Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. V. (toliau ir – pareiškėjas) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškimą priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti ir civilinę bylą skyrė nagrinėti 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas paaiškino, jog po tėvuko mirties jis, būdamas tik 23 metų, dar ilgą laiką gyveno su mama, mirusia (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja faktiškai pardėjo valdyti visą likusį tėvo turtą, kartu augino gyvulius, dirbo žemę, šienavo ir kt., o jo vyresnis brolis (kuris yra miręs ir jokių įpėdinių nepaliko) gyveno atskirai, po mamos mirties dirbo dalį žemės, o po brolio mirties tėvo žeme pareiškėjas leido naudotis kaimynams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Kadangi M. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, taikytinos 1964 metų civilinio kodekso normos (toliau – 1964 m. CK), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek 2000 m. CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2021 m. vasario 23 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo matyti, kad po M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą. Iš 2021 m. vasario 23 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad M. V. turėjo du sūnus: pareiškėją A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat matyti, kad M. V. mirė santuokoje su V. V., kuri, kaip matyti iš mirties liudijimo, yra mirusi (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. kovo 30 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir vaikų nepaliko.

Iš byloje pateiktų 2021 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazių išrašų matyti, kad M. V. nuo 1998 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklauso 5 900/64 600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat nuosavybės teisės yra neįregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 9 d. pranešimo Nr. 5SD-(14.5.104.)-1379 ir 2015 m. gruodžio 3 d. pranešimo Nr. 5SD-3170-(14.5.104.) matyti, kad M. V. yra parengta nuosavybės teisių atkūrimo byla į 0,09, 0,95, 1,12 ir 0,84 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurioje pristačius pažymą iš notarų biuro apie turto įpėdinius ir pasirašius nuosavybės teisių atkūrimo byloje bus rengiamas nuosavybės teisių atkūrimo įsakymo projektas.

Aptarti rašytiniai įrodymai bei teis o posėdžio metu apkalstų liudytojų I. R. ir I. Č. parodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad A. V., gyvenęs kartu su tėvais ir vedęs bendrą ūkį, po tėvo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties toliau likdamas gyventi kartu su mama, dirbdamas tėvui priklausiusius asmeninio ūkio žemės sklypus ir atlikdamas nuosavybės teisių į juos atkūrimo procedūras tėvo vardu, o taip pat naudodamasis tėvui priklausiusiu kilnojamuoju turtu, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, per įstatymą nustatytą terminą priėmė mirusio tėvo M. V. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.