- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-117/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. I.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AMG KONSTRUKCIJOS“ ieškinį atsakovui V. I. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „AMG KONSTRUKCIJOS“ nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė su atsakovu V. I. rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo įstiklinti atsakovo balkoną, o atsakovas – sumokėti 9 530,46 Lt. Ieškovas sutartus darbus atliko, o atsakovas juos priėmė 2008 m. spalio 7 d. pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir sąskaitą-faktūrą. Nepaisant to, atsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas 2 001,76 Lt. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 001,76 Lt dydžio skolą ir 192,50 Lt dydžio delspinigius.
Atsakovas V. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su tuometiniu ieškovo direktoriumi T. P. buvo žodžiu sutarę, jog visiškai atsiskaitys, kai ieškovas atliks papildomus darbus (apskardins palanges bei plyšius tarp įstiklinimo konstrukcijos ir grindų). Vėlesnis atsakovo direktorius A. G. šio rašytinio susitarimo nepatvirtino. Be to, atsakovo teigimu, atlikti darbai buvo nekokybiški (visa konstrukcija sumontuota per toli nuo sienos, viename viršutinė konstrukcijos dalies kampe tarp stiklų yra didelis darbas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo statybos rangos sutartimi, kuri kartu yra ir vartojimo rangos sutartis.
Nagrinėdamas atsakovo argumentą, kad balkono įstiklinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, teismas pažymėjo, kad atsakovas trūkumais įvardina tai, jog stiklas ir rėmas yra nutolę nuo sienos bei viršutinės konstrukcijos viename iš kampų tarp stiklų yra didelis tarpas. Tačiau, teismo nuomone, kaip matyti iš atsakovo pateiktų balkono nuotraukų, didelis tarpas tarp sumontuotų balkono stiklų yra ir balkono dešinėje pusėje, taip pat didelis tarpas yra ir tarp balkono turėklų įstiklinto kampo. Be to, net keletą kartų didesni tarpai nei nurodomi atsakovo yra tarp įstiklintų balkono turėklų aptvėrimų ir balkonų grindų bei tarp balkono turėklų ir viršutinės balkono stiklo konstrukcijos. Teismo vertinimu, jau priimant darbus atsakovui turėjo būti matomi akivaizdūs tarpai tarp balkono stiklo ir konstrukcijų, iš kurių tik du tarpus atsakovas laiko darbų trūkumais. Todėl atsakovas, darbų priėmimo metu nepareiškęs pretenzijų dėl akivaizdžiai matomų dviejų tarpų balkono stiklo konstrukcijose, neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 str. 3 d.).
Teismas taip pat sprendė, kad nors atsakovas ir teigia, jog du tarp balkono stiklo konstrukcijų esantys tarpai, nepaisant kitų tarpų, laikytini darbų trūkumais, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų: balkono konstrukcijų projekto bei nuotraukų ar kitokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaimynų balkonuose ieškovo sumontuotos stiklo konstrukcijos yra be tarpų; buvusio ieškovo vadovo bei kito atitinkamos srities specialisto patvirtinimų, kad atsakovo balkone esantys du tarpai laikytini statybos darbų trūkumais; nepasinaudojo CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise skirti ekspertizę trūkumams nustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Be to, teismo nuomone, nors atsakovas ir teigia, kad pablogėjo įstiklinto balkono panaudojimo pagal paskirtį galimybės (per balkono tarpus pučia vėjas ir teka vanduo), iki šiol atsakovas pats šių trūkumų nėra pašalinęs. Taigi atsakovas neįrodė, kad konstrukcijoje esantys du tarpai laikytini trūkumais.
