- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-253-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43047-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- G. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2017m. rugpjūčio 12 d. apie 17.53 val. viešoje vietoje, prie Pakertų kultūros namų, esančių adresu Ateities g. 4, Pakertų k., Žiežmarių apylinkės sen., Kaišiadorių r., kitų asmenų akivaizdoje, žodinio konflikto metu, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiajam D. K. papurškė į akis ašarinių dujų, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą o nukentėjusiajam M. B. papurškė į akis ašarinių dujų ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu bei koja nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno dalis, tuo padarė dešinės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimą, išsivysčiusią dešinės krūtinės ląstos pusės tarpšonkaulinių nervų neuralgiją t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip nepaisydamas elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiųjų D. K. ir M. B. bei pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. S. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad paskambino pusbrolis A. Š. ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi B. ir K.. Paprašė padėti. Pusbrolis prašė pagalbos apsiginti, sakė, kad jį puola dviese. Jis tada nuvažiavo prie kultūros namų Pakertų kaime. Ten įvyko žodinis konfliktas ir susimušė su K. ir B. Papurškė jiems abiem dujų. Jie sureagavo, bet viską matė. Tada sudavė B. kelis smūgius. Buvo pora smūgių ranka ir kartą iš kojas. Pataikė kažkur į kūną, galėjo būti į krūtinės sritį. K. nesmogė, tik buvo dujų papurkšta. Įvykį matė K., kuri buvo neblaivi, E. S.. Buvo vakaras apie 18 val., bet dar buvo šviesu. E. visus juos išskyrė ir K. iškvietė policiją. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiaisiais, su jais gerai šiuo metu sutaria, dėl buvusio įvykio susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2017-08-12 vartojo alkoholinius gėrimus prie senųjų buvusių kultūros namų Pakertų k., Kaišiadorių r. Kartu su juo alkoholį vartojo A. Š., V., kurio pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini) D. K.. Apie 17.00 val. tarp D. K. ir A. Š. kilo žodinis konfliktas. Jo metu niekas niekam fizinio smurto nenaudojo. Begeriant toliau alkoholinius gėrimus tarp D. K. ir V. D. dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. K. sudavė per veidą V. D.. Vėliau A. Š. išėjo ir po kiek laiko atvažiavo automobiliu jo pusbrolis G. S. ir E. S. . G. S. priėjo prie jo ir nieko nesakęs, išsitraukė dujų balionėlį ir jam pripurškė dujų į akis. Atsistojęs, nieko nematydamas bandė pasitraukti ir pajuto, kaip jį pradėjo kojomis spardyti bei rankomis mušti G. S., šaukdamas "žąsine, žąsine". Išgirdo, kaip kažkokia moteriškė pradėjo šaukti ir tuo metu G. S. atsitraukė nuo jo. Po to, atsimena, kaip atvažiavo policijos pareigūnai, GMP darbuotojai, kurie jį išvežė į ligoninę. Tuo metu, kai jį mušė G. S., kur buvo ir ką veikė kiti minėti su juo alkoholinius gėrimus gėrę asmenys, nežino ir nematė, kadangi net negalėjo atmerkti akių dėl pripurkštų dujų. G. S. jis jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereiškia .( b. l. 12 ,14)
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. B. patvirtino duotus parodymus. ( b. l. 18-21 )
Specialisto išvadoje Nr. G 2529/2017(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota dešinės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, išsivysčiusi dešinės krūtinės ląstos pusės tarpšonkaulinių nervų neuralgija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą . ( b. l. 26)
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2017-08-12 apie 18.00 val. jis buvo prie buvusių kultūros namų Pakertų k., Kaišiadorių r. Ten dar buvo M. B., V. D., Š. Visi buvo neblaivūs, nes ten gėrė Jis su A. Š. tik apsižodžiavo, jam jokių smūgių nesudavė .Taip pat buvo kilęs konfliktas ir tarp jo ir V. D., dėl ko nepamena, nes buvo girtas. Kai susiginčijo su A. Š., šis atsistojo ir pėsčiomis nuėjo pas savo pusbrolį G. kuris gyvena netoli senųjų Pakertų kultūros namų. Jis toliau su V. ir M. gėrė alų. Kadangi nuo senųjų Pakertų kultūros namų matosi G. namai, atsistojęs per kampą matė, kad A. kalbėjosi su G., tačiau į tai nekreipė dėmesio ir jie gėrė toliau. Jiems begeriant iš kažkur atsirado Gytis su E. S., o A. Š. nematė. T. G., tiek E. S. buvo blaivūs ir pasisveikino su jais. G. jo paklausė, ko jis lenda prie A. Š.. Jis jam pasakė, kad jie tik apsižodžiavo, kad jis jam jokių smūgių nesudavė, tačiau G. tuo nepatikėjo ir jie apsistumdė. G. pirmas jį rankomis pastūmė ir jis nugriuvo ant pievos. Kai jis atsikėlė ,G. jam papurškė į akis dujų ir jis besitrindamas akis, ašarodamas nuėjo į namus. Jis pretenzijų neturi. ( b. l 47, 49-50 )
