- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- II-427-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00339-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Ovidijus Speičys, Feliksas Miliutis, Ovidijus Speičy
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. G., jo atstovui advokatui Feliksui Miliučiui, advokato padėjėjui Ovidijui Speičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. G. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-303-2024 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-303-2024 T. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo esmė: 2023 m. gegužės 9 d. atlikus (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2022-2023 m. medžioklės sezone panaudotų medžioklės lapų pildymo patikrinimą, buvo nustatyta, kad medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojas T. G. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) prarado ir negrąžino medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkui jam išduotą panaudotą medžioklės lapą Nr. 89, kaip to reikalauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės), su vėlesniais aktualiais pakeitimais pažeidimo padarymo dienai, 17 punktas. Tai pat patikrinimo metu nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 3 d. vykdytos medžioklės metu, būdamas medžioklės vadovu, jam išduotame medžioklės lape Nr. 91, darydamas įrašą, apie sumedžiotus tauriuosius elnius, skaičių 2 ištaisė į skaičių 3, tačiau šio taisymo neatliko taip, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymo 20 punktas. T. G. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu T. G. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-303-2024, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Skunde nurodyta, kad Institucijos Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:
Žemesnės instancijos teismas
1) Institucija Nutarimu nepagrįstai konstatavo Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą, nes jame nustatoma pareiga medžioklės plotų naudotojui, o ne atskiram medžiotojui. Medžioklės taisyklių 17 punktas teises bei pareigas, įskaitant pareigą saugoti medžioklės lapus, nustato tik medžioklės plotų naudotojui, o ne individualiems medžiotojams. Nagrinėjamu atveju medžioklės plotų naudotojas yra medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas tėra medžiotojų klubo narys;
2) pareiškėjo atliktas medžioklės lapo Nr. 91 taisymas nekvalifikuotinas kaip administracinis nusižengimas, nes jo veiksmuose nebuvo kaltės. Nors administracinio nusižengimo sudedamųjų elementų vertinimo Institucija Nutarime neatliko, net ir atlikęs tokį vertinimą ji nebūtų turėjus pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo, nes pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės elemento. Išanalizavus medžioklės lapo Nr. 91 turinį bei jo pildymo aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad eilutėje Nr. 16 skaičius ,,2“ buvo įrašytas per atsitiktinį apsirikimą ir jo ištaisymas į skaičių „3“ buvo momentinis. Kaip matyti, galutinis 2022 m. gruodžio 3 d. medžioklės metu sumedžiotų tauriųjų elnių skaičius ,,13“ medžioklės lapo apačioje buvo įrašytas teisingai. Medžioklė vyko 2022 m. gruodžio mėnesio pradžioje, t. y. šaltuoju metų laiku, o medžioklės lapas buvo pildomas lauke. Natūralu, kad esant tokioms sąlygoms rašant tam tikrą skaičių galima buvo padaryti klaidą. Ši klaida buvo iškarto pataisyta ir medžioklės lape buvo pažymėtas teisingas medžioklės metu sumedžiotų tauriųjų elnių skaičius.
Skundą padavęs asmuo T. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio taisymo nebuvo. Vardas ir pavardė taip pat buvo neaiškiai parašyta. Rašė lauke, buvo šalta, todėl neišėjo gražiai parašyti. Taisyti iš ,,2“ į „3“ nebuvo tikslo. Bendras skaičius atitinka, todėl nebuvo intencijos taisyti. Dėl medžioklės lapo, tai jis nebuvo užpildytas ir buvo paliktas medžioklės drabužiuose. Žmona išskalbė drabužius, todėl iš lapo liko tik šlapias popieriaus gniužulas, kurį išmetė. Klubo vadovą dėl to perspėjo. Ant medžioklės lapo nurodoma data nuo kada iki kada jis galioja. Kai pasibaigia galiojimas, arba lapas yra užpildomas, jį grąžina klubo vadovui. Lapą grąžina ir kai pasibaigia medžiojimo sezonas. Laiko, kiek jį reikia saugoti, nenurodytas. Jo medžiotojų klubas kas 10 metų iš departamento gauna leidimą naudoti medžioklės išteklius. Leidimas, naudoti medžiojamus gyvūnus, išduodamas ne fiziniam asmeniui, bet juridiniam, šiuo atveju klubui. Jis leidimo neturi. Jam, kaip eiliniui medžiotojui, klubas išduota medžioklės lapą. Pagal tą lapą ir jame nurodytus terminus jis gali medžioti leidžiamus žvėris. Kuomet jam pareigūnas surašė pažeidimo aktą, jis ant jo iškarto parašė, kad su juo nesutinka. Neneigia, kad konkretus skaičius ,,3“ yra parašytas kitaip, nei kiti trejetai. Lauko sąlygomis kiekvieno skaičiaus vienodai neišeina parašyti. Rašytas tikrai yra trejetas ir jokio taisymo padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Feliksas Miliutis nurodė, kad skundą palaiko. Yra du epizodai, dėl kurių skirtas įspėjimas. Pirmasis už prarastą lapą, antrasis už pataisymą. Pirmame epizode yra ne tas administracinės atsakomybės objektas, už lapo praradimą fiziniam asmeniui atsakomybė netaikoma. Medžioklė vyko 2022 metų gruodžio 3 dieną. Medžioklėje dalyvavo 20 dalyvių. Medžioklėje žvėrių sumedžiota nemažai. Problema yra 16 eilutėje, kurioje galimai yra taisymas. Šitoje suvestinėje vertinama, kiek žvėrių sumedžiota. Duomenys yra reikalingi, kai medžiojami limituojami žvėrys. Taurių elnių medžioklė limituojama ir nustatytas metinis limitas, kur kiek jie gali sumedžioti. Būna tikrinama, ar šis limitas ne viršijamas. Reikšmingą įtaką teisinio vertinimo procesui turi tik paskutinė eilutė. Lapai yra pildomi lauko sąlygomis, apklausiami visi medžiotojai, jie pasako, kiek žvėrių sumedžiota. Čia matyt buvo momentinis rašymo netikslumas, tačiau reikšmingoje eilutėje klaidų padaryta nebuvo. Jei būtų taisoma toje eilutėje, galėtų būti taikoma medžioklės taisyklių nuostata, kur reikalaujama darant taisymus apie žvėrių skaičių, pranešti aplinkos apsaugos departamentui telefonu ir gauti jų pritarimą. Šita nuostata yra pakankamai nauja, ji atsirado 2022 metų balandžio mėnesį ir jos formavimo praktikos nėra. Ši nuostata būtų reikšminga, jeigu mažinamas žvėrių skaičius, siekiant nuslėpti žvėrį. Kito tikslo atlikti pataisymus lape nėra. Skaičius buvo tikslinamas į didesnę pusę. Mano, kad tam nereikia skirti resursų, sukelti naštos medžioklės plotų valdytojams vien tik dėl to, kad užšalusiu tušinuku rašant gali išeiti negražus skaičius. Šiuo atveju nemato pavojingumo. Tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos medžioklės žvejų draugija. Kaltės nustatymo ir įrodinėjimo klausimui aplinkos apsaugos departamentas neskyrė jokio dėmesio, nepasisakė, kokiu būdu šitas pažeidimas buvo padarytas. Medžioklės įstatyme nustatyta, kad dėl sistemingų medžioklės taisyklių pažeidimo medžioklės plotų vienetų valdytojui gali būti atimtas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius. Pagal teismų praktiką sistemingu pažeidimu