- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e2-428-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11233-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Sonata Mickevičienė
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medžio grindys“ atstovei bankroto administratorei Žydrei Judickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medžio grindys“ ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 7 036,73 Eur nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje bei dublike nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei. Atsakovas buvo ieškovės vadovu nuo įmonės įkūrimo 2010 m. lapkričio 25 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovės bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi yra patvirtintas biudžeto 11 121,83 Eur reikalavimas, kurį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus - 3 585,02 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 7 536,81 Eur reikalavimas. Aukštesnės eilės kreditorių nėra. VMI prie FM, atlikusi ieškovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., surašė 2017 m. rugsėjo 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr.(23.30-08) FR1042-5995, kurioje nustatė, kad įmonė, neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką ir tiriamuoju laikotarpiu išmokėjo 10 733,83 Eur kitiems kreditoriams (3 538,10 Eur kuro įsigijimui + 17,89 Eur Registrų centrui + 7 177,94 Eur už prekes ir paslaugas), kurių eiliškumas pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra penktoje eilėje ir tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2017 m. liepos 31 d. liko skolinga 8 153,30 Eur įmokas į biudžetą, t. y. liko skolinga kreditoriams, kurių eiliškumas pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra trečioje eilėje: VMI prie FM - 6 289,69 Eur bei VSDFV Kauno skyriui - 1 863,61 Eur. Kreditorius VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimo iš ieškovės veiksmus pradėjo nuo 2015 m. spalio 21 d. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka iš ieškovės veiksmus pradėjo nuo 2011 m. gegužės 24 d. Taigi, atsakovas žinojo apie skolų biudžetui egzistavimą bei minėtų trečios eilės kreditorių vykdomas priverstinio išieškojimo priemones laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, atsakovui skirta administracinė nuobauda. Nutartis įsiteisėjusi. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki paskutinio atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriumi 2017 m. liepos 5 d., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medžio grindys“ turėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius bei įmokas biudžetui, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų to nepadarė. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Medžio grindys“ neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruota transporto priemonių. Šiuo metu bankrutavusi UAB „Medžio grindys“ jokio turto neturi, dėl ko 7 036,73 Eur nepriemoka biudžetui, buvusi 2017 m. liepos 5 d. (6 105,10 Eur skola VMI prie FM ir 931,63 Eur skola VSDFV Kauno skyriui) nebus padengta. Todėl 7 036,73 Eur nuostolių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo, kadangi ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu, kad UAB „Medžio grindys“ vadovas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra įrodytos visos sąlygos reikalingos tam, jog iš atsakovo būtų priteista dėl padaryto administracinio nusižengimo kilusi žala. UAB „Medžio grindys“ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neatsiskaitė su trečios eilės kreditoriais 7 036,73 Eur sumoje, o šiuo metu neturi galimybių su jais atsiskaityti, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų likę nesumokėti mokesčiai bei įmokos biudžetui yra subsidiari atsakovo, kaip buvusio UAB „Medžio grindys“ vadovo prievolė. Atsakovas nurodo, kad 10 733,83 Eur išlaidos, panaudotos atsiskaitymui su penktos eilės kreditoriais buvo būtinos išsaugoti bendrovės veiklai, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Operatyvinio patikrinimo nustatytu laikotarpiu atsakovas UAB „Medžio grindys“ lėšas naudojo ne tik bendrovės tikslams, bet ir asmeninėms reikmėms, pusvelčiui pardavė sau bei neišsaugojo įmonės turto, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, todėl buvo nesąžiningas, nepakankamai rūpestingas, nelojalus įmonei, siekė naudos sau, bet ne įmonei. Atsakovas, pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą, nepagerino įmonės veiklos, kuri nuo 2016 m. buvo nuostolinga. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas, būdamas UAB „Medžio grindys“ vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 5 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie UAB „Medžio grindys“ finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką trečios eilės kreditoriams ir apie tai, kad šie kreditoriai taiko priverstinio išieškojimo priemones, suprasdamas, kad turi galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką trečios eilės kreditoriams, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus mokesčius bei įmokas valstybei taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti ir įrodyti įsiteisėjusiu teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-51-668/2018.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad bendrovės veikla yra medienos gaminių gamyba ir prekyba, o norint pagaminti medienos gaminius ir jais prekiauti, prieš tai būtina įsigyti gaminiams reikiamas medžiagas, taigi, privalu už medžiagas atsiskaityti su tiekėjais. Neatsiskaičius su medžiagų tiekėjais, medžiagos nėra tiekiamos/išduodamos ir medienos gaminiai negali būti pagaminti, taigi, bendrovė negali gauti jokių pajamų ir tęsti veiklos. Atsakovas nevengė ieškovei priklausančių mokestinių prievolių vykdymo, mokėjo privalomuosius mokesčius VSDFV, taip pat apskaičiavo ir deklaravo mokesčius mokėtinus VMI prie FM. Lėšų nepakankant, atsakovas nesumokėjo mokesčių VMI prie FM, tačiau šiuo laikotarpiu, kai mokesčiai buvo nemokami, atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių išsaugoti bendrovės veiklą ir atsiskaityti su visais be išimties bendrovės kreditoriais. Veiklos gerinimas reikalavo lėšų, todėl teko atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais, dėl ko su medžiagų, kuro, reklamos paslaugų tiekėjais atsiskaitymus atsakovas darė iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus savo turtą ir kurių tik dalį iš bendrovės susigrąžino pateikdamas avanso apyskaitas. 2017 m. rugsėjo 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje įvardintos 10 733,83 Eur išlaidos penktos eilės kreditoriams, kuriomis buvo atsiskaityta už būtinas prekes ir paslaugas įmonės veikloje, dėl to, kad: 1) įvairioms degalinėms 3 538,10 Eur sumokėjo už kurą kuris naudotas vykdant bendrovės veiklą: vežant medžiagas, gaminius, vykdant klientų paiešką, vykstant visais kitais bendrovės reikalais; 2) UAB „AD WOOD“ 2 601,71 Eur sumokėjo už prekes medienos gaminių gamybai ir jos buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 3) UAB „Maraksis“ 1 241,76 Eur sumokėjo už patalpų nuomą, kurios buvo būtinos vykdant bendrovės veiklą - gaminant medienos gaminius; 4) UAB „Admedija“ 740,52 Eur sumokėjo už internetinę reklamą, svetainės kūrimą, svetainės talpinimą ir šios išlaidos buvo būtinos siekiant susirasti naujų klientų, gauti naujų užsakymų medienos gaminiams; 5) UAB „Sakai“ 537,60 Eur sumokėjo už prekės medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 6) Minkausko TŪB 593,75 Eur sumokėjo už prekės medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 7) UAB „Medlenas“ 350,80 Eur sumokėjo už prekės medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 8) UAB „Kiilto“ 246,84 Eur sumokėjo už prekes medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 9) UAB „Glaistų centras“ 218,50 Eur sumokėjo už prekės medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos prekės, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 10) UAB „Darbo apranga“ 104,65 Eur sumokėjo už darbo drabužius su reklaminiais užrašais ir šios prekės skirtos vykdyti bendrovės veiklą - gaminti medienos gaminius, o taip pat reklamuoti bendrovę, pritraukti naujų klientų; 11) UAB „Tonacija“ 