Liudytojas A. Š. parodė, kad 2017-08-12 apie 17.0 val., tikslaus laiko nepamena, jis su V. D., M. B. ir D. K. Pakertų k., Kaišiadorių r., už buvusių kultūros namų gėrė alų. Apgirtęs D.pradėjo kabinėtis žodžiais prie V., po to pradėjo jį mušti, kelis kartus trenkė ranka per veidą. Po to priėjęs prie jo pasakė, kad sumuš ir jį. Tada jis parašė žinutę savo pusbroliui G. S., kurioje parašė, kad jį ruošiasi sumušti. Bijodamas , kad jo nesumuštų, ėjo link savo namų. Pamatęs, kad atvažiuoja G., grįžo atgal. G. atvažiavo su savo draugu E. S.. Išlipę iš mašinos, G. puolė prie D., jį parvertė ant pievos, ar jam sudavė, jis nematė. Tik matė, kad papurškė į akis dujų. Ar M. mušė, nematė. G. besistumdydamas su M. užėjo už kultūros namų, todėl jam nesimatė. E. S. jam sakė, kad bandė išskirti G. ir M.. Po šio įvykio jie išsiskirstė. Šio įvykio metu jis sužalotas nebuvo, nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi. ( b. l. 36 ,37-38)
Liudytojas V. D. parodė, kad 2017-08-12 apie 17.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis su A. Š., M. B. ir D. K. Pakertų k., Kaišiadorių r., už buvusių kultūros namų gėrė alų. Apgirtęs D. pradėjo kibti prie jo žodžiais, po to pradėjo jį mušti. Kas vyko toliau, jis nepamena, kadangi buvo labai girtas. Po kurio laiko prasiblaivęs iš A. Š. sužinojo, kad šis paskambino savo pusbroliui G. S., kurio paprašė, kad juos užstotų, taip pat papasakojo, kad atvažiavęs G. su draugu E. S. primušė D. ir jį bandžiusį užstoti M. Šio įvykio metu jis sužalotas nebuvo, pas medikus nesikreipė ir nesikreips, niekam pretenzijų neturi. ( b. l. 41 ,43-44)
Liudytojas E. S. parodė, kad 2017 metų rugpjūčio 12 dieną jam bebūnant prie ežero su mergina, paskambino draugas G., kuris pasakė, kad yra sumuštas V. D. ir yra grasinama A. Š., kuris tuo metu buvo prie senųjų Pakertų kultūros namų. G. jo paprašė, kad atvažiuotų ir jie abu nuvažiavo prie senųjų Pakertų namų pasižiūrėti kas tenai vyksta. G. pradėjo stumdytis su M. Besistumdydami G. su M. parkrito ant žemės ir jie ten valiojosi ant žemės vienas kitam suduodami smūgius tiek rankomis, tiek kojomis vienas kitam į įvairias kūno vietas. Kur ir kiek smūgių konkrečiai vienas kitam sudavė G. su M., pasakyti negali, neužfiksavo, nes pats buvo prisikvėpavęs dujų. Jis pats konkrečiai jokių smūgių niekam nesudavė, tik bandė išskirti G. su M. G. su M. besimušdami nusirideno nuo kalniuko esančio už kultūros namų pastato. Tuo metu, kol vyko muštynės, V. D. pragulėjo ant žemės, o A. Š. kažkur buvo prie kultūros namų, jie į konfliktą nesikišo. D. taip pat buvo prie kultūros namų, jis į muštynes tarp G. ir M. nesikišo. Konfliktas baigėsi tuo, kad suėjusios kaimo moterys pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jis jokių sužalojimų nepatyrė ir pats nenukentėjo. (b. l. 54-55)
Liudytoja I. K. parodė, kad ji gyvena Pakertų kaime. 2017 metų rugpjūčio 12 dieną vakare, apie 17.50 val. ji kartu su savo sūnaus D. K. drauge R. S., su mažamete jos dukra , 6 mėn., vaikščiojo lauke. Bevaikščiojant Pakertų kaimo mažamečiai vaikai, kurių vardų, pavardžių nežino, joms riktelėjo, kad prie senųjų Pakertų kultūros namų vyksta muštynės. Kas mušasi, vaikai neįvardijo. Kadangi jos buvo visai netoliese ir jai pačiai buvo įdomu pasižiūrėti, kas vyksta, kas mušasi, ji kartu su R. nuėjo prie senųjų kultūros namų. Nuėjus pamatė, kad prie senųjų Pakertų kultūros namų gulėjo ant žemės jos kaimynas M. B., kuris buvo užsiėmęs už šonų, dejavo ir dejavo, sakė, kad graužia akis. Iš lūpos bėgo kraujas. Ji suprato, kad jam buvo pripurkšta į akis dujų. Šalia M., maždaug metro atstumu ant žemės gulėjo ir jos sūnus D. K.. Priėjus prie jo, ji paklausė, kas yra. Sūnus atsakė, kad skauda akis. Ji suprato, kad ir jam į akis pripurkšta dujų. Kaip ji suprato iš aiškinimo, tai tiek jos sūnui, tiek M. B. dujų į akis pripurškė G. S.. Kai ji atėjo į įvykio vietą, matė, kad G. bėgo nuo M. link mašinos, į kurią atsisėdęs kartu su E. S. išvažiavo. Kai ji atėjo, E. S. stovėjo prie mašinos. Ji iškvietė policiją. (b. l. 58)
Liudytoja R. S. davė parodymus, analogiškus liudytojos I. K. parodymams. ( b. l. 61)
