Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad V. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir tokiais veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. Bendrovės vykdoma veikla - kita asmenų aptarnavimo veikla. Bendrovės vadovas V. S. įmonei vadovauja nuo 2010-11-25. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-08-01 (pavedimo išrašymo dieną) Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui 6.220,85 EUR. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-10 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-08-01 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4413, tikrinamas laikotarpis nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, bei 2017-09-07 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5995. Bendrovės skolą valstybės biudžetui - 6.220,85 EUR sudaro: 4.001,57 EUR Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM, kuris susidarė nuo 2014-12-29) ir 255,01 EUR šio mokesčio delspinigiai, 1.841,61 EUR Gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM, kuris susidarė nuo 2015-01 -04) ir 75,31 šio mokesčio delspinigiai, 46,00 EUR Mokestis už aplinkos teršimą (toliau - ATM, kuris susidarė nuo 2016-02-15) ir 1,35 EUR šio mokesčio delspinigiai. VMI prie FM dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui nuo 2015-01-21 Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus išieškoti iš Bendrovės sąskaitų, VMI prie FM dėl skolos išieškojimo iš Bendrovės turto perdavė vykdymui antstoliui. Per tikrinamą laikotarpį, iš Bendrovės lėšų ar turto, išieškota nebuvo. VĮ Registrų centro duomenimis, Bendrovės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. VĮ „Regitra“ duomenis, Bendrovė automobilių neturi. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-11-23 nelikviduota ir sudaro 6.871,49 EUR. Per laikotarpį, nuo 2016-08-01 iki 2017-09-06 Bendrovė mokesčių nemokėjo, 179,00 EUR užskaityta iš PVM permokos. Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo pradžios 2014-12-29 iš Bendrovės lėšų sąskaitose išieškota tik 37,69 EUR, antstolis išieškojo 33,64 EUR, užskaityta iš permokos 838, EUR. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 pagal pateiktus kasos knygos išrašus, atsiskaitomąją banko sąskaitą, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Dėl susidariusios mokestinės nepriemokos direktorius pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl finansinių sunkumų, skolą planuoja sumokėti, išdėsčius ją dalimis. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad Bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ reglamentuotos atsiskaitymų tvarkos: Bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB banke. Išanalizavus sąskaitoje lėšų likutis 2016-08-01 buvo 0,02 EUR. Per nagrinėjamą laikotarpį pajamų ir išlaidų nebuvo, lėšų likutis sąskaitoje 2017-07-31 tas pats - 0,02 EUR. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpi nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2016-08-01 buvo 577.74 EUR, gauta pajamų 20.821,56 EUR, iš kasos išmokėta 18.972,29 EUR, likutis kasoje 2017-07-31 - 2.427,01 EUR. Lėšos buvo gautos iš klientų ir įneštos į Bendrovės kasą pagal pajamų orderius. Lėšos buvo panaudotos išmokant 9.112,37 EUR atskaitingam asmeniui V. S.. Atskaitingi asmenys Bendrovėje yra direktorius V. S. ir buhalterė E. B.. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktas avansines apyskaitas nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 9.112,37 Eur, išlaidos sudarė 16.683,93 Eur. Lėšų panaudojimas: 5.950,00 Eur sumokėta SODRAI, 3.538,10 Eur panaudota kuro įsigijimui, 17,89 Eur sumokėta VĮ „Registrų centas“, 7.177,94 Eur panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais už prekes ir paslaugas. Taigi, kitiems kreditoriams, kurių eiliškumas pagal LR CK 6.930¹ str. yra penktoje eilėje, buvo išmokėta 10.733,83 EUR. Ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitant su VMI prie FM. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės 6.105,10 EUR įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2014-12-29, turint Bendrovei pinigų ir skirstant juos per kasą, kad kreditorius VMI prie FM negalėtų išieškoti skolos priverstine tvarka. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškus, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra galiojantis, paskutinio atsiskaitymo su kitu kreditoriumi dieną 2017-07-05, mokestinė nepriemoka buvo 6.105,10 EUR. Taigi visa mokestinė nepriemoka galėjo būti padengta pilnai, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes VMI prie FM pareiškime prašoma UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei priteisti iš V. S. 6.105,10 EUR dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. S. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-8), mokesčių mokėtojo- juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10), VMI prie FM mokesčių apskaitos duomenų bazės dėl UAB (duomenys neskelbtini) integruotos kliento informacijos - balanso ir įplaukų išrašai (b. l. 11-19); 2017-08-01 operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-4413 (b. l. 20); 2017-09-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-5995 (b. l. 21-22); V. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad V. S. pažeidimą pripažįsta, nurodė, jog bendra nepriemoka susidarė dėl finansinių sunkumų, planuoja skolą išmokėti, ją išdėsčius dalimis (b. l. 23); UAB (duomenys neskelbtini) operatyviam patikrinimui pateiktų dkumentų kopijos (b. l. 23-56); kita bylos medžiaga.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad V. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 6105,10 Eur dydžio nuostoliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius V. S.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismui pateiktoje medžiagoje duomenų apie V. S. baustumus administracine tvarka nėra. Nors byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau įvertintina tai, kad V. S. savo paaiškinime VMI pažeidimo neneigė, nurodė, jog toks kreditorių teisių pažeidimas buvo įtakotas objektyvių priežasčių – finansinių sunkumų, pažada nuostolius atlyginti, taigi, laikytina, jog pažeidimas pripažįstamas, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. S. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.