Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-29 · Civilinė byla Nr. B2-4287-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
B2-4287-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „RITOREMA“
Atsakovas
UAB „LITMONTAŽAS“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė, išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka ieškovo UAB „RITOREMA“ ieškinį atsakovui UAB „LITMONTAŽAS“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „RITOREMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „LITMONTAŽAS“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Nurodė, kad, vykdant 2010-08-20 Subrangos sutartį Nr. 10-07/16/2010.08.20/I, sudarytą tarp UAB „RITOREMA“ ir UAB „LITMONTAŽAS“, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliekamų darbų kokybės. 2010-11-08 protokolu šalys išsprendė nesutarimus, atsakovas pripažino ieškovo atliktų darbų aktą 24200 Lt sumai bei jo pagrindu ieškovo pateiktą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, serija RTR Nr. 10394, 24200 Lt sumai. Atsakovas šios skolos buvimo faktą pripažino ir 2011-01-04 ieškinyje Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-1696-485/2011. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas pateikė priešieškinį. 2011-12-27 nutartimi UAB „RITOREMA“ galimų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui bendrai 360075,18 Lt sumai. Vykdant minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis nustatė, jog atsakovo turimo turto vertę sudaro 23555,92 Lt. Ieškovas pažymėjo, jog minėti duomenys sudarė teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 1 d. 9 str. 5 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „LITMONTAŽAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą, skirti ieškovui teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios baudos skiriant ieškovui teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudos dalį. Nusprendus teismui iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Nurodė, kad pagal atsakovo kreditorių sąrašą 2012-05-17 pradelstų įvykdyti įsipareigojimų suma sudaro 284564,99 Lt, tuo tarpu 2012-05-14 balansas patvirtina, jog atsakovo turto vertė sudaro 1067620 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas (2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009) laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Atsakovas teigia, jog ieškovas pagal atsakovo buhalterinius apskaitos duomenis nuo 2011-01-01 skolingas atsakovui 482054 Lt. Tiek 2011 m., tiek 2012 m. atsakovas savo veiklą vykdo pelningai. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės biudžetu ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienai neturi teisminių ar kitokio pobūdžio procesų ar išieškojimų ne ginčo tvarka, išskyrus vieną ginčą su ieškovu. Ieškovas nelaikytinas atsakovo kreditoriumi, o ieškovo nurodytos reikalavimo teisės pagrįstumo ir teisėtumo aspektai yra sprendžiami civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012, nagrinėjamojoje Kauno apygardos teisme. Ieškovas, neatskleisdamas teismui visų aplinkybių, susijusių su ginčo tarp šalių sprendimu, siekdamas sąmoningai išvengti mokėjimo už atsakovo atliktus darbus, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 2 d., LR Įmonių bankroto įstatymo 3 str., 4 str. 2 p.).

Atsisakytina iškelti bankroto bylą. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įmonės bankroto procesą, siekia ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes formalus Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų nemokumo nustatymo kriterijų taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą savo iniciatyva rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo aktyviai veikti, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad atsakovo įmonė šiuo metu neturi pirmos eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą ir nėra teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto bylos iškėlimui, nes teismas nenustatė, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

VSDVF Vilniaus skyriaus duomenimis (b.l. 74) atsakovas valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2012-05-17 buvo skolingas 5724,36 Lt. Byloje nėra duomenų, kad VSDVF Vilniaus skyrius būtų pritaikęs teisines sankcijas dėl atsiskaitymų valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (b.l. 71) 2012-05-02 atsakovo įmonė valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 15239,10 Lt.

Teismas konstatuoja, UAB „LITMONTAŽAS“ 2012-05-14 balanso duomenimis 2012-04-30 turto vertė sudaro 1067620, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405441 Lt (b.l. 128). Ta aplinkybė, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog atsakovo turimo turto vertę sudaro 23555,92 Lt, savaime nesudaro teisinio pagrindo kelti bankroto bylą. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėto balanso duomenis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi.

Teismas daro išvadą, kad atsakovui ginčijant kitoje civilinėje byloje ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą ar mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad teismas vertina, ar atsakovo įmonės skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Atsakovas pateikė informaciją apie įmonės kreditorių reikalavimus (b.l. 116) ir apie bendrovės skolininkus (b.l. 117). Tai, kad atsakovas pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo bei ieškovo teigimu atsakovas neatsiskaito su ieškovu UAB „RITOREMA“, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui ir jį pašalinti iš rinkos. Pažymėtina, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Teismas daro išvadą, kad ieškovo UAB „RITOREMA“ pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso skolininkui pradėjimo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Teismas, įvertinęs atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą bei realių atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes teismui pateikti dokumentai įrodo, jog atsakovo finansinės padėties rodikliai yra teigiami (b.l. 128). Teismas daro išvadą, kad atsakovo skolos kreditoriams neviršija pusės atsakovo balanse įrašyto turto vertės ir šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).

Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nėra pritaikytos teisinės sankcijos dėl atsiskaitymų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, kad atsakovo įmonė neturi 1-os eilės kreditorių, ir 2012-05-14 balansą, kad 2012-04-30 turto vertė sudaro 1067620, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 405441 Lt (b.l. 128), kaip į atsakovo balansą įrašyto turto bei atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes teismo turimi duomenys sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos kreditoriams neviršija pusės atsakovo balanse įrašyto turto vertės ir šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių duomenų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atmestinas atsakovo UAB „LITMONTAŽAS“ prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo.

Įstatymo leidėjas yra nustatęs, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti, teismui nustačius numatytus piktnaudžiavimo atvejus, paskirta iki 20000 Lt bauda, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (LR CPK 95 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo įmonės veiksmai atitinka LR CPK 95 str. dispoziciją. Tai, kad, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas konstatavo, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas dėl skolos atgavimo, kai kreipiamasi į teismą dėl bankroto proceso skolininkui pradėjimo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nesudaro teisinio pagrindo ieškovo įmonei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė negrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo ieškovo įmonei skirti baudą, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir Civilinio proceso kodekso 2 str., 3 str., 95 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „LITMONTAŽAS“ (j.a.k. 301565856).

Atmesti atsakovo UAB „LITMONTAŽAS“ prašymą dėl baudos ieškovui UAB „RITOREMA“ skyrimo.

Nutartis per 10 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė