- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-771-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03744-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., V. Z.
- Pareiškėjas
- V. N., S. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G.,
dalyvaujant apeliantų (pareiškėjų) atstyovei advokatei S. Č., suinteresuotiems asmenims L. G., jos atstovui advokatui R. M., V. Z.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. N. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-4466-652/2016 pagal pareiškėjų V. N. ir S. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Z., L. G..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai V. N. ir S. K. prašė jiems atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą jų motinos B. O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad 2013-05-02 notarų biure buvo paskelbtas mirusiosios testamentas, pagal kurį visą palikėjos turtą turėjo paveldėti pareiškėjai, tačiau po testamento paskelbimo kilus konfliktui tarp mirusiosios vaikų, pareiškėjai notarui nepateikė prašymo dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai praleido dėl svarbios priežasties, t. y. pareiškimas notarei nebuvo pateiktas dėl V. Z. ir L. G. pateikto ieškinio Alytaus rajono apylinkės teismui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. G. ir V. Z. atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjų prašymo ir jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015-07-17 sprendimas eliminavo iki tol galiojusias kliūtis pareiškėjams įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Aplinkybės dėl kreipimosi (2015-10-17) į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą taip pat niekaip neįtakojo tokios pareiškėjų teisės tinkamo įgyvendinimo. Net ir skaičiuojant terminą nuo 2015-10-20 kuomet atsisakytą priimti kasacinį skundą, pareiškėjai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti bei nenurodė jokių priežasčių trukdžiusių kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjų V. N. ir S. K. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo egzistavo.
Teismas nesutiko su pareiškėjų atstovės išvada, kad pareiškėjai savo valią priimti palikimą išreiškė dalyvaudami testamento paskelbime, kad jie suprato, jog dalyvavimas testamento paskelbime ir yra palikimo priėmimas, kadangi būnant notaro kontoroje, sužinoję jiems palankų testamento turinį, pareiškėjai turėjo visas galimybes pateikti prašymą palikimui priimti arba išsiaiškinti palikimo priėmimo tvarką.
Dėl 2013-06-20 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas pažymėjo, kad nebuvo užkirstas kelias pareiškėjams kreiptis dėl palikimo priėmimo bendra tvarka, pareiškėjus atstovavo advokatė, be to, pareiškėjai, laikydami laikinąsias apsaugos priemones kliūtimi kreiptis dėl palikimo priėmimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, nesiekė jų panaikinimo (CPK 150 str. 4 d.).
Teismas sprendė, kad aplinkybė, kiek buvo terminas praleistas, yra svarbi. Šiuo atveju, net ir laikant teisminius ginčus aplinkybe, dėl kurios galimai nesikreipė pareiškėjai dėl palikimo priėmimo anksčiau, svarstytinas terminas pasibaigus teisminiams ginčams, po kurio pareiškėjai kreipėsi į teismą, ir kuris sudaro daugiau nei vienerius metus. Pareiškėjams, esant testamentiniams įpėdiniams, paskelbus testamento turinį, atsirado subjektinė teisė, skirtingai nei suinteresuotiems asmenims, kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą, šios teisės nepaneigė nei teisminiai ginčai, nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sustabdė tik paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nors ir naudojosi kvalifikuoto teisininko advokato paslaugomis, nes jokių svarbių priežasčių, dėl ko jie per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra nustatyta, todėl pareiškėjų prašymą atmetė.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš pareiškėjos V. N. 15 Eur teisinės pagalbos išlaidų suinteresuotam asmeniui L. G.. Priteisė iš pareiškėjo S. K. 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų suinteresuotam asmeniui L. G.. Priteisė iš pareiškėjos V. N. 2,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš pareiškėjo S. K. 2,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjai V. N. ir S. K. prašo panaikinti 2016-11-24 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą patenkinti; priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas; prijungti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjai įstatymo nustatyto termino ribose kreipėsi į notarų biurą, siekė priimti palikimą pagal motinos testamentą. Pasirašymą apie B. O. K. testamento paskelbimą pareiškėjai, suinteresuoti asmenys suprato kaip paveldėjimo bylos užvedimą. Šią aplinkybę patvirtina susiinteresuotų asmenų išdėstyta pozicija ieškinyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. 2-462-470/2015) bei suinteresuotų asmenų 2016-05-27 teiktuose prašymuose Alytaus rajono 2-ojo notaro biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.
Palikimą tvarko ir valdo S. K. bei V. N.. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, jog po motinos mirties likusiu turtu jos nesirūpina bei juo nesinaudoja. Suinteresuoti asmenys nesiekė ir nesiekia teisinėmis priemonėmis realizuoti savo paveldėjimo teisių į po motinos mirties likusį palikimą, likusio palikimo nėra priėmę faktiniais savo veiksmais. Tokiu būdu atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti kitų asmenų interesai nubūtų pažeisti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, prašydami pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia. Mirusiosios valia išreikšta testamente, kuri buvo nenuginčyta teisminiu būdu, valios gerbtinumas turi būti ginami viešo intereso principais.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime nurodyta išvada, jog pareiškėjai turėdami apsisprendimo laisvę nepareiškė noro priimti po motinos mirties likusio palikimo yra visiškai nepagrįsta. Šią teismo išvadą paneigia prie civilinės bylos prijungta Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-462-470/2015, kurioje pareiškėjai V. N. ir S. K. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią ir norą priimti po motinos mirties likusį palikimą pagal testamentą. Civilinėje byloje buvo nagrinėjamas testamento teisėtumo pagrindas. Pareiškėjai civilinėje byloje dalyvavo atsakovų, t.y. kaip paveldėtojų pagal testamentą, statusu. Ginčo dėl pareiškėjų kaip paveldėtojų pagal testamentą nebuvo. Šios aplinkybės Alytaus rajono apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą visiškai neįvertino.
Nors teismas ir pažymėjo, kad pareiškėjai naudojosi advokato teisine pagalba, tačiau teisinė pagalba klientams buvo pradėta teikti praėjus trijų mėnesių įstatymo nustatytam terminui, per kurį klientai turėjo kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos mirties užvedimo. Šia sutartimi advokatas buvo įgaliotas atstovauti pareiškėjus V. N. ir S. K. kaip atsakovus civilinėje byloje pagal ieškovių L. G. ir V. Z. ieškinį dėl B. O. K. testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisinė pagalba klientams buvo teikiama iki bus išnagrinėta civilinė byla teisme.
Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo, neįvertino visos civilinėje byloje esančių aplinkybių visumos, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusios situacijos, pareiškėjų elgesio ginant savo paveldėjimo teises pagal testamentą civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantai prašo priimti rašytinį įrodymą, kuris nebuvo pateiktas nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, t.y. 2016-12-12 Alytaus rajono administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie turto tvarkymą Nr. R5 (1.15-253). Šio dokumento būtinumą sąlygojo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime išdėstytos aplinkybės apie tai kas po mirusiosios B. O. K. mirties rūpinasi likusiu palikimu, t.y. šio dokumento būtinybė atsirado jau po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. G. ir V. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir 2016-11-24 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjų suinteresuotų asmenų naudai 250 Eur apeliacinėje instancijoje jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pareiškėjų procesiniuose dokumentuose, o taip pat jų atstovės teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, jog paskelbus motinos testamentą, notarų biure pareiškėjams buvo liepta laukti galimų teisminių ginčų pabaigos, patvirtina, jog jau testamento pagarsinimo metu, pareiškėjams tapo žinoma, jog jie turi atlikti papildomus veiksmus (pateikti pareiškimą) tam, kad priimtų mamos palikimą. Išreikšta asmens valia priimti palikimą yra suprantama būtent kaip aktyvūs veiksmai, kurių metu paduodamas pareiškimas notarui, o ne vidinis asmens apsisprendimas ar kitokio pobūdžio veiksmai, kurie nesusiję su tikslo įgyvendinimu. Apie tai, kad priimant palikimą po motinos mirties, buvo reikalinga notarui pateikti pareiškimą, testamento paskelbimo metu pareiškėjai akivaizdžiai buvo informuoti. Kitoks notarės elgesys neatitiktų jos elgesiui keliamų reikalavimų, o tuo pačiu būtų nesuderinamas ir su įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimo pagrindus ir sąlygas, nuostatoms. Notarės elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu tuo tarpu nebuvo kvestionuojamas. Jeigu pareiškėjai būtų įsitikinę, jog visus reikiamus veiksmus palikimui priimti atliko pasirašydami apie testamento pagarsinimą, praėjus metams laiko po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo testamento nuginčijimo byloje, pastarieji nebūtų kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo antrą kartą. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija apie tai, kad tariamai suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo faktą suvokė vienodai kaip ir pareiškėjai, taip pat argumentai apie tai, jog civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo pareiškėjai gindami savo pažeistus interesus veikė aktyviai, teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo atžvilgiu neturi. Pastarosios aplinkybės negali pateisinti pareiškėjų neveikimo priimant palikimą, be kita ko, tokios aplinkybės nurodomos tik deklaratyviai. Nepagrįstas ir neteisingas pareiškėjų argumentas, jog atnaujintas terminas palikimui priimti nepažeistų kitų asmenų (įpėdinių) teisių. Jau vien tai, kad tarp asmenų kilęs ginčas dėl testamento teisėtumo, suponuoja apie tai, jog ir kiti įpėdiniai yra suinteresuoti palikimo priėmimu ir termino priimti palikimui pratęsimas galėtų turėti įtakos minėtų asmenų interesams. Siekiant priimti palikimą kitu būdu negu kad kreipiantis su pareiškimu į notarą, pareiškėjai tokį palikimo priėmimo būdą turi įrodinėti atskiroje byloje, todėl apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad pareiškėjai vieninteliai yra priėmę palikimą kaip faktiniai jo valdytojai, taip pat neturi teisinės reikšmės ir neturi būti vertinami. Pareiškėjų advokatė žinojo visas aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimo terminais ir jų skaičiavimu, termino pareiškimo pateikimui atnaujinimo galimybes, laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, taigi tuo pačiu galėjo išaiškinti pareiškėjams šias sąlygas bei paskatinti juos nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į notarą. Tuo pačiu pareiškėjai turėjo visas galimybes patys teirautis atstovės šių klausimų ir tokiu būdu tinkamai realizuoti turimas teises. Pareiškėjai teigdami, jog jų supratimu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo kliūtimi priimti palikimą, nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl tokių priemonių panaikinimo. Pareiškėjai net ir apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų ir argumentų dėl ko ilgiau kaip metus laiko nuo teisminių ginčų pabaigos ir 2,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. To pareiškėjai nesugebėjo paaiškinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantai pateikti naujus rašytinius įrodymus turėjo visas galimybes dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantai taip pat nepateikė paaiškinimo dėl ko pastarieji įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kas lemia būtinybę juos priimti apeliacinėje instancijoje, tuo pačiu nepaaiškino ir fakto kaip gi apskritai nurodytas naujai/papildomai teikiamas rašytinis įrodymas (dokumentas) yra susijęs su termino praleidimu ar jo atnaujinimo priežastimis. Be to, byloje išimtinai sprendžiamas klausimas susijęs su praleisto termino skaičiavimu ir jo atstatymu, taigi apeliantų pateiktas rašytinis dokumentas negali būti vertinamas, nes nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai V. N., S. K. ir suinteresuoti asmenys L. G. ir V. Z. yra B. O. K., mirusios (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdiniai. 2013-05-02 notarų biure buvo paskelbtas mirusiosios testamentas, surašytas 2011 03 01 Alytaus rajono 2-ajame notarų biure, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis paliko pareiškėjams, tačiau po testamento paskelbimo kilus konfliktui tarp mirusiosios vaikų, pareiškėjai (testamentiniai įpėdiniai) per CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Alytaus rajono apylinkės teisme 2013 05 08 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovių V. Z. ir L. G. ieškinį atsakovams V. N. ir S. K. dėl testamento nuginčijimo, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinys atmestas (civ. bylos Nr. 2-462-470/2015), sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-1118-527/2015). Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė.
Pažymėtina, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2008; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; kt.).