laikoma situacija, kai pasikartoja toks pats pažeidimas daugiau nei vieną kartą ir jį padaro daugiau nei vienas asmuo. Po to patikrinimo buvo suforminti trys analogiški pažeidimai trijų skirtingų medžioklės vadovų atžvilgiu. Viena teisena buvo nutraukta, nes buvo padaryta teisės taikymo klaida ir aplinkos apsaugos departamentas tai pripažino. Jis (F. Miliutis) nesupranta, kodėl tas patikrinimas buvo atliktas ir kodėl tas pažeidimas buvo fiksuotas, kokią reikšmę įstatymo saugojimo vertybėms tai gali turėti. Tokiam neigiamam precedentui neigiamas pasekmes ateityje gali turėti ir padėtas taškas. Turi būti pasakyta, kad jeigu nėra motyvacijos atlikti taisymą, pažeidimas neturėtų būti fiksuojamas. Jis pats yra medžiotojas, todėl žino, kokių keverzonių tuose lapuose prirašo. Lapas nėra ribotos apskaitos dokumentas, kurį reikėtų saugoti. Jeigu prarandi, tai tau jokios atsakomybės nėra, bet jeigu ne prarandi, tai gali gauti įspėjimą. Gal atstovas paaiškins, kodėl ta korekcija gali būti reikšminga. Lapo viršuje nurodoma, kas yra medžioklės organizatorius. Medžioklės lapą išdavė medžioklės klubas (duomenys neskelbtini). Jis išduodamas konkrečiam asmeniui, šiuo atveju T. G.. Kalbant apie užsienio praktiką, tai niekur medžiotojų lapų nėra. Jie yra vienintelė valstybė, kuri turi šitą popierių. Jis daugiau reikalingas sureguliuoti atsakomybę, jei kažkas nutiktų medžioklės metu. Gali paminėti konkretų atvejį, kuris yra dabar nagrinėjamas administraciniame teisme, bylos numeris (duomenys neskelbtini). Byloje medžiojamų gyvūnų išteklių leidimas medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas už 75 pažeidimus. Ten yra lapų taisymas, bet lapų taisymas neturi jokios reikšmės. Jeigu kalbant apie sistemingų pažeidimų apibrėžimą, tai buvo Šiaulių regioninio administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje. Ten pažeidimai buvo kitokie, bet pagal formalų traktavimą. Mano, kad 3 įspėjimų skyrimas skirtingiems asmenims atitiktų tenai pateiktą išaiškinimą. Sistemingu pažeidimu praktikoje laikytini bet kokie, daugiau nei du. Medžioklėje reglamentuojančiu įstatymo teisės aktų reikalavimo pažeidimai padaromi per tam tikrą laikotarpį, padaromi skirtingų asmenų, dalyvavusių skirtingose medžioklėse ir jos epizoduose. Pagal tokį aiškinimą, trys įspėjimai trims skirtingiems medžiotojams, trijų skirtingų medžioklių metu, nors nustatyti vieno patikrinimo metu, gali turėti reikšmingą įtaką. Pareiškėjas apskritai nesijaučia kažką blogo padaręs. Jie nesupranta, kokiu atveju ši nuostata turi būti taikoma. Jie turi Šiaulių teismo rūmų suformuotą precedentą, kol kas kitų išaiškinimų nėra. Tokiu atveju, šitų įspėjimų konstatavimas atitiktų sistemingumo kriterijus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, advokato padėjėjas Ovidijus Speičys nurodė, kad Institucija 17 punkto pažeidimą aiškina plečiamai. Pareigas šis punktas nustato ne tam subjektui, kuriam pritaikyta atsakomybė. Medžiojimo ploto naudotojas yra tas, kuriam yra išduotas medžioklės leidimas. Šiuo atveju medžiojimo leidimas išduotas ir medžioklės ploto naudotojas yra medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), kurio teisinė forma yra asociacija. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kas yra medžioklės ploto naudotojas. Fizinio asmens, kuriam išduotas leidimas medžioti, teisės ir pareigos negali būti tapatinamos su medžiotojų būrelio teisėmis ir pareigomis. Taigi, atsakomybė pritaikius individualiai T. G., Institucija netinkamai pritaikė medžioklės taisyklių 17 punktą. Atsakomybė pritaikyta ne tam subjektui. Dėl antro pažeidimo sutinka su Institucijos atstovu, kad jeigu buvo koks nors taisymas, apie tai reikia pranešti pareigūnui. Jie to neginčija. Jie ginčija tai, ar buvo pagrindas pritaikyti 20 punkto 2 pastraipą. Ar toks taisymas, dėl kurio turi būti informuojama, atitinka nagrinėjamą atvejį. Liudytojas papasakojo, kad atliekant bendrą patikrinimą, buvo pastebėta, kad buvo viršytas sumedžiotų gyvūnų limitas. Buvo tarsi spekuliuota, kad klubas tarsi mėgino į tuos limitus sutilpti. Tačiau tas pataisymas iš dvejeto į trejetą nėra paaiškinamas. Nes jeigu buvo stengiamasi tai taisyti, būtų taisoma iš trejeto į dvejetą, arba iš dvejeto į vienetą. Skaičius buvo parašytas nelabai gražiai, nes medžioklės lapas pildomas iš karto po medžioklės, gruodžio mėnesį, kuomet lauke buvo šalta. Todėl tas skaičiukas nesigavo gražus, buvo pavingiuotas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinis skaičius 13 nėra taisytas. ANK numato, kad administraciniam nusižengimui kvalifikuoti turi būti nustatyti visi to požymiai. Šiuo atveju Nutarimas surašytas nenurodant subjektyvaus požymio – kaltės. Taip pat, jeigu bus nustatyta, kad medžioklės klubas nesugebėjo užtikrinti tinkamo medžioklės įstatymo, taisyklių taikymo ir leido savo medžiotojams atlikti tuos pažeidimus, medžioklės klubui gali būti nepratęstas/panaikintas leidimas medžioti. Tokie nepagrįstai nustatyti nusižengimai vėliau gali susidėti ir medžioklės klubas gali prarasti leidimą medžioti.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad surašė skundžiamą Nutarimą. Yra tokia (duomenys neskelbtini) komisija. Jis yra išrinktas tos komisijos pirmininku. Kiekvienais metais medžiotojų būreliai pateikia prašymus, kokius žvėris nori sumedžioti ateinantį sezoną. Tada komisija sprendžia, kokiu skaičius jiems duoti. Tada medžiotojų būrelis teikia ataskaitą, kokius gyvūnus sumedžiojo praeitą sezoną. (duomenys neskelbtini) pateikė ataskaitos skaičius. Jis pamatė, kad toje ataskaitoje leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičius buvo viršytas. Todėl atliko neplaninį tikrinimą, patikrino medžioklės lapus. Tada gavo e. laišką, kad įvyko techninė klaida. Vietoj 75 patelių ir jauniklių atsirado 60. Kadangi patikrinimą jau buvo pradėję, vis tiek norėjo pamatyti medžioklės lapus. Atnešė tuos lapus ir jis juos peržiūrėjo. Pamatė, kad vieno lapo nėra. Klubo vadovas pasakė, kad T. G. nepateikė to medžioklės lapo, kuriam jis buvo išduotas. Nemažai lapų buvo atlikti taisymai. Tie skaičiais buvo taisyti didėjančiai. Nustatė asmenis, kurie atliko taisymus, vienas iš jų buvo T. G.. Ties grafa 16 akivaizdžiai matosi, kad iš dvejeto padarytas trejetas. Nuo balandžio mėnesio buvo 22 punkto reikalavimą, kad jeigu padarai skaičiaus taisymą, reikia horizontaliai nubraukti, datą parašyti, pasirašyti ir pranešti aplinkos apsaugos departamentui, kuris vertina situaciją ir atsiunčia pareigūną. Kai įsikvietė T. G., jis teigė, kad toks yra jo trejetas ir taisymo nedarė. Už lapo praradimą mano, kad turi būti kažkokia atsakomybė. Pagal praktiką 17 punktą taikė ir kiti pareigūnai, todėl taikė ir jis. Pareigūnai yra minėję, kad taikė 17 punktą, nes kažkas buvo pametęs medžioklės lapą. T. G. yra medžioklės ploto būrelio narys. T. G. buvo atsakingas už medžioklės lapo pildymą ir tvarkymą, ir turėjo jį pateikti jam išdavusiam asmeniui. Kiti medžiotojų būrelio nariai nėra atsakingi, už T. G. prarado medžioklės lapą. Kelia klausimų faktas, kad vienas medžioklės lapas buvo prarastas ir nebuvo pateikta duomenų, kas jame buvo nurodyta. Problema buvo ne tik skaičiaus pataisyme. Nuobauda pačiam būreliui nepaskirta.
