtu, todėl savo 2010 m. gegužės 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad jo nėra. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad bankrutuojančios įmonės turto masę sudaro ne tik realus turtas, bet ir reikalavimo teisės bankrutuojančios įmonės skolininkams (2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007), kad dėl minėto debitorinio įsiskolinimo vykstant teisminiam ginčui ir nesant išspręstam ginčui dėl įsiskolinimo nėra pagrindo debitorinio įsiskolinimo neįtraukti į balansą, o teismui nesivadovauti tokio balanso duomenimis (2012 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1542/2012). Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką darytina išvada, jog Departamentas ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, jog neįtraukdamas V. I. į BUAB „AMG Konstrukcijos“ skolininkų sąrašą bei šio asmens įsiskolinimo į UAB „AMG Konstrukcijos“ turto masę pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.2 punkte numatytą profesionalumo principą.

Vertinant pareiškėjo argumentą, kad skundą Departamentui pateikęs V. I. su analogišku prašymu jau buvo kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2012 m. birželio 18 d. nutartimi prašymus atmetė kaip nepagrįstus, todėl Departamentas, priėmęs sprendimą dėl klausimo, kuris jau buvo išnagrinėtas teismo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nevertino administratoriaus UAB „Audata“ veiksmų, o sprendė klausimą dėl skolos priteisimo (Komisijos byla Nr. A6-231/05-2012, b. l. 40–44), todėl V. I. argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas neįvykdytas, o administratorius 2010 m. gegužės 17 d. ataskaitoje nurodė, kad debitoriai buvo atsiskaitę su įmone iki bankroto bylos iškėlimo, yra susiję ne su administratoriaus veiklos įvertinimu, o su BUAB „AMG Konstrukcijos“ ieškinio dėl skolos priteisimo atmetimu. Komisija skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad teikdamas tuos pačius argumentus Departamentui V. I. siekė, jog skundžiama institucija, kuri vykdo administratorių veiklos kontrolę, pagal kompetenciją įvertintų administratoriaus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismas nenagrinėjo to, ar UAB „Audata“ tinkamai vykdė savo pareigas, kylančias iš BUAB „AMG Konstrukcijos“ bankroto proceso, o sprendė klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo ir ieškinio atmetimo, darytina išvada, kad Departamentas, išnagrinėjęs V. I. skundą ir priėmęs sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nepažeidė.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus ir taikė nuobaudą – įspėjimas, o Komisijos sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Audata“ įgalioto atstovo bankroto administratoriaus E. J. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėArūnas DirvonasIrena Paulauskienė