Teismo nuomonę, aukščiau padarytą išvadą patvirtina ir paties atsakovo teiginiai, kad jis buvo žodžiu susitaręs su tuometiniu ieškovo vadovu T. P. , jog pastarasis už rangos sutartyje nurodytą kainą atliks papildomus darbus – apskardins palanges bei plyšius tarp įstiklinimo konstrukcijos ir grindų, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui likusią 2 001,76 Lt darbų kainą tik po papildomų darbų atlikimo. Pasak atsakovo, vėlesnis ieškovo vadovas A. G. nepripažino tarp atsakovo ir T. P. sudaryto žodinio susitarimo bei pareikalavo sumokėti skolą. Tuomet 2008 m. lapkričio 8 d. atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl darbų broko. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudarytos rangos sutarties pakeitimai ar papildymai buvo sudaromi raštu, susitarimai dėl papildomų darbų taip pat turėjo būti sudaryti raštu (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 6.192 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šalys buvo sudariusios rangos sutarties pakeitimą, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus už tą pačią rangos sutartyje nustatytą kainą (CK 1.93 str.).
Teismas, remdamasis padarytomis išvadomis, konstatavo, kad ieškovas visus sutartyje numatytus darbus atliko kokybiškai, todėl atsakovas privalėjo sumokėti visą sutartą kainą, o vėluodamas tai padaryti – mokėti sutartyje numatytas palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į apelianto, kaip vartotojo, statusą. Teismas vertino tik atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau neatsižvelgė, kad apeliantas (vartotojas) yra silpnesnė šalis ir, neturėdamas specialių žinių ar atitinkamos patirties, galėjo net ir matomų defektų neįvertinti kaip darbų trūkumų. Šiuo atveju CK 6.678 straipsnio 1 dalis neapriboja apelianto teisės pareikšti ieškovui pretenziją ir po darbų priėmimo. Dėl šios priežasties apeliantas dar 2008 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į ieškovą dėl darbų trūkumų pašalinimo, tačiau į pretenziją buvo sureaguota netinkamai – atsakovas ne tik neapžiūrėjo trūkumų, bet ir informavo, kad tam neturi specialistų. Tokį atsakovo atsakymą, patvirtinantį jo aplaidumą ir vengimą bendradarbiauti, teismas vertino netinkamai. Apelianto teigimu, šiuo atsakymu atsakovas faktiškai pripažino, kad darbai atlikti nekokybiškai.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog atsakovas iki šiol nėra trūkumų pašalinęs savo sąskaita, patvirtina, kad darbų rezultatą galima naudoti pagal paskirtį. Tokia išvada yra prieštaringa, nes pats teismas nustatė dar daugiau trūkumų nei nurodė apeliantas. Apeliantas visų trūkumų atsiliepime nenurodė, nes savo pretenzijose buvo nurodęs tik du plyšius konstrukcijose, todėl laikėsi nuoseklumo. Tačiau šie trūkumai yra ir jie buvo pastebėti po darbų priėmimo. Be to, priešingai nei sprendė teismas, apeliantas darbų rezultato negali naudoti pagal paskirtį (pučia vėjas, lyjant bėga vanduo). Trūkumų apeliantas nėra pašalinęs dėl kilusio ginčo ir ribotų finansinių galimybių.
3. Teismas argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, teismas nurodė, kad apeliantas galėjo pastebėti akivaizdžius trūkumus darbų priėmimo metu, todėl neturi teisės jais remtis, kita vertus, pažymėjo, kad tokius trūkumus galėtų patvirtinti ekspertizė. Tokia pozicija leidžia abejoti ekspertizės skyrimo tikslingumu. Nepaisant to, apelianto nuomone, ekspertizė galėtų būti skiriama, kad būtų gautas papildomas įrodymas prie jau pateiktų nuotraukų ir pretenzijų.
Ieškovas BUAB „AMG KONSTRUKCIJOS“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, savaip interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo vartojimo statybos ranga (CK 6.672 str. 1 d., 6.681 str. 1, 4 d.). Teismas, spręsdamas dėl apelianto, kaip užsakovo, pareigos patikrinti priimamų darbų (jų rezultato) kokybę ir šios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinių pasekmių, taip pat teisingai rėmėsi bendrosiomis rangos sutarties nuostatomis – CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.644 str. 2 d.). Užsakovo turimas vartotojo statusas nepanaikina tokios pareigos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino įrengtos balkono stiklinimo sistemos trūkumų pobūdžio bei apimties, kas lėmė iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą.