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigti, kad minėtas skaičius „3“ nėra taisytas, nėra pagrindo. Tame pačiame lape yra tiek dvejetų, tiek trejetų, kurie yra visiškai vienodi. Tai nėra nusikaltimas. Tiesiog taisant tokią klaidą, padaryti taip, kaip to prašo 22 straipsnis – perbraukti, ištaisyti ir parašyti normaliai. Todėl analizuoti, ar buvo tikslas taisyti ar ne, visiškai neturi reikšmės. Inspektorius, atlikdamas planinį ar neplaninį patikrinimą ir pastebėjęs tokį netikslumą, negali jo nevertinti, jeigu tuo buvo pažeistas konkretus punktas. Kas liečia 17 punkto pažeidimą, tai medžioklės ploto naudotojai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Klubas priima sprendimą tų pačių fizinių asmenų atžvilgiu. Klubas išduota medžioklės lapą, kuris yra oficialus leidimas naudoti medžioklės plotą. Šiuo atveju pareiškėjui išduotas lapas yra leidimas jam naudoti medžioklės plotą. Todėl akivaizdu, kad praradus lapą sankcija galioja tiek juridiniam asmeniui, tiek fiziniam asmeniui. Paskirta švelniausia sankcija – įspėjimas, yra visiškai pagrįsta. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundo turinio matyti, kad T. G. iš esmės nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno nutarimu ir jam paskirta administracine nuobauda, mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
T. G. institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad būdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotoju, prarado ir negrąžino medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkui jam išduotą panaudotą medžioklės lapą Nr. 89, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 17 punktas. Tai pat už tai, kad 2022 m. gruodžio 3 d. vykdytos medžioklės metu, būdamas medžioklės vadovu, jam išduotame medžioklės lape Nr. 91, darydamas įrašą, apie sumedžiotus tauriuosius elnius, skaičių 2 ištaisė į skaičių 3, tačiau šio taisymo neatliko taip, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymo 20 punktas.
ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno epizodo atskirai.
Dėl Medžioklės taisyklių 17 punkto reikalavimų
T. G. skunde nurodo, kad nėra Medžioklės taisyklių 17 punkte nurodytas subjektas, kuriam galėtų kilti administracinė atsakomybė. Medžioklės plotų naudotojas yra medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas.
Medžioklės taisyklių 17 punkte, be kita ko, nurodyta, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus.
Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje medžioklės plotu naudotojas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Leidimo gavėjas turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) per paskutinius 5 metus jam nebuvo panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete; 2) turi Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą, ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją (tik fiziniams asmenims) ir nėra pažeidęs Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų; 3) nėra pažeidęs Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad leidimas išduodamas tik konkurso būdu, Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas. Taigi, iš nurodytų Medžioklės įstatymų nuostatų matyti, jog asmuo, siekiantis gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnu išteklius medžioklės plotų vienete, turi atitikti tam tikras sąlygas, kurios išimtinai siejamos su asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. G. nurodė, kad jam nėra Departamento išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, o byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos pareiškėjo argumentus. Institucija nepateikė teismui jokių duomenų, apie pareiškėjui T. G. išduotą atitinkamą leidimą. Iš Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 punkto matyti, kad medžioklės plotų naudotojas privalo turėti Departamento išduotą leidimą, priešingu atveju jam nesuteikiamas medžioklės plotų naudotojo statusas. Ši įstatymo norma yra imperatyvi.
Medžioklės įstatymo 17¹ straipsnyje nurodyta, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete. Medžioklės vadovo (medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo) statusas savo teisėmis ir pareigomis iš esmės skiriasi nuo medžioklės plotų naudotojo statuso. T. G., gavęs medžioklės lapą bei paskirtas medžioklės vadovu, tuo pačiu neįgijo medžioklės plotų naudotojo statuso, kaip teigia Institucijos atstovas.
Kad medžioklės plotų naudotojo ir medžioklės vadovo statusai skiriasi, matyti ir iš Medžioklės taisyklių 24 punkto reglamentavimo, kuriame nurodyta , kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Tarp Medžioklės taisyklių 24, 25, 26 punktuose nustatytų medžioklės vadovo pareigų nėra pareigos, numatytos taisyklių 17 punkte numatyto reikalavimo panaudotus medžioklės lapus saugoti 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.
Pareiškėjas teigia, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad minėtam medžiotojų klubui Departamentas buvo išdavęs leidimą, tačiau Institucija atsiliepime bei Institucijos atstovas teismo posėdžio metu to neginčijo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nėra Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtas subjektas, todėl nubaustas už Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą nepagrįstai ir nutarimas šioje dalyje naikintinas.
Dėl Medžioklės įstatymo 20 punkto pažeidimo
Skunde T. G. nurodo, kad nėra nustatytas subjektyvus elementas – kaltė. Medžioklės lapo Nr. 91 16-je eilutėje skaičius ,,2“ buvo įrašytas per atsitiktinį apsirikimą ir jo ištaisymas į skaičių „3“ buvo momentinis.
Medžioklės taisyklių 20 punkte, be kita ko, nurodyta, kad medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.
