- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- 2-1542/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Litmontažas“, civilinėje byloje Nr. B2-4287-567/2012 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ritorema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Litmontažas“. Ieškovo teigimu, kad atsakovas skolingas ieškovui, yra nemokus. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1693-485/2011 yra pareiškęs reikalavimą atsakovui ir šio reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui bendrai 360 075,18 Lt sumai. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis nustatė, jog atsakovas turi 23 555,92 Lt vertės turtą. Ieškovo teigimu, minėti duomenys sudaro teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Litmontažas“.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismo teigimu, tai reiškia, kad atsakovas šiuo metu neturi pirmos eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą ir nėra teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto bylos iškėlimui, nes teismas nenustatė, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Teismas nurodė, kad VSDVF Vilniaus skyriaus duomenimis atsakovas valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2012 m. gegužės 17 d. buvo skolingas 5 724,36 Lt, byloje nėra duomenų, kad VSDVF Vilniaus skyrius būtų pritaikęs teisines sankcijas dėl atsiskaitymų valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2012 m. gegužės 2 d. atsakovo įmonė valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 15 239,10 Lt.
Teismas konstatavo, kad UAB „Litmontažas“ 2012 m. gegužės 14 d. balanso duomenimis 2012 m. balandžio 30 d. turto vertė yra 1 067 620 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405 441 Lt. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog atsakovo turimo turto vertę sudaro 23 555,92 Lt, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėto balanso duomenis, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo juo abejoti, todėl remiasi balanso duomenimis.
Teismas darė išvadą, kad atsakovui ginčijant kitoje civilinėje byloje ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą ar mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Teismas vertino, ar atsakovo skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė informaciją apie įmonės kreditorių reikalavimus ir apie bendrovės skolininkus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo bei, ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaito su ieškovu UAB „Ritorema“, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui ir jį pašalinti iš rinkos. Teismas darė išvadą, kad ieškovo UAB „Ritorema“ pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso skolininkui pradėjimo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą bei realių atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, sprendė, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes teismui pateikti dokumentai įrodo, jog atsakovo finansinės padėties rodikliai yra teigiami. Teismas daro išvadą, kad atsakovo skolos kreditoriams neviršija pusės atsakovo balanse įrašyto turto vertės ir šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus.
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nėra pritaikytos teisinės sankcijos dėl atsiskaitymų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, kad atsakovo įmonė neturi 1 eilės kreditorių, ir 2012 m. gegužės 14 d. balansą, kad 2012 m. balandžio 30 d. turto vertė sudarė 1 067 620 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405 441 Lt, į atsakovo balansą įrašyto turto bei atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, konstatavo, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes teismo turimi duomenys sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos kreditoriams neviršija pusės atsakovo balanse įrašyto turto vertės ir šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ritorema“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismui skirtingai vertinant įrodymus pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas bei iškreipti finansinės atskaitomybės duomenys. Teismas neįsigilino į ieškovo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas reikšmingas bylos aplinkybes bei atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Vertindamas atsakovo pateiktą balansą bei atsakovo debitorių sąrašą teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas debitorių sąraše nurodo ieškovą su 482 054 Lt sumos debitoriniu įsiskolinimu, tuo tarpu dėl šios sumos sumokėjimo tarp šalių vyksta teisminis ginčas, todėl ši suma negalėjo būti traukiama į bendrą gautinų sumų masę debitorių sąraše bei balanse. Teisme ginčijama 482 054 Lt suma, kurią atsakovas sąmoningai yra įtraukęs į finansinės atskaitomybės dokumentus, siekiant teismui sudaryti mokios įmonės įvaizdį, yra ženkli ir turi esminės reikšmės atsakovo finansinės būklės nustatymui. Ši suma atsakovo balanse negalėjo būti traktuojama kaip gautina suma. Vertinant atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą matyti, jog kreditoriniai reikalavimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, yra 336 494,43 Lt dydžio, todėl laikytina, kad atsakovo pradelstų įvykdyti įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.Aplinkybė, kad atsakovas neturi pirmosios eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą, nereiškia, jog nėra teisinių pagrindų bankroto bylos iškėlimui.Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į antstolio nustatytą atsakovo turto vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Litmontažas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovo įsitikinimu, visi faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie nurodomi atskirajame skunde, buvo išsamiai analizuoti pirmosios instancijos teismo ir yra motyvuotai paneigti teismo nutartyje. Atsakovas pažymi, kad atskirajame skunde nenurodyta naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ar vertintos pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodyti ir teisiniai argumentai, kurie paneigtų nutartyje išdėstytą civilinėje byloje esančių įrodymų visumos įvertinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas atsisakymo iškelti atsakovui UAB „Litmontažas“ bankroto bylą pagrįstumo.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui UAB „Litmontažas“ iškelti bankroto bylą, kadangi įmonė nėra nemoki.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo atsakovo finansinės būklės vertinimo. Į bylą pateiktas atsakovo UAB „Litmontažas“ 2012 m. gegužės 14 d. balansas patvirtina, kad 2012 m. balandžio 30 d. atsakovas turėjo 1 067 620 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405 441 Lt. Į bylą pateiktas 2012 m. gegužės 17 d. atsakovo kreditorių sąrašas, patvirtinantis atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį. Teisėjų kolegija pagal minėtus duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo mokumo yra pagrįstos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad į atsakovo turimo turto masę negalėjo būti įskaičiuotas 482 054 Lt sumos ieškovo debitorinis įsiskolinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėto debitorinio įsiskolinimo vyksta teisminis ginčas, tačiau nesant išspręstam ginčui dėl šio įsiskolinimo, nėra pagrindo debitorinio įsiskolinimo neįtraukti į balansą, o teismui nesivadovauti tokio balanso duomenimis.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į antstolio nustatytą atsakovo turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, įmonės nemokumas nustatomas pagal įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo balanso duomenis.
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.