34,02 Eur sumokėjo už prekės medienos gaminių gamybai, kurios buvo būtinos, kad bendrovė galėtų įvykdyti klientų užsakymus, pagaminti medienos gaminius, juos parduoti, tokiu būdu gauti pajamų; 12) UAB „Aservisas“ 14,75 Eur sumokėjo už automobilio remonto paslaugas, kurios buvo būtinos išlaidos tam, kad atsakovas galėtų savo automobiliu, kurį panaudos sutarties pagrindu naudoja bendrovė, galėtų vykti bendrovės reikalais; 13) UAB „Omnitel“ 9,04 Eur sumokėjo už telefono ryšio paslaugas, kurios buvo būtinos išlaidos bendrovės reikalams tvarkyti. Atsakovas kurą pirko savo automobiliui, bet jį naudojo bendrovės veiklai panaudos sutarties pagrindu, nes tik tokiu būdu bendrovė galėjo susirasti klientų, vykdyti klientų užsakymus, gauti pajamas ir tęsti veiklą. Ypatingai svarbi aplinkybė, vertinant atsakovo veiksmus yra ta, kad atsakovas su bendrovės kreditoriais atsiskaitinėjo iš savo asmeninių lėšų, tokiu būdu sumažino bendrovės skolas, tuo tarpu bendrovė jam už tai liko skolinga 12879,85 Eur ir šis atsakovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra didžiausias, kas reiškia, kad buvo pažeisti paties atsakovo turtiniai interesai, bei patvirtina, jog atsakovas buvo sąžiningas, rūpestingas, lojalus ir siekė išsaugoti bei pagerinti bendrovės veiklą, atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Atsakovas tikėjosi, kad ši suma jam bus grąžinta įmonei atkūrus mokumą. Atsakovas visiškai nevengė atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais, planavo tai padaryti, kai bendrovės veikla taps stabili, o pajamos išaugs. Ištikus verslo nesėkmei, pilnai atsiskaityti su VMI prie FM bei VSDFV Kauno skyriumi nepavyko. Verslo nesėkmė negali būti vertinama kaip ieškovo siekis išvengti atsiskaitymo su ieškovu tyčia padarant šiam žalos. Be to, nuo pat UAB „Medžio grindys“ įsteigimo (2010 m. lapkričio 15 d.), išskyrus 2014 - 2015 m., bendrovės veikla buvo nuostolinga. Atsakovas manė, jog nuostoliai susiję su trumpu bendrovės veiklos laikotarpiu, didele konkurencija rinkoje, todėl tikėjo, jog pavyks padidinti pardavimus ir įmonė veiks pelningai. Atsakovas visą bendrovės veiklos laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, tam, kad verslas suklestėtų, šiam tikslui netgi naudojo savo asmenines lėšas. Ieškovės teiginys, kad atsakovo atsiskaitymas su žemesnės eilės kreditoriais, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą yra atsakovo neteisėti veiksmai yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad minimi atsakovo veiksmai pasireiškė ne tik VMI prie FM bei VSDFV Kauno skyriaus atžvilgiu, yra ir kitų kreditorių, pareiškusių reikalavimus. Kadangi didžiausius nuostolius patyrė pats atsakovas, akivaizdu, jog jis savo paties atžvilgiu neteisėtų veiksmų atlikti neketino ir to nedarė ir įrodo, kad atsakovas neatliko sąmoningų neteisėtų veiksmų, tam, kad išvengtų atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais. Atsakovas, atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais ir siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, atkurti mokumą, priėmė verslo sprendimą su perspektyva gauti pajamų ir atsiskaityti su visais be išimties bendrovės kreditoriais. Priėmus šį sprendimą atsakovas investavo į bendrovės paslaugų ir gaminių reklamą, toliau priėmė klientų užsakymus, pirko medžiagas ir gamino medžio gaminius, iš kurių bendrovė gavo pajamų. Atsakovas nepažeidė lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kitų pareigų bendrovei, neperžengė protingos ūkinės komercinės rizikos, o atsiskaitydamas su bendrovės kreditoriais ir sumažinęs bendrovės skolas, įvykus verslo nesėkmei pats liko blogiausioje turtinėje padėtyje iš visų bendrovės kreditorių, kadangi bendrovė jam liko skolinga 12 879,85 Eur. Iš to seka, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nukreiptų į bendrovės kreditorius. Ieškovė teiginys jog atsakovas pusvelčiui pardavė sau bei neišsaugojo įmonės turto, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, buvo nesąžiningas, nepakankamai rūpestingas, nelojalus įmonei, siekė naudos sau, bet ne įmonei yra taip pat nepagrįstas dėl to, kad ieškovė šią prielaidą daro remdamasi faktais - valymo įrenginių pardavimu (kuomet pagal 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MG 711, atsakovas už 1 210 ,00 Eur pardavė sau įmonei priklausantį, už 5 670,50 Eur įsigytą turtą), bei naudotos šaldytuvo būdos neperdavimu (įsiteisėjus bankroto bylai bankroto administratorei atsakovas neperdavė pagal 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 1526 UAB „Medžio grindys“ vardu iš UAB „Klasikinis automobilis“ už 484,00 Eur įsigytos naudotos šaldytuvo būdos, dėl kurių atsiradusius nuostolius bendroje 5 791,50 Eur sumoje atsakovas 2018 m. lapkričio 27 d. pasirašant taikos sutartį su ieškove yra atlyginęs. Taikos sutartis patvirtinta 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31936-528/2018. Ieškovei 2018 m. lapkričio 27 d. taikos sutartyje sutartą 3 000,00 Eur sumą atsakovas yra sumokėjęs. Atsakovas atliko veiksmus nukreiptus į bendrovės mokumo atkūrimą, su tikslu tęsti bendrovės veiklą ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Dėl šių priežasčių atsakovo veiksmuose visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė) nėra, atlikti veiksmai yra susiję su verslo rizika ir vadovo fiduciarinių pareigų vykdymu bendrovei, o ne aplaidumu vykdant savo pareigas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovei UAB „Medžio grindys“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje teismo patvirtinti finansiniai kreditorių reikalavimai yra: 1) VMI prie FM reikalavimas 7 536,81 Eur sumai, 2) VSDFV Kauno skyriaus – 3 585,02 Eur sumai, 3) atsakovo (buvusio įmonės vadovo) reikalavimas – 12 879,85 Eur sumai.
Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VMI prie FM, atlikusi ieškovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nustatė, kad įmonė, neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką ir tiriamuoju laikotarpiu išmokėjo 10 733,83 Eur kitiems kreditoriams (3 538,10 Eur kuro įsigijimui + 17,89 Eur Registrų centrui + 7 177,94 Eur už prekes ir paslaugas), kurių eiliškumas pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra penktoje eilėje ir tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2017 m. liepos 31 d. liko skolinga 8 153,30 Eur įmokas į biudžetą, t. y. liko skolinga kreditoriams, kurių eiliškumas pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra trečioje eilėje: VMI prie FM - 6 289,69 Eur bei VSDFV Kauno skyriui - 1 863,61 Eur. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-51-668/2018 atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, atsakovui skirta administracinė nuobauda.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 036,73 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad ieškovei nuostoliai susidarė todėl, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu nustatyta, kad UAB „Medžio grindys“ vadovas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, ir tokiu būdu yra įrodytos visos sąlygos reikalingos tam, jog iš atsakovo būtų priteista dėl padaryto administracinio nusižengimo kilusi žala bendrovei.
CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie šią aplinkybę (CK 2.87 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
Išanalizavus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog administracinėje byloje nustačius atsakovo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnyje, tokiu būdu yra įrodytos visos sąlygos atsakovo, kaip įmonės vadovo civilinei atsakomybei nustatyti.
Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-51-668/2018 teismas 2018 m. vasario 5 d. nutarimu konstatavo CK 6.930¹ straipsnio pažeidimą bei taikė atsakovui baudą už minėto įstatymo normos reikalavimų pažeidimą, tačiau administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už UAB „Medžio grindys“ tinkamą prievolės neįvykdymą sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. Skiriant administracinę nuobaudą teismas netyrė ar egzistavo priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos, vadovo kaltė. Nutarime taip pat nebuvo konstatuota, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus įmonės atžvilgiu.
Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo atlikti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
Tiek atsakovo atstovės paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas pripažįsta, kad ieškovės atstovės nurodytu metu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atlikdamas įvairius mokėjimus už prekes ir paslaugas – 3 538,10 Eur sumokėjo už kurą, 17,89 Eur Registrų centrui, 7 177,94 Eur už prekes ir paslaugas, tačiau teismas daro išvadą, jog ieškovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, tokiais tokiais veiksmais atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas, savo veiksmais peržengė akivaizdžią ūkinę komercinę riziką, veikė aiškiai aplaidžiai arba viršijo atsakovui suteiktus įgaliojimus.
Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas nurodo, jog anksčiau nurodytus mokėjimus nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, jis atliko siekdamas plėtoti įmonės veiklą (įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais), o ne padaryti žalą vadovaujamai įmonei. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovo atlikti veiksmai siekiant atsiskaityti už būtinas prekes ir paslaugas įmonės veikloje buvo nesąžiningi. Vien tai, jog atsakovas atliko mokėjimus nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus nesąžiningais ieškovės atžvilgiu.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, operatyvaus patikrinimo pažyma, patvirtina, jog atsakovas ieškovės pinigines lėšas išleido apmokėdamas einamuosius mokėjimus įmonės kreditoriams už suteiktas paslaugas ir prekes bei kuro įsigijimui, kas leidžia spręsti, kad šie mokėjimai buvo atliekami protingai vykdant įmonės ūkinę komercinę veiklą, t. y. esant įmonėje finansiniams sunkumams, atsakovas prioritetą suteikė mokėjimams, nuo kurių priklausė įmonės tęstinumas (veikla), jos išsaugojimas rinkoje – mokėjo už įmonės patalpų nuomą, internetinę reklamą, medienos gaminių gamybai būtinas medžiagas, įmonės darbinei veiklai reikalingas priemones ir paslaugas. Taigi, nors atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, tačiau tokių atsakovo veiksmų negalima pripažinti nesąžiningais ieškovės atžvilgiu, nes tuo buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą siekiant išvengti bankroto).
Aplinkybes, jog atsakovas sąžiningai siekė išsaugoti įmonę, o ne išvengti įsiskolinimo sumokėjimo pirmesnės eilės kreditoriams, patvirtina ir byloje pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovas, 2016 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo asmeninėmis lėšomis mokėjo įsiskolinimus įmonės kreditoriams, dėl ko pati ieškovė (UAB „Medžio grindys“) liko jam skolinga didesnę pinigų sumą (12 879,85 Eur sumai patvirtintas finansinis reikalavimas), negu kitiems kreditoriams.
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovė teiginiai, jog atsakovas buvo nesąžiningas, nepakankamai rūpestingas, nelojalus įmonei, siekė naudos sau, bet ne įmonei pusvelčiui parduodamas sau bei neišsaugodamas įmonės turto, aplaidžiai organizuodamas įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31936-528/2018 nustatyta, jog atsakovas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atlygino šalių taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, sutartą nuostolių sumą - 3 000,00 Eur sumą, už valymo įrenginių pardavimą, kuomet pagal 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MG 711, atsakovas už 1 210,00 Eur pardavė sau įmonei priklausantį, už 5 670,50 Eur įsigytą turtą, bei įsiteisėjus bankroto bylai naudotos šaldytuvo būdos neperdavimą bankroto administratorei pagal 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 1526.
Pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Šiuo konkrečiu atveju byloje ieškovės atstovė nepateikė byloje įrodymų, jog įmonės bankroto metu buvo siekiama actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto teisiniu pagrindu ginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), tokiu būdu grąžinant sumokėtas sumas ieškovei. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė jos nurodomų patirtų nuostolių 7 036,73 Eur dydžio.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė visų sąlygų atsakovo, kaip įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Šioje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą byloje pagal 2020 m. liepos 20 d. pateiktą prašymą bei patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš viso 1 080,40 Eur.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medžio grindys“, juridinio asmens kodas 302568613, atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 080,40 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 40 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.