Teismų praktikoje pažymėtina, kad medžioklės lape esanti informacija yra teisiškai reikšminga, kadangi pasibaigus medžioklės lapų galiojimui, pagal juose pateiktus duomenis yra rengiama ataskaita medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams ir sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą. To pasėkoje yra priimami tolimesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ir atsakomybės taikymo (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-616/2022).
Pareiškėjas skunde teigia, kad medžioklės lapo Nr. 91 taisymas nekvalifikuotinas kaip administracinis nusižengimas, kadangi nėra subjektyviojo elemento – kaltės. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas patikslino, jog T. G. neturėjo motyvacijos keisti skaičius, kadangi skaičius buvo pataisytas iš mažesnio (,,2“) į didesnį (,,3“), t.y. nebuvo tyčios nenurodyti kitokio sumedžiotų gyvūnų skaičiaus. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį kyla ir už dėl neatsargumo padarytas veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti Medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022). T. G. turėjo suprasti, kad padarė rašymo apsirikimą ir imtis veiksmų, siekiant tinkamai ištaisyti padarytą klaidą, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 20 punktas. Todėl, atsižvelgiantį nurodytą, pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai, jog T. G. veiksmuose nebuvo subjektyvaus elemento – kaltės, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytos materialios teisės normos, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad medžioklės lape padarė momentinį rašymo apsirikimą. Medžioklės lapo rašymo metu lauke buvo šalta, todėl skaičiaus „3“ nepavyko gražiai parašyti. Šie T. G. argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant medžioklės lapą Nr. 91, išduotą medžioklės vadovui T. G., aiškiai matyti, kad 16 eilutėje pirmiausiai buvo įrašytas skaičius „2“, o tada pakeistas į skaičių „3“. Palyginus 16 eilutėje parašytą skaičių „3“ su 1 bei 12 eilutėse parašytais tais pačiais skaičiais aiškiai matyti, kad jie skiriasi rašymo stiliumi. 16 eilutėje parašyto skaičiaus dalis įsiterpia į žemiau esančio langelio plotą. Visose kitose eilutėse esantys skaičiai užima tik jiems skirtą langelio plotį. Taip pat vizualiai aiškiai matoma, kad taisyto skaičiaus ,,3“ apatinė dalis yra gerokai siauresnė, nei viršutinė, nors kitose eilutėse esančio tokio pačio skaičiaus viršutinė dalis yra gerokai platesnė. Tad teismui nekyla abejonių, kad minėtas skaičius T. G. buvo pataisytas iš skaičiaus „2“ į skaičių „3“.
Pareiškėjo ir jo atstovo advokato teiginius, kad rašymo apsirikimas buvo padarytas momentiškai, teismas taip pat vertina kritiškai, nes iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada tiksliai klaidos taisymas buvo atliktas, t. y. momentiškai (rašant skaitmenį), ar praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl tik medžioklės lape padarytų klaidų taisymas, atitinkantis Taisyklių 20 punkto reglamentavimą, galėtų būti informatyvus, nes būtų nurodyta taisymo data.
Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Feliksas Miliutis paaiškino, kad momentinis rašymo apsirikimas buvo padarytas ne esminėje galutinėje eilutėje. Teismas atmeta šį pareiškėjo atstovo argumentą, nes jei rašymo apsirikimas būtų buvęs padarytas galutinėje eilutėje, kurioje nurodytas galutinis sumedžiotų žvėrių skaičius ir tokia klaida nebūtų pagal Taisyklių reikalavimus ištaisyta, galimai kiltų klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, jog dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo T. G. savo kaltę neigė visos administracinių nusižengimų teisenos metu, nesigaili dėl šio nusižengimo padarymo. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teigti, jog paskirta švelniausia nuobaudos rūšis yra per griežta, pareiškėjas nenurodė, todėl konstatuotina, kad nuobauda yra adekvati, individualizuota tinkamai.
Skundu taip pat prašoma priteisti pareiškėjui T. G. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 25, 26).
ANK 666 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565 ¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismui konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo reikalavimai iš dalies yra nepagrįsti, o skundžiamas nutarimas keistinas tik dalyje, administracinio nusižengimo teisena nenutraukta, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl jo prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti nutarimą dalyje, kuria T. G. nubaustas už tai, jog prarado ir negrąžino medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkui jam išduotą panaudotą medžioklės lapą Nr. 89, kaip to reikalauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 17 punktas. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Netenkinti T. G. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.