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 str. įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pareiškėjai įstatymo nustatyto termino ribose kreipėsi į notarų biurą, siekė priimti palikimą pagal motinos testamentą ir testamento perskaitymą suprato kaip paveldėjimo bylos užvedimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų teiginiai, išskyrus suinteresuotų asmenų, turinčių priešingą interesą byloje, aiškinimus, byloje nepaneigti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams, esant testamentiniais įpėdiniais, paskelbus testamento turinį, atsirado subjektinė teisė kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą, šios teisės nepaneigė nei teisminiai ginčai, nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sustabdė tik paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, tačiau nebuvo atsižvelgta į kitas byloje esančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjai turėdami apsisprendimo laisvę nepareiškė noro priimti motinos palikimą. Kaip matyti iš pareiškėjų atstovės bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pareiškėjai rūpinasi palikėjos turtu nuo pat jo atsiradimo. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikta 2016-12-12 Alytaus rajono administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie turto tvarkymą Nr. R5 (1.15-253) (b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismo 2017 06 22 posėdyje suinteresuoti asmenys L. G. ir V. Z. pripažino, kad po motinos mirties, kilus konfliktui dėl testamento, motinos namų valdoje nėra buvusios, žemės nedirba ir neprižiūri, kad su pareiškėjais santykiai itin konfliktiški.
Iš prijungtos Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-462-470/2015 medžiagos, nustatyta, kad po B. O. K. mirties liko gyvenamasi namas su kitais pastatais bei 0, 31 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 5, 77 ha ir 26, 60 ha ploto žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kad 5, 77 ha ir 26, 60 ha ploto žemės sklypais (duomenys neskelbtini) iki motinos mirties neatlygintinai naudojosi S. K. (prijungtos civ. bylos 1 t. b. l. 53-55). Taip pat nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje apeliantų (kaip atsakovų) pozicija buvo nuosekli, siekiant apginti motinos testamentu išreikštą valią, kuri turi būti suprantama kaip siekis priimti motinos testamentu paliktą turtą. Tai, kad apeliantai po įsiteisėjusio teismo sprendimo apie 1 metus delsė kreiptis į notarą, neteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai atsisakė priimti palikimą pagal testamentą (CPK 185 str.).
Iš byloje esančių Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. raštų nustatyta, kad paveldėjimo byla po mirusios B. O. K. nėra užvesta. Testamentas yra galiojantis. Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kaip testamentiniai įpėdiniai. Nė viena iš suinteresuotų asmenų nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jos kaip įstatyminės įpėdinės ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų priimti motinos palikimą faktiškai jį valdydamos, prižiūrėdamos paliktą turtą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad termino atnaujinimas palikimui priimti testamentiniams įpėdiniams kaip nors pažeidžia suinteresuotų asmenų teises.
Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Dėl visumos išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymų ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl termino palikimui priimti nepagrįstas. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas ir 2016 m. gruodžio 8 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - pareiškimas tenkintinas, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 185 str., 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantai prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai byloje pateikė rašytinius įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pareiškimą, 900 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l.5, 43 95).
LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyti 8.2 p.- už ieškinį – 2,5 koeficientas, 8. 9 p.-už apeliacinį skundą – 2, 5 koeficientas, 8, 19 p.-už vieną atstovavimo teisme valandą – 0, 1 koeficientas (maksimalus dydis apskaičiuojamas nuo 771,90 Eur (2016K2) x 2,5 = 1929, 75 Eur).
Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį spręstina, jog pareiškėjos V. N. turėtos 900 Eur išlaidos už advokato pagalbą (pareiškimo surašymą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos ir kompensuotinos. Patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjai V. N. iš suinteresuotų asmenų kaip turinčių priešingą teisinį interesą byloje po lygiai priteistinos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pareiškimą, 900 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l.5, 43 95).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Patenkinus apeliacinį skundą, iš suinteresuotų asmenų V. Z. ir L. G. po lygiai iš kiekvienos priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų išsiuntimu, pirmosios instancijos teisme – 5 Eur ir apeliacinės instancijos teisme - 22 Eur, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir 2016 m. gruodžio 8 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų V. N. ir S. K. pareiškimą patenkinti ir atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą po jų motinos B. O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti.
Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 492 Eur (po keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 13, 50 Eur (po trylika eurų ir 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.