Visų pirma teismas nepagrįstai trūkumams prilygino ne tik apelianto nurodytus stiklinimo konstrukcijoje esančius tarpus, bet ir kai kuriuos paties teismo balkono nuotraukose pastebėtus tarpus konstrukcijoje. Tiek po darbų (jų rezultato) perdavimo, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantas trūkumais įvardino tai, kad konstrukcija sumontuota per toli nuo sienos, kad viršutinės konstrukcijos dalies viename iš kampų tarp stiklų yra didelis tarpas (b. l. 12, 17, 27). Teismas sprendė, kad tokiu atveju trūkumu turėtų būti laikomas ir tarpas tarp stiklų balkono dešinėje pusėje, tarpas tarp balkono turėklų įstiklinto kampo, tarpai tarp balkono turėklų aptvėrimų ir balkono grindų bei balkono turėklų ir viršutinės balkono stiklo konstrukcijos. Tačiau tokia išvada padaryta neįvertinus visų bylos aplinkybių. Apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su buvusiu ieškovu vadovu buvo žodžiu susitarta dėl naujos sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią ieškovas būtų turėjęs atlikti papildomus darbus – apskardinti balkono palanges bei plyšius tarp konstrukcijos ir balkono grindų (b. l. 17, 42). Nors pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino apeliantą neįrodžius, kad papildomi darbai turėjo būti atlikti už tą pačią 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartyje numatytą kainą, tačiau išdėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog tarpai tarp balkono turėklų aptvėrimų ir balkono grindų bei balkono turėklų ir viršutinės balkono stiklo konstrukcijos yra trūkumai.
Teismo išvados dėl darbų (jų rezultato) kokybės taip pat yra prieštaringos: vienas vertus, teismas iš pradžių pripažino, kad stiklinimo konstrukcijoje matomi tarpai turėtų būti laikomi akivaizdžiais trūkumais, tačiau, kita vertus, vėliau sprendė esant neįrodyta, jog apelianto nurodyti tarpai konstrukcijoje iš tiesų yra jos trūkumai. Teismas, atsižvelgdamas į tokius prieštaravimus, taip pat apelianto, kaip vartotojo statusą, turėjo skirti statybos ekspertizę, tuo labiau, kad tokią galimybę buvo nurodęs ir apeliantas, jis buvo sutikęs prisiimti ekspertizės išlaidas (b. l. 19) (CPK 212 str. 1 d.). Tokia ekspertizė buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme.
Ekspertas nustatė tris balkono stiklinimo sistemos trūkumus (l. 35-36). Pirma, sistema sumontuota vietomis tarp stiklų paliekant nelygius tarpus. Antra, sistema sumontuota netiksliai (kreivai), dėl ko viename kampe stiklų rėmai tiksliai nesueina ir neužsifiksuoja (tarp rėmų ir stiklų lieka apie 1 cm tarpas) bei stiklai sunkiai atsidaro. Trečia, tarp sienos ir stiklinimo konstrukcijos tarpinės yra apie 1 cm tarpas. Nurodyta, kad visos nustatytos aplinkybės neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 str. 1 d.). Šalys nepateikė pastabų dėl ekspertizės akto, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo juo abejoti (CPK 218 str.).