Šioje byloje kaltinimo G. S. esmė buvo ta, kad jis tuo pačiu metu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kartu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą. Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas G. S. pasitvirtino.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis iš esmės visiškai prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas. Parodė, kad nukentėjusiesiems D. K. ir M. B. papurškė į akis dujų, o po to M. B. sudavė smūgius kumščiu bei koja tiesiog dėl to, kad anksčiau minėti asmenys smurtavo prieš jo pusbrolį. Paaiškino, kad taip pasielgė norėdamas padėti pusbroliui. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip aiškiai menkavertė dingstis tam, kad smurtauti, juolab sutrikdyti kitam asmeniui sveikatą, kelti sumaištį. Šiuo atveju jokios būtinosios ginties sąlygų nebuvo, todėl kaltinamojo paaiškinimai apie galimą nukentėjusiųjų smurtą jo pusbrolio atžvilgiu negali pateisinti jo veikos prieš nukentėjusiuosius. Dėl įvykio ne tik nukentėjusieji, bet ir aplinkiniai buvo pažeminti bei šokiruoti, nesunkiai sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo M. B. sveikata, bet ir visuomenės rimtis.
Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad G. S. kaltinime nurodyto įvykio metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkreti kaltinime nurodyta vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykių metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietose būti, nes tai yra gatvė, joje be kaltininko ir nukentėjusiojo galėjo būti ir pašalinių žmonių. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis G. S. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams viešoje vietoje.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo veika M. B. atžvilgiu be BK 284 str., numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, papildomai iš idealiosios sutapties buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2d. 8p., požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. G. S. ir buvo atiduotas teismui kaltinant jį, būtent dėl tokių paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. B. sveikatą. Teismų praktikoje vertinant, ar buvo chuliganiškos paskatos, yra vertinamas kaltinamojo atsako į konfliktą su nukentėjusiuoju adekvatumas, tokio atsako priežasties reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, 2K- 501/ 2006, Nr. 2K- 82/ 2007 ir kt.).
Šioje byloje visiškai akivaizdu, kad G. S. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neadekvatūs jo veiksmams, todėl dingsties ar priežasties jam taip veikti nukentėjusiojo atžvilgiu faktiškai iš viso nebuvo arba ji buvo visiškai mažareikšmė, jeigu kaltinamasis pagalvojo, kad nukentėjusysis galėjo smurtauti prieš tai jo pusbrolio atžvilgiu. Be to, nukentėjusiajam po pirmo smūgio buvo suduotas ir antras, dėl ko nukentėjusysis buvo nukritęs, jam sulaužytas šonkaulis. Todėl darytina išvada, kad G. S. tokių veiksmų, galimai suorganizuoto atsako į nukentėjusiojo veiksmus prieš kaltinamojo pusbrolį konfliktinėje situacijoje, neadekvatumas patvirtina tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvykęs incidentas buvo ne paskata kaltinamajam G. S. taip veikti, o tik pretekstas jo chuliganiškoms paskatoms pasireikšti. Kartu pažymėtina, kad tai buvo padaryta sutrikdant visuomenės rimtį. Todėl tokios veikos kvalifikacija iš idealiosios sutapties ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. yra pagrįsta ir teisinga.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad G. S. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo G. S. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis G. S. nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo G. S. įžūlaus elgesio, smurtavimo, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Todėl nagrinėjamu atveju iš esmės yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų G. S. kaltinime nurodytu atveju ėmė elgtis įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad G. S. veika pagal BK 284 straipsnį teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. M. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. numatytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas kaip idealioji nusikalstamų veikų sudėtis) ir už tai jam paskirti bausmę.
Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, žala jiems nebuvo padaryta, civiliniai ieškiniai nėra pareikšti, nes nukentėjusieji kaltininkui pretenzijų dėl to nereiškė. Kaltinamasis savanoriškai atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuotas iš idealiosios sutapties pagal du BK straipsnius kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.), nurodyti abu nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais šioje byloje, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Procesas dėl valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino patirtą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. K. ir M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).
G. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.