Ekspertas taip pat nustatė, kad nurodyti pirmasis ir antrasis trūkumai galėjo būti darbų perdavimo-priėmimo metu, bet galėjo atsirasti ir balkono stiklinimo sistemos naudojimo metu; jokių požymių, jog šie trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos naudojimo, nėra. Tik trečiasis trūkumas tikrai buvo darbų perdavimo-priėmimo metu, jį buvo galima nustatyti vizualiai. Kolegijos vertinimu, pirmieji du trūkumai yra esminiai, norint juos pašalinti, kaip nurodyta ekspertizės akte (l. 37), reiktų permontuoti konstrukciją. Tuo tarpu trečiasis trūkumas nėra esminis – jis pasireiškia tik tuo, kad buvo panaudota per siaura tarpinė, toks trūkumas gali būti pašalintas lengviau ir pigiau. Atsižvelgdama į apelianto, kaip vartotojo, prioritetinę teisių gynybą, apelianto nuoseklią poziciją dėl trūkumų pastebėjimo tik po darbų perdavimo, eksperto išvadą, kad pirmieji du trūkumai galėjo atsirasti ir po darbų perdavimo, jie nebuvo sąlygoti netinkamo darbų rezultato naudojimo, kolegija sprendžia, kad esminiai stiklinimo sistemos trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ši nuostata, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netaikytina ir nustatyto trečiojo trūkumo atžvilgiu dėl jo nereikšmingumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas pareiškė ieškovui pretenziją dėl darbų (jų rezultato) trūkumų per sutartyje nustatytą garantinį terminą (b. l. 27) (sutarties 5.7 p., CK 6.666 str. 3 d., 6.678 str. 1 d.). Ieškovui šių trūkumų nepašalinus, apelianto atsisakymas apmokėti už atliktus darbus prilygintinas jam įstatymo suteikta teise reikalauti sumažinti darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p., 6.687 str. 1 d.). Ekspertizės akte konstatuota, kad nustatytų trūkumų pašalinimas kainuotų apie 1 500 Lt (l. 37), todėl būtent šia suma ir mažintinas apelianto įsiskolinimas – iki 501, 76 Lt. Byloje prašoma priteisti ir 192,50 Lt dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo visos sutarties kainos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis kainos yra sumokėta, delspinigiai mažintini iki 100 Lt (CK 6.73 str. 2 d.).
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovo bankroto byloje buvo priimtas teismo sprendimas dėl ieškovo pabaigos, tačiau iki šiol pastarasis sprendimas neįvykdytas, ieškovas nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o bankroto byloje pateiktas prašymas atnaujinti procesą (b. l. 86-87, 91, 100-103). Esant tokioms aplinkybės, pagrindo nutraukti bylą ar, kaip nurodo apeliantas, visiškai atmesti ieškinį, nėra (CK 2.95 str. 3 d., CPK 293 str. 8 p.).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis keistinas, sumažinant ieškovui iš apelianto (atsakovo) priteistiną įsiskolinimo sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atitinkamai pakeitus sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinti 2/3 apelianto skundo reikalavimų, todėl, remiantis šia proporcija, apeliantui iš ieškovo priteistina dalis apeliaciniame procese patirtų ekspertizės išlaidų – 2 420 Lt (b. l. 98, 118, 123) bei dalis šiame procese turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų – 533 Lt (b. l. 108), iš viso 2 953 Lt (CPK 93 str. 1-3 d., 5 d., 98 str.). Nors ieškovas nurodo apeliaciniame procese patyręs 700 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas, tačiau iš pateikiamos sąskaitos (b. l. 60) negalima nustatyti, ar šios išlaidos yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat nėra pateikta įrodymų apie sąskaitos apmokėjimą, todėl aptariamos išlaidos ieškovui neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų apie šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu nuo valstybės patirtų išlaidų abi šalys yra atleistos (CPK 83 str. 1 d. 1, 8 p., 2 d., 96 str. 4 d.).
Ekspertui už atliktą ekspertizę sumokėtina iš apelianto avanso, įmokėto į apeliacinės instancijos teismo specialiąja sąskaitą (CPK 91 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti, išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AMG KONSTRUKCIJOS“ (į. k. 300968530) iš atsakovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 501,76 Lt (penkių šimtų vieno lito ir 76 ct) dydžio skolą ir 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio delspinigius, iš viso 601,76 Lt (šešis šimtus vieną litą ir 76 ct).
Priteisti atsakovui V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AMG KONSTRUKCIJOS“ (į. k. 300968530) 2 953 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos išmokėti ekspertui Sigitui Mitkui 3 630 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) už atliktą ekspertizę.